Teisiškai ir tiesiog formaliai logiškai toks išaiškinimad buvo absoliučiai neįmanomas. KT pats yra 3-5 kartus pasakęs, kad prieštaravimas yra ir kategoriškas, taip pat kartą, kad galėtų neprireštarauti tik VLKK leidus konkrečiais atvejais. VLKK neleido, Seimas vis tiek priėmė, KT pasakė, kad viskas gerai, Konstitucijai neprieštarauja. Norėčiau būti gerai suprastas. Nors …
Birželio 19 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad birželio 20 d., antradienį, 14 val. pradės nagrinėti byla dėl pavardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose nevalstybine kalba. Grupė Seimo narių (pareiškėjai) KT prašė ištirti, ar Konstitucijos 14 straipsniui neprieštarauja Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, …
KT svarstys bylą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose nevalstybine kalba Skaityti toliau »
Pastaruoju metu Lietuvos politikoje dėjosi vienas už kitą skandalingesni dalykai ir nė vienas jų nesusilaukė pelnyto dėmesio, nes buvo užgožtas spekuliacijų apie Laisvės partijos nepotizmą (privilegijas saviškiams). Laisvės partijos ministro kuruojamuose „Lietuvos geležinkeliuose“ įsidarbino Laisvės partijos viena kūrėjų ir jos deleguoto viceministro žmona Agnė Belickaitė. Edmundas Jakilaitis, kurio žmona pralaimėjo …
Vytautas Sinica. Šedbaras priėmė įstatymus, Šedbaras juos ir išaiškins Skaityti toliau »
Po Dainiaus Žalimo pavadovavimo Konstituciniam Teismui (KT), kuris Konstitucijoje įžvelgė, kad sąvoka „sutuoktinis“ yra neutrali lyties atžvilgiu, po to, kai KT paneigė daugelį iki tol priimtų savo nutarimų ir teiginių juose (pvz., kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi tik valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės …
Advokatas Jonas Ivoška Konstituciniam Teismui: Jūs puolėte mane gąsdinti Skaityti toliau »
Dainiaus Žalimo per visą Lietuvą nugriaudėjusi ištara, kad neva kyla abejonės, ar asmenys, kurie neigia tos pačios lyties šeimų egzistavimą, yra lojalūs Lietuvos valstybei, neabejotinai gali pelnyti labiausiai kretiniško metų posakio nominaciją. Ne kiekvienas taip sugebėtų pasakyti, net ir specialiai siekdamas viršyti visus pasaulio nusišnekėjimus, ar ne?
Jeigu nepastebėjote, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas suabejojo didžiosios daugumos Lietuvos piliečių lojalumu savo valstybei, ne kitaip. Pagal tokios abejonės logiką, vien tai, kad esi normalių refleksų lietuvis, daro tave labai įtartinu tipažu ir potencialiu valstybės priešu. Kaip atrodo, net bolševikmečio komisarai, visur su padidinamuoju stiklu ieškoję liaudies priešų, nebuvo tokie įtarūs kaip konstitucinis Žalimas.
Beprotybės kronikos. Lojalumo valstybei sąvokos devalvacija. Tikrovės apvertimas aukštyn kojomis. Kaip sako klasikė, klausimai kyla įvairūs.
Primenu, šitas žmogus vadovavo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Ir Lietuva išgyveno tą laikotarpį. Esame stipresnė valstybė nei kartais atrodo. Iš vidaus ne taip lengvai sugriaunama.
P.S. Ar kas pažįstate arba esate girdėję apie asmenis, kurie neigtų tokių porų EGZISTAVIMĄ?
STI
Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kad Užkrečiamųjų ligų įstatyme numatytas reikalavimas darbuotojams* testuotis neprieštarauja konstitucinei teisei į darbą.
