Birutė Vaikšnoraitė
Garliavos šturmo liudininkų teismų maratonas jau gerokai įsibėgėjęs. Praktiškai kiekvieną savaitę vyksta bent po vieną du teismo posėdžius, kuriuose liudija ir žmonės, tą rytą susirinkę į Kedžių kiemą stebėti teismo sprendimo vykdymo, ir policijos pareigūnai, dalyvavę operacijoje.
Štai ir artimiausiomis dienomis įvyks du teismų posėdžiai. Rytoj, ketvirtadienį, rugsėjo 5 d., 14.30 val. Kauno apylinkės teisme (Kęstučio g. 29) įvyks per Garliavos šturmą nuo policijos smurto nukentėjusiojo Rimanto Radišausko administracinės bylos posėdis, bylą nagrinės teisėjas Bronius Varsackis, o pirmadienį, rugpjūčio 9 d., 13 val. teisėja Violeta Miceikienė nagrinės Juozo Valiušaičio bylą.
Nors ir labai sunkiai, bet po truputį per šiuos penkiolika mėnesių daugėja informacijos, kas tą rytą iš tiesų vyko. Vis dėlto nagrinėjant šias administracines bylas sunkiausiai sekasi išsiaiškinti, kodėl žmonės tą rytą išvis buvo sulaikyti ir už ką dabar siekiama juos nubausti – tegul jau nebe baudžiamąja, bet administracine tvarka.
Ką iš tiesų reiškia tas neva „teisėtų policijos reikalavimų nevykdymas“, kuriuo dabar kaltinami teisiamieji? Juk čia svarbu ir tai, kaip ir kada policija tuos reikalavimus piliečiams išsakė? Ar paliko laiko atsitraukti patiems ir pan.? Juk jei iš tiesų buvo taip, kaip per vieną teismo posėdį teigė policijos pareigūnas G.Starikovič, paklaustas, kaip tie „teisėti“ reikalavimai buvo išsakomi žmonėms, – „Visi asmenys buvo įspėti bendrai per garsiakalbį“ – visos bylos yra niekinės ir jas reikia nutraukti jau dabar, juolab kad priimti jau du sprendimai – dėl Evelinos Palatanavičiūtės-Matjošaitienės (teisėjas A.Rauckis) ir dėl Artūro Zadarožnyj (teisėjas Bronius Varsackis). Teisėjai, išnagrinėję jų bylas nerado „administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties“.
Žiūrint filmuotą to nelemto 2012 metų gegužės 17-osios ryto įvykių medžiagą, nustatyti, kas iš tiesų ir kada per tą garsiakalbį buvo skelbiama, labai paprasta. Nei pareigūnams rikiuojantis kiemo prieigose, nei žengiant į kiemą, nei prisiartinus prie žmonių per garsiakalbį negirdime jokių įspėjimų. Tik po to, kai buvo sulaikytas pirmasis asmuo, iš gatvėje stovinčio automobilio paleidžiamas įrašas, kuriame pakaitomis kalba moteriškas ir vyriškas balsai, bet per triukšmą prie namo – galiu paliudyti pati – šio įrašo vis tiek negirdėti.
Moteriškas balsas skelbia tokį tekstą: „Gerbiami piliečiai, suprantame, kad atėjote išreikšti savo nuomonę. Gerbiame šią jūsų teisę. Reikšdami savo nuomonę, laikykitės viešosios tvarkos. Policija prašo jūsų netrukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimo. Kviečiame laikytis viešosios tvarkos, elkitės atsakingai, nepasiduokite provokacijoms. Tikimės supratimo ir bendradarbiavimo. Informuojame, kad šiuo metu šalia jūsų dirba policijos „Dialogo grupės“ pareigūnai, kuriuos galite atpažinti iš pažymėtų raiščių.“
Vyriškas balsas skelbia: „Gerbiami piliečiai, įspėjame, kad už riaušių organizavimą ar kitus susirinkimų įstatymo bei viešosios tvarkos pažeidimus atsakysite įstatymų nustatyta tvarka. Reikalaujame nutraukti neteisėtus veiksmus. Nenutraukus neteisėtų veiksmų, bus panaudotos specialiosios policijos priemonės: elektros impulsiniai prietaisai, dujos, guminės kulkos, tarnybiniai šunys ir kitos policijos ginkluotėje esančios priemonės.“
Vyriško balso skelbiamas tekstas greičiausia yra standartinis tekstas, naudojamas renginiuose, o moterišku balsu kalbamas tekstas akivaizdžiai buvo įrašytas būtent šiai operacijai. Analizuoju tekstus ir vis tiek nesuprantu, kokių „teisėtų“ policijos reikalavimų žmonės tą rytą nevykdė – juk riaušių neorganizavo, greičiau, atvirkščiai: riaušes provokavo policijos pareigūnai, bet taikūs žmonės provokacijoms nepasidavė. Ir nors per šturmą buvo sužeistas ne vienas žmogus, kai kuriems net teko gydytis ligoninėje, bet nė vienas žmogus neatsakė pareigūnams tuo pačiu – nesmurtavo prieš pareigūnus. O būdami privačiame kieme pažeisti viešąją tvarką arba susirinkimų įstatymą stebėtojai neturėjo jokios galimybės.
