Veidaknygė
Esu pasipiktinęs šios dienos Konstitucinio teismo sprendimu.
Mano akimis, tai yra smūgis pasitikėjimui mūsų valstybės teisine sistema.
Nėra nieko blogiau nei neatsakyti klausimai.
Jei yra žmonių, kurie šiuo metu turi teisinių problemų ( ikiteisminių ar teisminių tyrimų) dėl GP klastojimo, naudojimo ar disponavimo, prašau kreiptis į mane el.p. Velicka@balticjuris.lt.
Dovilas Petkus | laikmetis.lt
Teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas Vaidotas Vaičaitis, paprašytas pakomentuoti situaciją laikmetis.lt portalui dėl Konstitucinio Teismo sprendimo vadinamojo galimybių paso byloje teigė besijaučiantis dviprasmiškai.
„Viena vertus Konstitucinis teismas turi tokią teisę atsisakyti nagrinėti panaikintų Vyriausybės nutarimo nuostatų konstitucingumo klausimą, tačiau toks žingsnis kelia ir nemažai nerimo. Visų pirma, dėl tokio sprendimo Vyriausybė jau dabar gali laisvai komunikuoti apie tai, kad galimybių pasas sustabdytas tik laikinai ir gali būti bet kada sugrąžintas. Kitaip tariant, suformuojamas pavojingas precedentas, kai Vyriausybė gali priiminėti galimai antikonstitucinius aktus, vėliau juos panaikinti ir po to vėl priimti, Konstituciniam Teismui nutraukus teiseną. Reiškia, kad galima be perstojo sukti šią teisinę karuselę ir taip be jokių pasekmių padaryti didelę žalą žmogaus teisėms ir kitoms konstitucinėms vertybėms“, – sakė teisininkas.
alkas.lt
Konstitucinio teismo atsisakymas išnagrinėti bylą dėl vadinamojo „galimybių“ paso atitikimo Konstitucijai, be abejo, yra tam tikra paslauga Konstituciją sutrypusiai vyriausybei.
Bet šis atsisakymas turi ir kitą pusę: Konstitucinis teismas faktiškai pripažino, kad, jeigu būtų ėmęsis šios bylos, jis nebūtų galėjęs vyriausybės veiksmų išteisinti, net ir pasitelkęs laisviausio ir tendencingiausio Konstitucijos interpretavimo priemonių arsenalą.
Ne paslaptis, kad pati geriausia paslauga į grubius Konstitucijos pažeidinėjimus įklimpusiai vyriausybei būtų buvęs šios bylos nagrinėjimas Konstituciniame teisme ir išvados, kad Konstitucija jos sprendimais nebuvo pažeista, padarymas.
Ketvirtadienio popietę visą žiniasklaidą užtvindė straipsniai apie Seimo valdančiųjų pergalę prieš Prezidentą. Straipsnius apie „juodąjį Gitano Nausėdos ketvirtadienį“ lydėjo susimąsčiusios JE nuotraukos ir koalicijos partnerių šypsenos. Neinformuotam skaitytojui sprendimas dėl privalomo testavimo darbuotojams jų pačių lėšomis galėjo atrodyti kaip politinis dviejų valdžių pasikumščiavimas.
Juk nacionalinis konstitucinis identitetas yra grindžiamas tomis pačiomis universaliomis ir europinėmis teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis, ir tarptautinė bei ES teisė nesutrukdė Konstituciniam Teismui atskleisti tokius išskirtinai nacionalinius konstitucinės tapatybės elementus, kaip Lietuvos valstybės tęstinumas, nacistinio ir komunistinio totalitarinių režimų nesuderinamumas su Konstitucija, vakarietiška geopolitinė orientacija, tradicinių bažnyčių statusas ir jų atskirumas nuo valstybės, teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą absoliutumas, apkaltos institutas, konstitucinė santuokos samprata, kt.
Tačiau pagal Konstituciją, aiškinamą europiniame kontekste, nacionalinio konstitucinio identiteto elementais iš tikrųjų negali būti, pavyzdžiui, tolerancija smurtui prieš moteris ir artimoje aplinkoje, tolerancija priekabiavimui, įskaitant seksualinį priekabiavimą, atsisakymas pripažinti šeima tos pačios lyties asmenų sąjungas ir tokių šeimų diskriminavimas. Nesinorėtų tikėti, kad pagal Konstituciją norima ginti tokias „tradicines vertybes“.
delfi.lt
Praeitą savaitę Lenkijos Konstitucinis Tribunolas atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu, nurodydamas, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šalies Konstitucija. Tribunolas įspėjo bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų.“ ES pareigūnai reagavo greitai, pažadėdami tvirtai ginti Europos Sąjungos teisės viršenybę.
2021 spalio 15 dienos nutarimu Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams prieštarauja: Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatos, jų pagrindu priimtas Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimas ir juo patvirtintas Aprašas.
Nebesuprantu, kam, kokiai valstybei ar kokiam klanui atstovauja LRT, užsipuldinėdama Prezidentą ir į talką nuolat pasitelkianti BUVUSĮ KT pirmininką D. Žalimą (ČIA)? Ir be D. Žalimo yra buvę kitų KT pirmininkų, bet LRT jų nesikviečia, necituoja. O juk retas kuris taip laisvai traktavo Konstituciją, kaip minimas ponas.
Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas
Kaip skelbia DELFI antraštė, ilgametis Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas skelbia nematęs tokio akivaizdaus Konstitucijos pažeidimo, kaip migrantų padėtį griežtinančios vakar Seimo priimtos pataisos. Žavūs ir skambūs žodžiai iš žmogaus, kuriam vadovaujant Konstitucinis Teismas pats nuolatos laužė Konstituciją pagal savo pačių „europinių vertybių“ interpretacijas.
Nuo 2021 m . liepos 1 d. Lietuvoje nustojo galioti Referendumo įstatymas. Tai reiškia, kad nėra jokio galiojančio teisės akto, pagal kurį būtų galima teisėtai organizuoti referendumą Lietuvoje.
Pernai liepą Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, jog galiojantis Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką – turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, o priimtas kaip paprastas.
Vienintelis KT sukurtos situacijos sprendimas – priimti konstitucinį Referendumo įstatymą.
