Vyresnei kartai pažįstami simptomai: baimė pažvelgti realybei į akis ir garsiai pasakyti tiesą. Ką apie situaciją ES mums sako degradavusio alkoholiko Jean Claud Junckerio atvejis?
Paskutinis, bet toli gražu ne pirmas ir net ne antras nutikimas su Europos Komisijos Prezidentu Jeanu Claudu Junckeriu, kuomet šis ir vėl pateko į kameras aukščiausio rango ir maksimalaus viešumo renginio metu šlitinėjantis girtas, kaip pupų pėdas, kai ką mums parodė. Vyresniajai lietuvaičių kartai sukilo iki skausmo pažįstami ir visai nemalonūs prisiminimai.
A
Pirma, tai kas minėta jau vakar – totaliai dvigubi Europos elito požiūrio standartai į girtuoklystės darbo metu atvejus. Visose šalyse biurokratai, pareigūnai ir samdyti vadovai po tokių cirkų lekia lauk iš postų. Samdytas EK Prezidentas – eina savo pareigas ir „dirba darbus“ toliau. Tarsi niekur nieko. Kaip koks SSSR Komunistų partijos Centrinio Komiteto Politbiuro narys.
Kaip siūlote tai paaiškinti tiems pareigūnams ir tarnautojams, kurie dėl minimalaus girtumo laipsnio yra atleidžiami iš darbo? O demokratinių šalių visuomenėms, kurios jau įprato prie to, kad girtuoklystė darbe ir valdiškos pareigos – nesuderinamas dalykas?
Būkime atviri – situacija, kai žmogus puikiai žino savo silpnybę alkoholiui, supranta, į kokį aukščiausio lygio renginį eina, suvokia, kad bus filmuojamas viso pasaulio TV kanalų – ir vis vien NEGALI susilaikyti neprisiliuobęs visų akivaizdoje, gali rodyti tik vieną: nebeatstatomą asmenybės degradaciją.
Chroniškas alkoholizmas yra sunki priklausomybės liga, kuri gali būti suderinama tikrai ne su kiekvienu darbu ir pareigomis.
Kuomet Europos ar NATO vadovų susitikimuose žmogelis reguliariai pereina į „girto klouno“ režimą ir pradeda idiotiškai pokštauti, skeryčiotis, bučiuoti oficialius asmenis į plikes, plekšnoti per skrandus ir nebesugeba net savarankiškai paeiti be ramsčių – tai ne „sklido kvapelis ir truputį viršijo 0,4 promiles“ atvejis. Tai jau amen – žemiau kristi nėra kur. Totali asmenybės degradacija.
Kokio velnio jį laiko?
Galų gale – juk ne apie karalių, popiežių, visuotinai išrinktą prezidentą ar kokį unikalių gebėjimų bei talentų turintį mokslininką ar menininką kalbame, o viso labo apie samdytą aukšto rango biurokratą? Kurio darbo sutartyje turi būti įrašyta sąlyga „…neprisigerti darbo metu ir nepušinėti viešuose renginiuose“.
Ir jeigu jis ją pažeidė – turi lėkti lauk iš darbo nedelsiant. Mandagiu savanoriško atsistatydinimo „dėl ūmiai pablogėjusios sveikatos būklės“ formatu, kaip ir dera civilizuotose šalyse. Pasižiūrėsime, beje, kuo tai pasibaigs šį kartą.
Taigi, vyresnei kartai pažįstamas iš sovietmečio pirmas simptomas – akivaizdūs elito dvigubi standartai biurokratų girtavimo darbe atžvilgiu pagal užimamą postą ir sveiku protu bei racionaliais sumetimais nepaaiškinamas degradavusio alkoholiko laikymas tokiame aukštame ir svarbiame poste, tarsi tokių pat, tik kiek mažiau geriančių kandidatų EK prezidento darbui Europoje nebūtu įmanoma surasti.
B
Ir antras, dar bjauresnis, simptomas – tai, kaip ES šalių elitas ir laisvoji spauda pateikia ir nušviečia šią kelis metus besitęsiančią skandalingą situaciją, kuomet aukščiausią postą Europos Komisijoje užima degradavęs alkoholikas, savo klounada bei šlitinėjimais darantis gėdą kontinentui viso pasaulio akyse.
Totalus problemos nutylėjimas ir numuilinimas. Ir net neįtikėtinai įžūlūs bandymai meluoti pateikiant komiškus paaiškinimus girto EK vadovo pušinėjimams neva „kojų liga“.
