Sekmadienį, gruodžio 16-ąją, Briuselyje vyko protesto demonstracija. Į gatves išėję gyventojai vienareikšmiškai nepritarė premjero Charles’o Michelio sprendimui Belgijos vardu pritarti kontroversiškam JT Migracijos paktui, gruodžio 10 dieną patvirtintam Marakeše.
Į įvairių organizacijų ir partijų kvietimą pasisakyti prieš „dokumentą, skatinantį migraciją“, ir prieš valdžią, kuri priėmė tokį sprendimą neatsiklausiusi žmonių, atsiliepė apie 50 000 asmenų – bent tiek jų užsiregistravo dalyvauti šiame renginyje Facebook’e (ČIA). „Mes stovėsime kartu ir pasakysime NE naujai masinės migracijos bangai. Ne politiniams žaidimams. Ne politikams, kurie nepaiso žmonių nuomonės“, – rašė organizatoriai.
Beje, Briuselio meras socialistas Philippe Close ir jo bendrapartietis regiono prezidentas Rudy Vervoort eitynes buvo uždraudę. Į mero pareiškimą – „negalima leisti vykti rudajam maršui“ – protesto organizatoriai atsakė ne mažiau ryžtingu pareiškimu: „demonstracija įvyks bet kuriuo atveju“.
Organizatoriai kreipėsi ir į Valstybės Tarybą – pastaroji skubiai peržiūrėjo sprendimą visuose valdžios lygmenyse ir penktadienio vakarą priėmė demonstrantams palankų sprendimą.
Įvairūs šaltiniai praneša, kad įvyko ne tik eitynės ir mitingas, kuriame buvo pareikalauta Belgijos premjero Charles’o Michelio atsistatydinimo, bet ir susirėmimai su policija. Kas pabandė užimti Europos Komisijos pastatą ir sudarė pretekstą riaušių policijai panaudoti vandens patranką bei ašarines dujas, kol kas žinoma tik didžiajai žiniasklaidai – jos atsakymas yra vienas: „ultradešinieji“. Kodėl pasakiusi A ji nesako B, t.y. bent savęs nepaklausia – ir koks gi galėtų būti tikslas griebtis tokių beviltiškų veiksmų, nukreipiančių politinę diskusiją nuo pagrindinės temos? Kad dar ir dar kartą patys sudarytų sąlygas juo marginalizuoti? Neįtikina.
Primename, kad dėl premjero Charles’o Michelio sprendimo vykti į Marakešą ir taip pritarti JT migracijos paktui Belgijoje kilo rimta politinė krizė – iš sunkiai lipdytos koalicijos pasitraukė flamandų nacionalistų partija. Kol kas premjeras liko vadovauti mažumos Vyriausybei, bet ar ji bus veiksni, po šiandienos mitingo sunku prognozuoti. Kuo galėtų baigtis dar viena vyriausybės krizė šalyje, kuri jau daugel metų balansuoja ant skilimo slenksčio, daugelis politologų ir komentatorių tiesiog nutyli.
Lietuvos internetinių portalų išplatintame BNS pranešime spaudai teigiama, jog protesto marše dalyvavo apie pusšešto tūkstančio žmonių ir kad demonstrantai nešėsi tokio turinio plakatus „Mūsų žmonės pirmiausia“, „Mums pakako, užverkite sienas“ ir pan. Užsimenama ir apie tai, kad tuo pat metu vyko ir antimitingas (į šį, vykusį kitoje miesto dalyje, neva buvo susirinkę apie tūkstantį JT migracijos pakto šalininkų), ir apie tai, kad „Iš pradžių Belgijos pareigūnai dėl saugumo uždraudė vykti abejoms akcijoms, tačiau šiuos sprendimus pakeitė šalies vyriausiasis administracinis teismas“ (kalba netaisyta). Be to, šiame BNS pranešime rašoma, kad „Briuselyje per sekmadienį tūkstantinį mitingą prieš Jungtinių Tautų migracijos paktą kilo neramumai, kuriuos malšinti teko policijai“ (kalba netaisyta). Remdamiesi neįvardyto vieno AFP žurnalisto informacija („pranešė įvykio vietoje dirbantis AFP žurnalistas“), BNS pranešimo autorius (-iai) teigia, kad „policijai teko įsikišti ir išskirstyti minią“ „[p]rotestuotojams pradėjus mėtyti daiktus ir sprogdinti pirotechniką“.
Kol trūksta patikimų žinių apie tai, kas vyko sekmadienį Belgijos ir visos Europos Sąjungos sostinėje, kviečiame patiems peržiūrėti tiesioginės transliacijos iš eitynių vaizdo įrašą.