TRUMPAI:
KT narinėjo bendrybes ir nustatė tik Įstatymo normos atitikimą Konstitucijai. Su tuo mes sutinkame – įstatyme numatytas privalomas sveikatos tikrinimas kaip sąlyga realizuoti teise į darbą yra teisėtas. Tačiau KT nevertino įstatymą pandemijos metu įgyvendinusio Vyriausybės nutarimo, kuriame ir slypi visa problematika (privalomas testavimas kas 10 dienų tik neskiepytiems ar nepersirgusiems) bei tokio reguliavimo pagrįstumo ir būtinumo COVID-19 pandemijos atveju. Todėl byloje neatsakyta į klausimą, ar pandemijos metu įvestas ir realiai galiojęs reguliavimas pažeidė konstitucinę asmenų teisę į darbą. Viena iš galimų priežasčių, kodėl taip nutiko, yra Seimo narių grupės netinkamai suformuluotas skundas ir argumentacija.
Permetęs akimis ilgą tekstą, kuriame daug atsikartojimų (jurispriudencijos bėda) pastebėjau, jog teismas vertino teisinio reguliavimo teisėtumą ir proporcingumą. Tačiau nebuvo vertintas teisinio reguliavimo būtinumas ir pagrįstumas.
Būtinumas apskritai yra LR KT jurispridencijos juodoji skylė, tą supratau dar ruošdamasis STI teisinei konferencijai Galimybių paso teisinio reguliavimo tema. O štai EŽTT praktikoje būtinumas kaip žmogaus teisių ribojimo sąlyga (“neccessary in democratic society”) yra vienas esminių elementų vertinant ginčijamą teisinį reguliavimą.
KT teismas nevertino, ar taikoma priemonė (testavimas) leidžia pasiekti siekiamų tikslų ( užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą). Kitaip tariant, nevertino teisinio reguliavimo pagrįstumo, bet laikė kad jis pagrįstas per se (kaip toks).
Pagrįstumas – toks teisinio vertinimo elementas, kuriam įvertinti reikalingos specialios ekspertinės žinios. Specialistams visada kėlė abejonių reikalavimo vakcinuotis ar testuotis nauda, o šiuo atveju – kaip priemonės, mažinančios užkrečiamos ligos plitimą, veiksmingumas. Kaip tik vakar buvo paviešinta informacija apie tai, jog išleidžiant vakcinas į rinką, nebuvo atlikti tyrimai, įrodantys, jog imunoprofilaktika riboja užkrečiamos ligos plitimą. Deja, LR KT taikė siaurą legalistinį požiūrį į žmogaus teisių ribojimo vertinimą ir nesirėmė ekspertine nuomone, ką šiuo klausimu ir reikėjo padaryti.
STI
2022 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė labai svarbią nutartį „kaukių mokiniams“ byloje – LVAT nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar pradinukams privalomos kaukės neprieštarauja Konstitucijai.
Ir nors, deja, LVAT nepanaikino Operacijų vadovo sprendimo dėl kaukių mokiniams uždėjimo, tačiau pasakė, kur kas daugiau. Ir tai gali turėti labai rimtų pasekmių revizuojant ankstesnius Vyriausybės pandemijos valdymo sprendimus, ribojančius asmenų teises.
Justina Gafurova | respublika.lt
Šią savaitę visuomenę nustebino ciniškas Konstitucinio Teismo sprendimas nenagrinėti bylos dėl Galimybių paso prieštaravimo Konstitucijai. Esą teisinėje sistemoje jo nėra, tada nėra ir bylos. Nors Lietuvos teismuose ir toliau nagrinėjamos bylos, kuriose yra atsakomybėn traukiami gyventojai ir verslai, pažeidę Galimybių paso reikalavimus. Kai kurie jų mato būdą, kaip priversti Konstitucinį Teismą imtis Galimybių paso bylos.
Nors daliai visuomenės atrodo, kad Vyriausybei, nutraukus Galimybių paso veikimą, galima ramiai atsikvėpti, visgi gali būti, jog toks sprendimas buvo priimtas tam, kad Galimybių paso byla nebūtų svarstoma Konstitucinio Teismo. Vos šiam paskelbus, kad byla nebus nagrinėjama, valdantieji vienas per kitą prasitaria, kad Galimybių pasas ateityje tikrai gali sugrįžti. Tik taip ir liks nepasakyta, ar jis neprieštarauja Konstitucijai. KT pareiškė, kad vienintelis būdas tą sužinoti, jeigu į KT kreiptųsi bendros kompetencijos teismas su prašymu tai išaiškinti.
