Permetęs akimis ilgą tekstą, kuriame daug atsikartojimų (jurispriudencijos bėda) pastebėjau, jog teismas vertino teisinio reguliavimo teisėtumą ir proporcingumą. Tačiau nebuvo vertintas teisinio reguliavimo būtinumas ir pagrįstumas.
Būtinumas apskritai yra LR KT jurispridencijos juodoji skylė, tą supratau dar ruošdamasis STI teisinei konferencijai Galimybių paso teisinio reguliavimo tema. O štai EŽTT praktikoje būtinumas kaip žmogaus teisių ribojimo sąlyga (“neccessary in democratic society”) yra vienas esminių elementų vertinant ginčijamą teisinį reguliavimą.
KT teismas nevertino, ar taikoma priemonė (testavimas) leidžia pasiekti siekiamų tikslų ( užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą). Kitaip tariant, nevertino teisinio reguliavimo pagrįstumo, bet laikė kad jis pagrįstas per se (kaip toks).
Pagrįstumas – toks teisinio vertinimo elementas, kuriam įvertinti reikalingos specialios ekspertinės žinios. Specialistams visada kėlė abejonių reikalavimo vakcinuotis ar testuotis nauda, o šiuo atveju – kaip priemonės, mažinančios užkrečiamos ligos plitimą, veiksmingumas. Kaip tik vakar buvo paviešinta informacija apie tai, jog išleidžiant vakcinas į rinką, nebuvo atlikti tyrimai, įrodantys, jog imunoprofilaktika riboja užkrečiamos ligos plitimą. Deja, LR KT taikė siaurą legalistinį požiūrį į žmogaus teisių ribojimo vertinimą ir nesirėmė ekspertine nuomone, ką šiuo klausimu ir reikėjo padaryti.