Jūsų dėmesiui siūlome Aušros Maldeikienės interviu apie liguistą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ vedėja Daiva Žeimytė pakalbino Seimo narę apie jos pasiryžimą „laužyti sistemą“.
Ar bus ir kiek keliami medikų atlyginimai? Kodėl kilo chaosas vaistinėse dėl receptų? Kas ir kaip daro neskaidrią įtaką Sveikatos apsaugos ministerijai monopolizuojant kaulų čiulpų transplantacijas ir elektroninės sveikatos projektus?
Nors valdančioji koalicija ir skelbia, jog kitais metais bus kilstelėti ir atlyginimai dėstytojams, šie teigia, jog švietimo ir mokslo finansavimas nėra didinamas, atvirkščiai, net mažinamas: 2017 metais buvo skirta 4,7 proc. nuo BVP, o 2018 numatyta tik 4,5 proc. Turint omeny, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja švietimui ir mokslui skirti 6 proc. nuo BVP, šie skaičiai net labai menki.
Kad atkreiptų Seimo narių dėmesį į tokią kone dešimtmetį metų skurdinto aukštojo mokslo situaciją ir paraginti juos 2018 metų valstybės biudžete numatyti didesnį finansavimą aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinė grupė pradėjo akciją „Paskutinis prioritetas“ ir pakvietė kolegas siųsti laiškus Seimo nariams – kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pareikalauti iš „atsakingų valstybės institucijų nebepermetinėti atsakomybės už šio mokslo ir studijų sektoriaus būklę vien tik pačioms mokslo institucijoms, bet imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant jai adekvatų finansavimą ir tam reikalingas sąlygas“.
Supažindiname su visu dėstytojų ir mokslininkų laišku parlamentarams. Netrukus skelbsime ir Seimo narių atsiųstus atsakymus.
Veidaknygė
Pagaliau Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirodė viešumoje. Ir ne bet kur, o Seimo tribūnoje, atsakinėdama į parlamentarų raštu pateiktus klausimus. Prisimenu, kaip man virpėjo kojos stovint garbingiausioje valstybės tribūnoje pirmą sykį. Ir antrą, ir trečią… ir paskutinį.
Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson vieši pasisakymai apie aktualius, dažnai su skandalų prieskoniu mūsų kultūros reiškinius labai jau kertasi su tuo vadinamųjų „ekspertų“ vyriausybės įvaizdžiu, kurį taip mėgsta iškelti premjeras Saulius Skvernelis. Menkokas ir vietinės, ir pasaulinės kultūros išmanymas. Tačiau ji nuosekliai laikosi aiškios ideologinės pozicijos – Lietuvai nereikia jokių valstybingumo jauseną ugdančių bei tautiškumą išreiškiančių darinių. Ta nuostata įgyvendinama įvairiais biurokratinės ir ekspertinės veiklos būdais, juolab kad dalis mūsų menininkų, kultūrininkų ir akademinio sluoksnio žmonių visa širdimi pritaria tokiam požiūriui ir savomis išmonėmis jį plėtoja: turime vis labiau globalizuotis, europeizuotis ir integruotis, visa širdimi atsiduodami laisvajai kultūros prekių rinkai.
Kaip jau ne sykį įsitikinome, trumpa replika veidaknygės paraštėse kartais būna iškalbingesnė nei ilgas straipsnis. Šįkart dalijamės istoriko ir publicisto Tomo Baranausko „mianinėmis“ įžvalgomis.
alkas.lt
Situacija Lietuvos aukštajame moksle tokia… Jis – labai, tiesiog siaubingai nekokybiškas, todėl jį reikia skubiai reformuoti. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Ypač, kol dar niekas iš Gedimino pr. 11 neišspyrė pono Sauliaus Skvernelio su jo „profesionalais“.
Bet gal pirmiausia – apie statybas. Žinia, kad pati statybų kaina yra vienoda nepriklausomai nuo to, kur kas nors statoma. Bet pastatyto pastato pardavimo kaina anaiptol nevienoda – kuo vieta prestižiškesnė, tuo kaina didesnė. Sklypas prie Neries, priešais Seimą, kurį turi nelaimę užimti Lietuvos edukologijos universitetas, – viena iš prestižiškiausių vietų Vilniuje.
Kaip jau skelbėme, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) taryba pakvietė akademinę bendruomenę birželio 15 d., ketvirtadienį, rinktis 11 val. į protesto akciją ir mitingu-eitynėmis nuo Lietuvos Respublikos Seimo prie Vyriausybės pasisakyti prieš nedemokratišką aukštojo mokslo reformą, vykdoma nesitariant su bendruomene, ignoruojant jai atstovaujančias profsąjungas.
Dalijamės susisiekimo ministro Roko Masiulio įrašu veidkanygėje apie tai, kaip tiesiant kelius buvo piktnaudžiaujama viešaisiais finansais ir kas padaryta, kad tai liautųsi..
Gaila, kad ministras paliko ir neatsakytų klausimų, tarkim: nuo kada galioja „normatyvai“, padarę tokį piktnaudžiavimą teisėtą, kas buvo tas, kuris savo parašu juos palaimino, kas yra tie rangovai, kurie 80 proc. atvejų tuo pasinaudojo, o dar svarbiau, kas buvo tie 20 proc., kas buvo tie, kurie plonėjančios dangos nepastebėdavo, ir kas nutiko, kad buvo praregėta? atsirado ne tik pastabių, bet ir nuovokių ar …?
Trečiadienį kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo naikinami konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas rezultatai. Tai padaryta tyrimo metu atskleidus įvairius konkurso procedūros pažeidimus, skelbiama pranešime spaudai.