Pamenu, klausydamasi to įrašo dairiausi po kiemą ir svarsčiau, kurie čia tie „Dialogo grupės“ pareigūnai. Pamaniau, kad greičiausiai tie juodai munduruoti ir grėsmingiausiai atrodantys – su šalmais, skydais, kaukėmis uždengtais veidais. Ilgą laiką apie šį specialų policijos padalinį nežinojome jokios patikimos informacijos. Administracinėse bylose apklausiamas generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla, vardydamas šturme dalyvavusius pareigūnus, apie „Dialogo grupę“ taip pat neužsiminė.
Garliavos šturmo liudytojai, suklaidinti per garsiakalbį sklindančio policijos įspėjamojo teksto, manė, kad šie „juodieji“ ir yra „Dialogo grupės“ pareigūnai
Tačiau visai atsitiktinai paaiškėjo, kas ta paslaptingoji „Dialogo“ grupė. Juos sutikome per gėjų eitynes Vilniuje Arkikatedros aikštėje ir pakalbinome. Paaiškėjo, kad „Dialogo grupė“ sukurta Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Jos pagrindinis darbo metodas yra užmegzti dialogą su masinių renginių dalyviais. Tokia praktika taikoma Europos Sąjungos šalyse. „Dialogo grupės“ pareigūnai masinių renginių metu dirba prevencinį darbą – bendrauja su linkusiais konfliktuoti, agresyviai nusiteikusiais masinio renginio dalyviais, stengiasi sumažinti smurto ir nusikaltimų riziką, stebi minios reakcijas į išorinius ir vidinius veiksnius, bendradarbiauja su renginio organizatoriais. Taip pat jie padeda masinių renginių dalyviams paprastai saugiai, nepažeidžiant viešosios tvarkos, išreikšti savo nuomonę. Jie niekada nedėvi uniformos, kad nesukeltų žmonėms baimės ir įtampos, būna apsirengę tik civiliais drabužiais ir užsirišę raištį. Kaip jie patys teigė, jeigu prie žmogaus prieina policininkas su uniforma, tai iš karto sukelia stresą. O jų tikslas – tokiose įtemptose situacijose, kaip, pavyzdžiui, gėjų eitynės, konfliktines situacijas išspręsti kaip įmanoma taikiau ir draugiškiau. Būtent todėl jie maloniai šypsodamiesi ir sukiojosi prie Arkikatedros, kur rinkosi prieš eitynes protestuojantys asmenys. Mes tikrai labai draugiškai, be jokios įtampos su jais bendravome ir net nusifotografavome. Jų žiniomis, nė vienas iš aštuonių šioje grupėje dirbančių pareigūnų tikrai nedalyvavo Garliavos operacijoje, kuria jie patys pasibaisėję.
Tad jei mes būtume civilizuota valstybė, tą ankstų rytmetį Garliavoje su piliečiais, atvykusiais stebėti, kaip vykdomas teismo sprendimas rezonansinėje byloje, dialogą turėjo užmegzti ir vesti štai tokie pareigūnai. Būtų užtekę, jei ir įprastas policininkas visiems girdimu būdu, kad ir paprasčiausiu megafonu būtų paprašęs žmonių per 3–5 min. padaryti metro pločio praėjimą prie namo. Arba normaliai paaiškinęs ir nurodęs, kur žmonėms pasitraukti ir kur jie gali stovėti, kad galėtų stebėti teismo sprendimo vykdymą. Nebūtų reikėję jokios prievartos. Juk per pirmąjį bandymą perduoti mergaitę 2012 kovo 23 d. iš stebėtojų pusės nebuvo jokio pasipriešinimo ar konfliktinės situacijos, juo labiau – smurto. Net ir gegužės 17-ają žmonės, nors ir tų pačių policijos pareigūnų užpulti ir prispausti prie namo, vis dėlto sugebėjo praleisti antstolę prie namo durų ir jokio smurtinio atsako, nukreipto prieš policininkus, nepademonstravo.
Tikrieji „Dialogo grupės“ pareigūnai
Taigi, jeigu specialiai šiai operacijai paruoštame garso įraše kalbama apie „Dialogo“ grupę, vadinasi, kažkas planavo taikią, civilizuotą operaciją, bet vėliau planas buvo pakeistas. Kas ir kodėl pakeitė planą? Ko buvo siekiama sutelkiant tokias gausias policijos, o gal net ir kariškių bei viešosios policijos pajėgas? Buvo ne tik iššvaistyta daug skurstančios policijos lėšų, bet, ir tai nepalyginamai didesni nuostoliai – buvo stipriai sugriauta tautiečių pagarba ir pasitikėjimas Lietuvos policija?
Ir ko yra siekiama dabar, žmones tampant po teismus ir kaltinant „teisėtų“ policijos reikalavimų nevykdymu, kai net pavėluotai skelbiant tuos „reikalavimus“ buvo meluojama apie „Dialogo“ grupės pareigūnus?
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam