Kartais atrodo, kad Lietuvoje sąmoningai ieškoma būtų palaikyti įtampą dėl pačios įtampos. Štai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nenagrinės galimybių paso (GP) atitikimo Konstitucijai. Esą, kadangi nutrauktas jo galiojimas, tai ir nebėra prasmės nagrinėti. Tą patį sako valdančiųjų atstovai: kam nagrinėti tai, ko nebėra?
Nesunkus klausimas, atsakau kam:
Veidaknygė
Ką gi, pakalbėkime apie šiandienos grand naujieną išsamiau. Turiu kelias minutes, kadangi mano bylos teismo posėdyje pertrauka paskelbta.
Nepažeisdamas advokato etikos negaliu niekaip išsireikšti, ką manau apie vyriausybę, kuri taip pasielgė ir dar melavo žmonėms, neva, galimybių pasas neatšaukiamas, o tik stabdomas. Todėl nepasakysiu nieko. Gal tik pacituosiu profesorių Vytautą Landsbergį, kad, kas meluoja, tas ir vagia.
Bet plačiau gal reikėtų pasisakyti apie Konstitucinį Teismą (toliau – KT). Konstitucinis Teismas, be kitų funkcijų, atlieka ar privalo atlikti paskutinės gynybinės linijos funkcijas, saugant Konstitucijoje įtvirtintas asmenų teises ir teisėtus interesus nuo nepagrįsto, neteisėto valdžios kišimosi į jas ar neteisėtų tokių teisių ar teisėtų interesų suvaržymų.
Veidaknygė
Esu pasipiktinęs šios dienos Konstitucinio teismo sprendimu.
Mano akimis, tai yra smūgis pasitikėjimui mūsų valstybės teisine sistema.
Nėra nieko blogiau nei neatsakyti klausimai.
Jei yra žmonių, kurie šiuo metu turi teisinių problemų ( ikiteisminių ar teisminių tyrimų) dėl GP klastojimo, naudojimo ar disponavimo, prašau kreiptis į mane el.p. Velicka@balticjuris.lt.
Dovilas Petkus | laikmetis.lt
Teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas Vaidotas Vaičaitis, paprašytas pakomentuoti situaciją laikmetis.lt portalui dėl Konstitucinio Teismo sprendimo vadinamojo galimybių paso byloje teigė besijaučiantis dviprasmiškai.
„Viena vertus Konstitucinis teismas turi tokią teisę atsisakyti nagrinėti panaikintų Vyriausybės nutarimo nuostatų konstitucingumo klausimą, tačiau toks žingsnis kelia ir nemažai nerimo. Visų pirma, dėl tokio sprendimo Vyriausybė jau dabar gali laisvai komunikuoti apie tai, kad galimybių pasas sustabdytas tik laikinai ir gali būti bet kada sugrąžintas. Kitaip tariant, suformuojamas pavojingas precedentas, kai Vyriausybė gali priiminėti galimai antikonstitucinius aktus, vėliau juos panaikinti ir po to vėl priimti, Konstituciniam Teismui nutraukus teiseną. Reiškia, kad galima be perstojo sukti šią teisinę karuselę ir taip be jokių pasekmių padaryti didelę žalą žmogaus teisėms ir kitoms konstitucinėms vertybėms“, – sakė teisininkas.
alkas.lt
Konstitucinio teismo atsisakymas išnagrinėti bylą dėl vadinamojo „galimybių“ paso atitikimo Konstitucijai, be abejo, yra tam tikra paslauga Konstituciją sutrypusiai vyriausybei.
Bet šis atsisakymas turi ir kitą pusę: Konstitucinis teismas faktiškai pripažino, kad, jeigu būtų ėmęsis šios bylos, jis nebūtų galėjęs vyriausybės veiksmų išteisinti, net ir pasitelkęs laisviausio ir tendencingiausio Konstitucijos interpretavimo priemonių arsenalą.
Ne paslaptis, kad pati geriausia paslauga į grubius Konstitucijos pažeidinėjimus įklimpusiai vyriausybei būtų buvęs šios bylos nagrinėjimas Konstituciniame teisme ir išvados, kad Konstitucija jos sprendimais nebuvo pažeista, padarymas.
Ketvirtadienio popietę visą žiniasklaidą užtvindė straipsniai apie Seimo valdančiųjų pergalę prieš Prezidentą. Straipsnius apie „juodąjį Gitano Nausėdos ketvirtadienį“ lydėjo susimąsčiusios JE nuotraukos ir koalicijos partnerių šypsenos. Neinformuotam skaitytojui sprendimas dėl privalomo testavimo darbuotojams jų pačių lėšomis galėjo atrodyti kaip politinis dviejų valdžių pasikumščiavimas.
Juk nacionalinis konstitucinis identitetas yra grindžiamas tomis pačiomis universaliomis ir europinėmis teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis, ir tarptautinė bei ES teisė nesutrukdė Konstituciniam Teismui atskleisti tokius išskirtinai nacionalinius konstitucinės tapatybės elementus, kaip Lietuvos valstybės tęstinumas, nacistinio ir komunistinio totalitarinių režimų nesuderinamumas su Konstitucija, vakarietiška geopolitinė orientacija, tradicinių bažnyčių statusas ir jų atskirumas nuo valstybės, teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą absoliutumas, apkaltos institutas, konstitucinė santuokos samprata, kt.
Tačiau pagal Konstituciją, aiškinamą europiniame kontekste, nacionalinio konstitucinio identiteto elementais iš tikrųjų negali būti, pavyzdžiui, tolerancija smurtui prieš moteris ir artimoje aplinkoje, tolerancija priekabiavimui, įskaitant seksualinį priekabiavimą, atsisakymas pripažinti šeima tos pačios lyties asmenų sąjungas ir tokių šeimų diskriminavimas. Nesinorėtų tikėti, kad pagal Konstituciją norima ginti tokias „tradicines vertybes“.
delfi.lt
Praeitą savaitę Lenkijos Konstitucinis Tribunolas atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu, nurodydamas, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šalies Konstitucija. Tribunolas įspėjo bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų.“ ES pareigūnai reagavo greitai, pažadėdami tvirtai ginti Europos Sąjungos teisės viršenybę.
2021 spalio 15 dienos nutarimu Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams prieštarauja: Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatos, jų pagrindu priimtas Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimas ir juo patvirtintas Aprašas.
Nebesuprantu, kam, kokiai valstybei ar kokiam klanui atstovauja LRT, užsipuldinėdama Prezidentą ir į talką nuolat pasitelkianti BUVUSĮ KT pirmininką D. Žalimą (ČIA)? Ir be D. Žalimo yra buvę kitų KT pirmininkų, bet LRT jų nesikviečia, necituoja. O juk retas kuris taip laisvai traktavo Konstituciją, kaip minimas ponas.
