Aktualu

Antanas Kulakauskas. Superklasė: ar ji leisis į derybas dėl kainos, kurią verta sumokėti už stabilumo išlaikymą?

Dalijamės Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesoriaus Antano Kulakausko veidaknygėje paskelbtais pasvarstymais perskaičius Davido Rothkopfo studiją „Superklasė. Globalusis galios elitas ir jo kuriamas (ar valdomas) pasaulis“ („Superclass. The Global Power Elite and the World They Are Making“, 2008) apie naująją pasaulio geopolitinę sąrangą ir jos keliamus iššūkius demokratijai.

Verta prisiminti. Andrius Navickas. Katalikų bažnyčia ir žmogaus teisės

Bažnyčia ir modernybė

Šiemet sukanka 120 metų, kai 1891-aisais gegužės 15 dieną popiežius Leonas XIII paskelbė labai svarbią encikliką „Rerum novarum“ (Naujieji daiktai), kuri yra vadinama šiuolaikinio Bažnyčios socialinio mokymo atspirties tašku. Dokumentas buvo paskelbtas labai sudėtingoje situacijoje. Bažnyčia buvo atsidūrusi kryžkelėje ir turėjo atsakyti, kaip katalikams derėtų reaguoti į modernybės atneštas permainas, į visas tas naujoves, kurios viesulu įsiveržė į kasdienį žmonių gyvenimą.

XIX amžiaus antros pusės Vakarų Europa daugeliu atžvilgių primena dabartinius laikus. Viena vertus, tai buvo „aukso amžius“, nes jau seniai Europoje tiek ilgai nebuvo didelio karo. Po Napoleono sutriuškinimo Europoje įsigalėjo santykinė taika. Tačiau anapus taikaus fasado virė didžiulės vidinės socialinės ir vertybinės kovos.

Švenčiame Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Ar tai ir mūsų laisvės, mūsų orumo diena?

[em]Šiandien, minint Mindaugo karūnavimo dieną, ne tik norisi pasveikinti visus Tiesos.lt skaitytojus su Valstybės diena, bet ir priminti šį 1935 metais rašytą ir aktualumo nepraradusį filosofo Stasio Šalkauskio laišką Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, kuriame tautos likimu susirūpinęs intelektualas įspėja krašto vadovą dėl grėsmių, kurias Lietuvos visuomenei ir valstybei kelia autoritarinis režimas, tokio režimo ugdomas žmonių vergiškumas ir konformizmas, jo gilinama vyriausybės ir visuomenės priešprieša[/em].

[em]Laiško tekstas skelbiamas be kupiūrų[/em].

Atviras vasaros langas

Vasaros ritmu pradėjusi gyventi Tiesos.lt svetainė kviečia kartu su Tiesos.lt vasarojančius savo skaitytojus tapti autoriais ir bendraautoriais. Tęstinėje diskusijoje „Atviras vasaros langas“ siūlome galimybę reaguoti į įvykius, kelti aktualius klausimus ir diskutuoti.

Tikimės iš diskutantų atsakingo požiūrio į viešąją raišką.

Tiesos.lt redakcija

Andrius Švarplys. Kodėl „milijardų ekonomistai“ renkasi kalbėti apie milijardus, o ne apie skurdo Lietuvą?

Ką daro rinką aptarnaujantis ekonomistas? Jis pradeda iš dangaus mėtyti milijardus.

Matėme, kaip visų galų ekspertas Rimvydas Valatka viską paaiškino Europos centrinio banko trilijonu euru. Nei kas tą milijardą Lietuvoje matė, nei kas jį čiupinėjo, bet jis nukrenta iš dangaus ir viską paaiškina. Nieko daug nereikia svarstyti. Jei gyveni skurde – tiesiog prisimink trilijoną ir nurimk.

Aušros Maldeikienės straipsnyje „Kalafiorų sukilimas“: kas slepiasi anapus? matome dar kitokius skaičius: pasirodo, 603 milijonais eurų per metus padidėjo darbo užmokestis, ekonomika išaugo 680 mln. eurų, dėl to atsiranda 13 milijardų eurų (!), kurie nusėda mišriose pajamose (ypač smulkiame versle!), dar emigrantai sumeta 700 milijonų, ir dar plius „ne vienas milijardas“ iš šešėlio. Na, tiesiog milijardų kraštas.

