Iki Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų liko [pasirinkite] net / tik / vos / … pusantrų metų, bet jau dabar „galimo kandidato į pretendentus“ statuso nesikrato visas pulkas politikų ir politikių. Greičiau atvirkščiai.
Štai kad ir LRT.lt paviešino, suprask, kone atsitiktinai „į rankas patekusios“ rugsėjo 8–17 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus: rinkėjų teirautasi, kas iš dabartinių Lietuvos visuomenės veikėjų galėtų pretenduoti į prezidento postą.
Klausimas buvo atviras, jokio baigtinio sąrašo tokios apklausos sumanytojai nepateikė – apklausos dalyvis jam patinkančio ar tiesiog priimtino [?] politiko pavardę turėjo prisiminti pats. Apklausa – be pralaimėjimo: net ir labiausiai nuo politikos nutolęs šios žemės praeivis kiek pasikrapštęs pakaušy ką nors vis tiek pasakys…
Taigi, kokią vertę turi tokie duomenys, net jei į finišo tiesiąją išeitų ir visi simbolinę 1 proc. ribą peržengę 22 politikai ir politikės – jų pavardės paminėtos arba lentelėje, arba po ja. Visiškai jokios. Net ir pirmajame ture būtų renkamasi pagal visai kitokią nei „pakaušio pasikrapštymo“ logiką.
Kad tokios apklausos rengiamos visai kitais sumetimais, supranta ir visi šią apklausą komentavusieji (daugiau skaityti LRT.lt portale, tačiau ją kažkodėl komentavo taip, tarsi mes nesuprastume, kad jie supranta, jog ir mes suprantame, kuo čia užsiimama.
Beje, be šių 22 pavardžių, buvo paminėta dar kone 30. Ar tarp jų yra ir Seimo narės Aušros Maldeikienės pavardė, nežinoma. Bet ji eis. Su šiuo „ėjimo“ pareiškimu, paskelbtu veidkanygėje, ir supažindiname.
Aušra Maldeikienė: „Taip, eisiu“
Puiku, kad Lietuvoje įsibėgėja debatai dėl to, kas gali tapti Lietuvos prezidentu. Man jau skambino Delfi, ir klausė, ar mano pastaba, jog eisiu, jeigu neis Ingrida Šimonytė, turi pagrindą.
Taip, turi. Man gėda už tautą, kur potencialių kandidatų neklausia, ką jie mąsto apie Lietuvos ateitį ir tos ateities perspektyvas tarptautiniame kontekste. Neklausia, kaip jie suvokia Europai ir pasauliui kylančius iššūkius? Kaip vertina tai, kas vyksta Katalonijoje? O Mianmare?
Nesidomi, kaip anie kandidatai mato esmines Lietuvos bėdas ir KODĖL mato taip, kaip mato.
Neklausia, ką jie skaito. Kokia tarptautinė spauda guli ant jų stalo ir kaip, tarkime, jie vertina paskutinio „Economisto“ numerio komentarus apie Macron veiklą?
Ne. Lietuviai pasidomės paskutinės draugės suknele ir reitingais. Ir labai gudria, ironiška nata užsuoks: ar tikrai eisite…
Kas kaltas, kad taip nusiritome? Visų pirma, mirusi, neambicinga žiniasklaida.
Ir, taip. Labai noriu Ingridos tame poste. Bet jeigu ji neis, tai kausiuosi iki galo, kad šitos šalies protai nepaskęstu kelių policininkų ir bankų ryšių su visuomene berniukų ar Pakso kanclerio sukeltose protu ir tikra meile savo tautai nežėrinčiose kelių dulkėse.
Nebemeluokim sau. Nors kartą.