Danas Nagelė | respublika.lt
Žinomi visuomenės veikėjai, besipriešinantys absurdui, kai dabartiniai prokurorai ir teisėjai „išplauna” sovietų smogikų, persekiojusių rezistentus bei žudžiusių partizanus, mundurus ir juos išteisina, nenuleidžia rankų. Viską išbandę – kreipęsi net į šalies vadovus, kad šie įvertintų, ar tokie prokurorai ir teisėjai, vadovaudamiesi okupacine teise, nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė priesaikos – jie galų gale pabandė prisibelsti į Seimo narių, turinčių vykdyti parlamentinę kontrolę, sąžinę.
Į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pavyko prisibelsti į pasipriešinimo okupacijai darbo grupę susibūrusių asmenų atstovams – disidentei Nijolei Sadūnaitei ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Algirdui Endriukaičiui. Tiesa, komitetas jų kreipimąsi kažkodėl svarstė už uždarų durų, nors besikreipusieji kaip tik norėjo viešumo.
A.Endriukaitis „Vakaro žinioms” sakė, kad į minėtą grupę susibūrę asmenys siekia daryti viską, jog dabartiniai prokurorai bei teisėjai, išteisinantys sovietų smogikus, būtų įvertinti už savo veiksmus, o jų sprendimai būtų iš naujo peržiūrėti.
Į Teisės ir teisėtvarkos komitetą signataras su disidente kreipėsi dėl konkretaus epizodo, kurį vadina Maskvos čekistinio sprendimo legitimavimu.
„Šįkart kreipėmės dėl 1988 m. rugsėjį prie Vilniaus Katedros KGB surengto „bananų baliaus” prieš dalyvavusius Molotovo-Ribentropo pakto minėjime. Niekam ne paslaptis, kad per tą „balių” buvo sumuštas aktyvus pasipriešinimo okupacijai dalyvis, politinis kalinys Algimantas Andreika. Jį sumušė MVD kapitonas Z.Bernotas. A.Andreika vėliau po kelių operacijų mirė nuo sužalojimų”, – priminė A.Endriukaitis.
Net sovietai iškėlė bylą
Pasak signataro, net tuometė okupacinė valdžia milicininkui buvo iškėlusi bylą dėl įgaliojimų viršijimo, o jau atkūrus Nepriklausomybę, 1999-aisiais, nepriklausoma Lietuvos prokuratūra bylą nutraukė dėl… senaties. Mat, A.Endriukaičio teigimu, po 1990 m. kovo 11 d. byla nejudinta ir iš esmės okupacinis sprendimas pripažįstamas teisėtu.
Vilniaus apygardos teismas 2009-aisiais A.Andreikos byloje galutinai padėjo tašką.
„Z.Bernoto veiksmai nėra ir negali būti vertinami kaip A.Andreikos ir kitų asmenų persekiojimas dėl politinių ar kitų motyvų, kadangi persekiojimas tarptautinėje humanitarinėje teisėje suprantamas ir laikomas tuomet, kai tam tikrai grupei žmonių atimamos ar ribojamos teisės reikštis kurioje nors politinėje ar visuomeninio, socialinio gyvenimo srityje konkrečiais veiksmais (rinkimų teisės atėmimas, savos kalbos vartojimo draudimas, teisių kreiptis į teismą ribojimas ir pan.). Bylos medžiagoje duomenų apie tokius ribojimus nėra”, – teismą citavo A.Endriukaitis.
Signatarui pasibaisėjimą kelia prokuroro Eugenijaus Papučkos nutarimas.
„Tai ką, turėjo būti surengtas „bananų balius” Nr. 2, paskui Nr. 3 ir visuose tas pats A.Andreika turėjo būti sumuštas Z.Bernoto? Kadangi nuspręsta, jog sistemiškumui reikia bent trijų sumušimų ir tik tada nusikaltimas būtų priskirtas prie nusikaltimų žmoniškumui, nusikaltimas tokiu nepripažintas ir jam sukako senatis. Paprašėme dabartinės generalinės prokurorės nurodyti straipsnį, kuris reikalauja trijų sumušimų, ji mūsų kreipimąsi persiuntė kitiems prokurorams. Šie atsakė: mes neteikiame konsultacijų. Nors man, kaip signatarui, valstybės institucijos privalo suteikti visą informaciją, išskyrus valstybės paslaptis. Dėl tokio neveikimo kreipėmės į Seimo komitetą, bet jokios reakcijos nesulaukėme, tai – pasityčiojimas iš rezistencijos”, – įsitikinęs A.Endriukaitis.
Remiasi okupacija
Jis priminė, kad praėjusių metų pradžioje į tuometinius šalies ir teisėsaugos institucijos vadovus kreipėsi su vyskupu Jonu Kaunecku, Nijole Sadūnaite ir kitais, atkreipdami dėmesį į, jų žodžiais, pasibaisėtinus sprendimus smogikų atžvilgiu, priimtus „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos”, paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno ir kitose bylose. Tačiau irgi nesulaukė reakcijos.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.