Tai kur vis dėlto mes gyvenam: ar skurdo Lietuvoje, ar milijardinių pajamų krašte? Kas matėte tą pajamų didėjimą? Kas pajautėte, kaip tie minimi milijardai realizuojasi didžiosios visuomenės dalies piniginėse?

Toks yra „milijardinių ekonomistų“ primetamas požiūris. Bet gal mums verta pagalvoti visai apie kitokį požiūrį?

Diskusija: „Nesisteminiai“ už vartų?

Lietuvos politinis peizažas šiandien toks sujauktas, kad jame labai nepaprasta atskirti, kas kairėj, kas dešinėj, kas pozicijoj, kas opozicijoj, kas sisteminiai, o kas ir ne? O ir koks peizažėlis tarp tų pačių nesistemininkų?

Nedaug žinių mus pasiekia iš tų nesistemininkų stovyklų. Nežinia kodėl: ar kad didžioji žiniasklaida, tarnaudama banginiams, o ne „politiniams mikrobams“ (N.Puteikio nukaltas terminas mažosioms partijoms apibūdinti), neįsileidžia į didžiųjų ponų klubą, ar kad patys apie save ne aiškiai artikuliuotai ištaria, o tyliai tarpu savęs kužda vis laukdami, kada bus jau per vėlu ir prasižioti?

Diskusija: Kam reikalinga laikinoji Seimo komisija, kai iki rinkimų liko tik pusmetis?

Žiūrint iš šalies į mūsų valdžių darbus persekioja toks jausmas, kad jie ten užsiima kažkokiais menkaverčiais merkantiliškais reikalais, tarpusavio stumdynėmis dėl pozicijų, kurios vyksta tarytum kitame, ne mums skirtame išmatavime. Greičiausiai taip ir yra, nes mes dažniausiai nė nenutuokiame, kas už ko stovi, kaip cirkuliuoja biudžeto ir ne tik biudžeto pinigai, kaip pasiskirstyta viešaisiais pirkimais ir konkursais. Valdžioms (visoms be išimties) yra aišku kaip dieną, kad apie tai žinoti – ne mūsų reikalas.

Todėl Seimo dienotvarkėje ir atsiranda visokie svarstymai be svarstymų dėl BK straipsnių ir pataisų siekiant varžyti viešumą ir žodžio laisvę. Atakuojama plačiu frontu ir nematyti, kas ten Seime diktatūros labiau geidžia – pozicija ar opozicija. Susidaro toks negeras įspūdis, kad ir vieni, ir kiti.

Bent šiek tiek šviesos tamsiuose valdžios reikaluose atsiranda, kai kas nors ten kitoje dimensijoje sudaužiamas kaktom. Kai žiežirbos pažyra, tuo momentu kai kas ima ir netikėtai apsišviečia.

Tomas Bakučionis. Dvi istorijos – vienas požiūris į teisingumą ir valstybę

Balandžio 14-ąją Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, atsakomybę už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą. Už tai grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pataisą pateikusios socialdemokratės Irena Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė iš pradžių siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, tik tada, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, tačiau Vyriausybė (Teisingumo ministerija) pasiūlė, kad būtų baudžiama už bet kokios medžiagos paviešinimą. Tokios pataisos be diskusijų ir buvo priimtos Seime 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius. Įdomiausia tai, kad už šias pataisas balsavo Seimo opozicijos atstovai ir diskusijų dėl pataisų nebuvo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl šių pataisų jau spėjo pabendrauti ir su suinteresuotais žurnalistų atstovais, ir pareikšti, kad šios pataisos gėdingos.

Diskusija: Ko išsigando Algirdas Butkevičius?

Ketvirtadienį, per Vyriausybės valandą atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad jį, kaip pilietį ir Lietuvos žmogų, jaudina tai, jog „Lietuvoje psichologinis klimatas pasidarė nebesveikas, Lietuvos žmonės pradėjo gyventi baimėje“.

Premjeras papasakojo vieno amerikiečių profesoriaus knygoje apie baimę neseniai perskaitęs, jog baimė – pats blogiausias dalykas ir to reikia labiausiai bijoti.

„Šis politinis psichologinis klimatas, kuris susiformavo Lietuvoje ir toliau formuojasi baimės pagrindu, turėtų būti sustabdytas, tiesiog būtų su juo kovojama, didžiausi instrumentai yra suteikti politikams, parlamentarams vykdant įvairiausių institucijų parlamentinę kontrolę“, – sakė A. Butkevičius.

Scroll to Top