Kunkuliuoja aistros dėl LRT.
Dalyvių vis daugėja. Šalia tiesioginių žaidėjų pradeda pasirodymus norintys sužibėti, susikrauti politinį kapitalą.
Veiksmas vyksta.
Emocijų daug, tačiau esmė paprasta. 2018 m. LRT biudžetas apie 39 mln. eurų. Tikrai blogiau nebūtų, jeigu visuomenė daugiau žinotų, kaip ir kur panaudojami šie mokesčių mokėtojų milijonai.
Konstitucijos 67 str. 14 punkte įtvirtinta, kad Seimas prižiūri kaip vykdomas valstybės biudžetas.
Seimo statutas numato, jog LRT parlamentinę kontrolę vykdo Seimas, Seimo Kultūros komitetas.
Seimui atskaitinga Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Seimo Kultūros komitetas teikia dalį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių ir t.t.
Tačiau norint daugiau aiškumo ir skaidrumo LRT, Seimui reiktų papildyti, keisti kai kuriuos teisės aktus. Seimo pusėje visi svertai, todėl iečių laužymas greičiausiai turi dar kitą, paslėptą tikslą.
Ne šiaip liaudies išmintis byloja, kad kur du pešasi – trečias laimi. Netrukus galutinai paaiškės, kam naudingiausios tokios peštynės ir kas tas trečias.
Gruodį diskutavome: Konstitucijos 67 str. 14 punkte įtvirtinta, kad Seimas prižiūri kaip vykdomas valstybės biudžetas. Parlamentinę kontrolę vykdo Seimas. 2018-aisiais LRT mokesčių mokėtojams kainuos apie 39 mln. eurų.
Todėl esant dabartinei – tegul ir išprovokuotai situacijai – Seimo nutarimas sudaryti komisiją atlikti LRT valdymo, ūkinės veiklos, finansų parlamentinį tyrimą nestebina. Priešingai, keista kaip dešimtmečius visuomenė nežinojo, kam, kur ir kaip LRT – valstybės įstaigoje – leidžiami dideli žmonių pinigai.
Socialdemokratai, liberalai, tvarkiečiai, konservatoriai (išskyrus 4 ir aišku kodėl) buvo prieš LRT finansų parlamentinį tyrimą. Tai nestebina.
Konservatoriai, socdemai, liberalai, tvarkiečiai 2016 rudenį, prieš pat Seimo rinkimus 6-iems metams į LRT tarybą delegavo savo žmones.
LRT taryba yra aukščiausias valdymo organas, kuris 5-iems metams skiria LRT generalinį direktorių. A.Siaurusevičiaus antroji kadencija baigiasi šį pavasarį.
Siekdamos komisijai neleisti tirti LRT veiklos ir finansų, partijų, turinčių savus LRT taryboje, atstovai renka parašus Konstituciniam Teismui, kad šis stabdytų parlamentinį tyrimą.
LRT turtas yra valstybės, o ne privati nuosavybė. Visi buvę ir dabartiniai veiksmai sukelia mintis, kad galbūt LRT tikrai yra ką slėpti. Prisidengimai komercinėmis paslaptimis neįtikina. Tada panašiai gali kalbėti, bei neteikti duomenų apie mokesčių mokėtojų leidžiamus milijonus ir kitos valstybės įstaigos, pvz., Registrų centras, Mokslo įstaigos ir t.t.
Vienintelis, iš anksto nenuspėjamas, dar toli gražu nesibaigusios šios LRT istorijos dalykas, kad S.Skvernelis vienintelis iš LVŽS frakcijos balsavo prieš parlamentinį LRT veiklos ir finansų tyrimą. Greičiausiai taip siekiama užsitikrinti LRT palaikymą per 2019 prezidento rinkimus.
Seimas pradėjo LRT parlamentinį tyrimą, Seimui atskaitinga Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir t.t. Seimo pusėje visi svertai, todėl tolimesni veiksmai gana nuspėjami. Gali būti, kad darbo turės teisėsaugos ir kitos institucijos. Tačiau kaip baigsis ši istorija, dar visai neaišku.
P.S. Šnekant apie mokesčių mokėtojų pinigus, labai keista girdėti apie kažkokį spaudimą ar agrokoncernus. Esmė – tai, apie ką išties reikia kalbėti – kad nebūtų ŠVAISTOMI mokesčių mokėtojų milijonai ir milijardai.