Niekas nesitiki, kad akis ir minimaliai proto turintys žmonės tokiomis sapalionėmis patikės, bet tai principinė ES elito pozicija – svarbu, ne tai, ką plebsas matė savo akimis, bet tai, kas apie tai rašoma „Pravda“ oficioze!
Puiki to reikalo iliustracija nutiko, kuomet žinomas teisininkas, rašytojas, dainininkas ir internetų veikėjas +Justinas Žilinskas savo administruojamoje FB grupėje„ Įvykiai“ ištrynė dalyvių įkeltą girto J.C. Junkerio šlitinėjimo NATO viršūnių susitikime vaizdelį.
Su motyvuotu pagrindimu – girdi, niekas oficialiai su alkotesteriu promilių Junkeriui nepamatavo, protokolo Prezidentui nesurašė, todėl tokie vaizdeliai yra geltonosios spaudos skleidžiama fake news bei priešiška propaganda, neverta rimtų žmonių aptarimo. Juolab, yra oficialus paaiškinimas – Prezidentui skauda kojas!
Dovanokite, bet tai jau pašaipą keliantis alternatyvios realybės konstravimas, kurį jau matėme sovietmečio galui artėjant.
Ten irgi į akivaizdų marazmą jau įpuolęs L.I.Brežnevas „Pravdoje“, TV ekranuose ir oficialių propagandistų lūpose vis dar buvo rimtai savo pareigas atliekantis valstybės vadovas, vedantis ją į komunizmo pergalę. Po to šaliai sėkmingai metus vadovavo J.Andropovas – bent jau taip teigė oficiozai. Realybėje, kiek pamenu, tas žmogelis pusę metų pragulėjo reanimacijoje. O dar po to išvis buvo fenomenas – K.U.Černenko, kuris buvo išrinktas ir kokį pusmetį vadovavo TSRS išvis nepakildamas iš lovos ligoninės palatoje.
Paprasti žmonės viską matė ir pasakojo anekdotus. Tačiau sovietinėje spaudoje viskas buvo puiku. Kol vieną gražią dieną „visiškai netikėtai“ viskas pradėjo byrėti velniop.
Grįžtant prie mūsų dienų reikalų. Deja, savo akimis regime, kaip sovietmečio pabaigos situacija atsikartoja.
EK vadovauja degradavęs alkoholikas, prisiliuobęs pušinėjantis oficialiuose renginiuose. Elitas ir spauda oriai tyli. Lyg niekur nieko. O paslaugūs Lietuvos profesoriai dar ir trina liūdną tikrovę atspindinčius vaizdelius iš diskusijų grupių.
Nors sveiku protu sunku suvokti – kur link ES gali nuvesti toks neadekvatus realybei vadovas?
Jeigu Junkeris negali susilaikyti neprisiliuobęs renginyje, tai kokios būklės jis darbuojasi kiekvieną darbo dieną? Girtas nuo ryto – toks, matyt, yra teisingas atsakymas, žinomas kiekvienam, kam teko susidurti su paskutinės degradacijos stadijos chroniškais alkoholikais.
Ar tai yra rimta problema ES šalių visuomenėms? Žinoma, kad taip. Tai kodėl apie tai nekalbama viešai, rimtais formatais? Kodėl žurnalistai leidžia išsisukti nuo atsakymų per spaudos konferencijas? Kodėl šalių narių vadovai nekelia to klausimo?
Kodėl apie tai rašoma tik užuominomis „geltonojoje spaudoje“, o tie, kas bando kelti tokius klausimus, oficiozų paverčiami marginalais ir tariamų „fake news“ kūrėjais?
Taip, visi žinome, kad ponas Junckeris savo poste tėra A. Merkel statytinis. Deja, gyvenimas jau parodė, kad pati ponia Merkel, įsijautusi į „pabėgėlių mamos“ vaidmenį, nebuvo ir nėra adekvati realybei. Tikiuosi, greit tai parodys ir rinkimų rezultatai, kaip Italijoje bei Austrijoje. Bet tai jau kita tema.
Užbaigti šį ilgą sąmonės srauto stiliaus postringavimą norėčiau priminimu: visi žinome, kuo baigė alternatyvią tikrovei realybę susikūręs Sovietų Sąjungos elitas.
Junkerio atveju išryškėję simptomai rodo, kad ir dalis ES elito pasuko tuo pačiu keliu. Tik aklas ar kvailas gali to nematyti ir nepripažinti.
#AlkoholizmasTaiKojųLiga
#AlternatyviRealybė
#GirtavimasDarbe