KONSTITUCIJA:
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
KONSTITUCINIS TEISMAS:
Konstitucinė šeimos samprata yra „neutrali lyties požiūriu“.
Imkime ir apžvelkime Konstitucinio Teismo logiką. Kuo argumentuojama? Kur ta logika veda?
Supažindiname su Laisvos visuomenės instituto pareiškimu dėl šiandien paviešinto Konstitucinio Teismo sprendimo, jog „konstitucinė šeimos samprata yra lyčiai neutrali“.
Šių metų lapkričio 8 d. Seime įvyko balsavimas dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2159(2). Po pirmojo balsavimo buvo pritarta (už – 104, prieš – 2, susilaikė 7).
Antram balsavimui projektas bus teikiamas 2019 m. vasario–kovo mėn.
2018 lapkričio mėn. 8 d. Seimas po pirmojo balsavimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įteisinti individualų konstitucinį skundą.
Po nepriklausomybės atkūrimo pagal Laikinojo Pagrindinio (LP) įstatymo nuostatas, buvo priimti ir įsigaliojo du pagrindiniai teisės aktai: Teismų santvarkos įstatymas, kuriame aiškiai buvo suformuluoti nepriklausomo ir nešališko teismo uždaviniai – 1990 m. kovo 20 d., ir Prokuratūros įstatymas – prokuratūra traktuojama kaip teisėtumo priežiūros institucija, priimtas 1990 m. liepos 27 d. Abu įstatymai galiojo iki 1995 m. sausio 1 d.
Neseniai Vilniaus Universiteto Teisės Fakultete praūžė „Konstitucijos dienų“ renginiai, tradiciškai vadinami KoDi. Vieno jų metu studentas paklausė, kaip suprasti Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą apie tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Ar tai nėra tik deklaracija? Tuomet kalba nukrypo apie vaikų ir tėvų teisių bei tarpusavio pareigų balansą, tačiau po Kauno įvykių, kai iš šeimos buvo paimti vaikai, leidžia į šį klausimą pažvelgti kiek kitu kampu. Manau, kad po tam tikro laiko, tai galima padaryti „be pykčio“, kaip sakydavo vienas garsus filosofas.
Seimas antradienį grįžo svarstyti Konstitucijos pataisų, norint įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.
2018 m. spalio 9 d. „ELTA“ pranešimas
Aiškinamajame rašte teigiama – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Tuo norima įtikinti Lietuvos piliečius, kad po aukščiausios Lietuvos teisminės institucijos, įteisintos Konstitucijoje – Aukščiausiojo Teismo (AT) galutinio ir neskundžiamo sprendimo, vietoj Strasbūro reikės dar vienos Lietuvos teisminės institucijos – Konstitucinio Teismo (KT), kur pasikeisdami darbuojasi tie patys teisėjai.
Konstitucija reglamentuoja pamatinius valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus. Tai yra pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis valstybės politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.
Darnų valstybės vystymąsi lemia politinių ir ekonominių sistemų formavimas laikantis pagrindinių pripažintų teisės nuostatų:
Pirma – teisingumas yra valstybės pamatas. Posakis dar iš Romos laikų ir priklauso Aurelijui Augustinui. Antra – įstatymai. Prasti įstatymai yra žiauriausia tironijos forma (Edmundas Berkas, anglų-airių politikas, rašytojas, oratorius, filosofas). Trečia – dura lex, sed lex – žiaurus įstatymas, bet vis dėlto įstatymas.
Be to, teisinės valstybės valdžios sąrangoje paprastai yra nepriklausoma institucija, turinti įgaliojimus vykdyti visų valdžios grandžių veiklos priežiūrą.
LVŽS savo rinkiminėje programoje įsipareigojo:
• Atkursime pasitikėjimą teismais ir prokuratūra Didinsime viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę bei prieinamumą.
• Įtrauksime visuomenę į teisingumo vykdymą, įsteigdami tarėjų institutą.
• Vykdysime žmogaus teisių pažeidimų prevenciją.
… nebent tai prieštarautų valstybės konstituciniam principui. Tokį sprendimą priėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) vadinamoje „Taricco sagoje“, kurioje sprendžiamas santykis tarp valstybės nacionalinio savitumo ir pareigų pagal ES teisę vykdymu
Pažymėtina, kad ESTT sprendimai ir juose įtvirtinti išaiškinimai yra privalomi ne tik teismams, kurie kreipiasi į ESTT, bet ir kitų ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, teismams ir kitoms institucijoms.
Taricco sagos bylose buvo keliami klausimai dėl Italijos teisėje numatytų baudžiamosios atsakomybės senaties terminų skaičiavimo taisyklių. Dėl ilgo bylos nagrinėjimo pagal Italijos teisę įtariamieji, kaltinami PVM sukčiavimu, gali išvengti atsakomybės, nes suėjus senaties terminui, kuris pagal Italijos teisę yra ganėtinai trumpas, šių asmenų negalima nubausti. Be to, senaties termino pratęsimo galimybės yra labai ribotos, todėl tampa dar sudėtingiau tinkamai spręsti bylas, o sukčiavimu kaltinami asmenys gali likti nenubausti.
Oficialioje Lietuvos Respublikos Prezidento internetinėje svetainėje paskelbtas pranešimas apie Jos Ekscelencijos susitikimą su Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos Konstitucinių Teismų atstovais „Nepriklausomi konstituciniai teismai – saugiklis nuo teisinio nihilizmo“ nusipelno atidaus skaitančios publikos dėmesio.
