Bruce’as Stokesas: „Žmonės, išgyvenę šaltąjį karą, nenori grįžti į tuos laikus“

Bernardinai.lt

JAV nuomonės tyrimų institutui „Pew Research Center“ priklausančio „Global Economic Attitudes“ direktorius ir studijos „NATO visuomenės kaltina Rusiją dėl Ukrainos krizės, bet nesutinka suteikti karinę pagalbą“ (orig. NATO Publics Blame Russia for Ukrainian Crisis, but Reluctant to Provide Military Aid) bendraautoris Bruce’as Stokesas ne pirmus metus tyrinėja Europos šalių ir visuomenių laikyseną NATO įsipareigojimui ginti aljanso narių saugumą.

Netylant kalboms apie politinį Rusijos ir Vokietijos flirtą, jis pateikia rezultatus, gautus apklausus Vokietijos ir JAV piliečius. Pasak tyrėjo, lemiamą įtaką vyraujančiai viešajai nuomonei daro istorinė patirtis, ekonominė padėtis ir šalių geografija. B. Stokesas pažymi, kad karinių konfliktų akivaizdoje iki šiol ženkliai skiriasi Rytų ir Vakarų europiečių laikysena.

Tyrėją kalbina „Die Zeit“ žurnalistas Tahiras Chaudhry.

Savo studijoje teigiate, kad amerikiečiai ir vokiečiai labai skirtingai vertina santykius su Rusija. Kokios to priežastys?

Istorija, ekonomika ir geografija. Vokietiją sieja ilga istorija su Rusija. Jei Šaltasis karas būtų peraugęs į tikrą karą, pirmąsias aukas būtų skaičiavusi Vokietija. Tai padeda paaiškinti, kodėl dauguma vyresnio amžiaus vokiečių pasisako prieš paramą NATO sąjungininkėms, kilus kariniam konfliktui su Rusija.

Be to, Vokietija turi glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija nei JAV. Tikriausiai tai paaiškina, kodėl 29 procentai norėtų sumažinti ekonomines sankcijas Rusijai.

O kaip tai susiję su geografija?

Vokiečiai iš buvusio Rytų bloko kur kas labiau simpatizuoja rusams nei jų tautiečiai iš Vakarų. Jie nenorėtų kištis į galimą Rusijos ir NATO narių konfliktą.

Ar JAV kelia nerimą galimas vokiečių suartėjimas su Rusija?

Kad kiltų šis nerimas, JAV visuomenei reikėtų susipažinti su vyraujančia Vokietijos piliečių nuomone. Šių žinių jiems trūksta. Kai klausėme vokiečių, šalia kurios valstybės jie norėtų laikytis arčiau, daugelis pasirinko JAV. Pateikėme jiems tik dvi galimybes: Rusiją ir JAV. Vis dėlto beveik penktadalis apklaustųjų pažymėjo abi šalis.

Amerikiečių elitas vertina Angelos Merkel valdžią kaip tvirtą sąjungą. Nepaisant to, daugeliui vokiečių ji kelia didelį susirūpinimą. Manau, kad mūsų studija pasitarnavo kaip aliarmo signalas kai kuriems JAV gyventojams, iki šiol nekreipusiems dėmesio į vyraujančią vokiečių nuomonę.

Kaip Vokietijos gyventojai vertina Rusijos politiką?

Mūsų duomenimis, 70 procentų vokiečių turi susidarę neigiamą Rusijos vaizdą. 2010 m. taip manė vos 45 procentai. Vadinasi, pastaraisiais metais vokiečių laikysena Rusijos atžvilgiu tapo kritiškesnė. Vis dėlto ji žymi atvirkštinę tendenciją – 2014 m. Rusiją neigiamai vertino 79 procentai apklaustųjų.

Nepaisant to, daugiau nei 69 procentai vokiečių vertina JAV kaip patikimą sąjungininkę.

Taip, tačiau remiantis 2014 m. duomenimis, tik pusė simpatizuoja JAV. Pastaraisiais metais simpatija Jungtinėms Valstijoms ir tikėjimas jomis kaip asmens laisvės gynėjomis Vokietijoje mažėjo greičiau nei kitose didžiosiose Europos šalyse. Manau, prie to stipriai prisidėjo NSA reveliacija.

Tik 19 procentų vokiečių mano, kad NATO turėtų suteikti karinę pagalbą aljansui nepriklausančiai Ukrainai. Kodėl?

Tai ir vėl susiję su istorija. Priešingai nei jaunajai kartai, vyresniems vokiečiams atrodo, kad kilus konfliktui, NATO narės neturėtų skubėti į pagalbą. Jų manymu, karinis Ukrainos palaikymas padidintų karo prieš kaimynines šalis tikimybę. Daugeliu atvejų vokiečiai iš esmės pasisako prieš viską, kas galėtų paskatinti karinį konfliktą. Jie nori mažiau rizikingo sprendimo. Todėl 71 procentas Vokietijos gyventojų palaiko ekonominę pagalbą Ukrainai.

Kodėl daugelis Vokietijos gyventojų neremia karinės intervencijos net tais atvejais, kai yra kalbama apie Rusijos konfliktą su NATO nare?

Čia ir vėl ryškėja skirtumas tarp vyresnės ir jaunesnės kartos. Panašu, kad žmonės, išgyvenę Šaltąjį karą, nenori grįžti į tuos laikus. Be to, skiriasi ir skirtingų lyčių nuomonės. 49 procentai vokiečių vyrų ir tik 27 procentai moterų palaikytų NATO nares. Žymi skirtis ir tarp Vakarų bei Rytų. 40 procentų Vakarų vokiečių ir tik 28 procentai Rytų vokiečių pasisakytų už NATO sąjungininkių gynybą karinėmis priemonėmis.

Ar šias laikysenas lemia pasaulinių karų patirtis?

Tai labiau Šaltojo karo pasekmės. Žinoma, įtaką gali daryti ir Antrojo pasaulinio karo patirčių atgarsiai. Vokiečiai nenorėtų, kad šis siaubas kada nors pasikartotų.

Pagal zeit.de parengė Lina Žukauskaitė

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top