Teisingumas yra valstybės pamatas. Teisingumą vykdo tik teismai (109 Konstitucijos straipsnis). Čia turima galvoje demokratiškai suformuoti teismai. Tokiuose teismuose be teisėjų profesionalų dalyvauja ir visuomenės atstovai: prisiekusieji, tarėjai. Visuomenės atstovai iš teismų šalinami tik totalitarinėse valstybėse.
Kitas svarbus faktorius vykdant teisingumą – įstatymai, kuriais vadovaujasi teismai. Teigiama, kad prasti įstatymai – žiauriausia tironijos forma (Edmund Burke, 1729–1797). Čia vėl yra savos taisyklės, kurių nesilaikant galima sukurti jau minėtų „prastų“, korumpuotų įstatymų. Norint to išvengti priimant įstatymus būtina nepriklausoma institucija jų patikrai.
Be viso šito, turi būti ir nepriklausoma institucija kontroliuojanti, kaip įstatymai vykdomi. Paprastai patikrą vykdanti institucija kontroliuoja ir įstatymų vykdymą. Lietuvoje šias funkcijas iki 1994 m. vykdė nepriklausoma generalinė prokuratūra. Estijoje šią funkciją nuo pat nepriklausomybės atstatymo iki dabar vykdo nepriklausoma Teisingumo kanclerio institucija.
Demokratinėje valstybėje piliečiai turi teisę ginti savo teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme arba šiam teismui atstovaujančioje institucijoje…