Jūsų dėmesiui siūlome diskusiją vaiko teisių apsaugos reformos tema (ČIA). Marijos radijo studijoje susitiko socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir Seimo narys Rimantas Dagys. Laidą veda žurnalistas Ridas Jasiulionis.
Būna, kad draugai man švelniai priekaištauja: „Tu per daug romantizuotai apie miškus kalbi. Su valdininkais ir politikais reikia kalbėti skaičiais, cituoti teisės aktus“. Bet kad žinotumėt, kaip tie skaičiai atsibosta. Ir kaip trūksta tiems valdininkams, politikams supratimo, kas yra medis, kas yra miškas.
Lapkričio 12 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) paskelbė pradedanti neterminuotą streiką. Kaip rašoma pranešime spaudai, „streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama chaotiškai jai tinkamai nepasirengus“.
Nežinau, ar jums jau kilo toks klausimas, tačiau man jis neduoda ramybės, todėl nutariau savo nuogąstavimais pasidalinti su skaitytojais. Paskelbta oficialioji statistika byloja, kad per keturis šių metų mėnesius, liepos 1-ąją pradėjus veikti Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymui, iš šeimų buvo paimta apie 1000 vaikų. Į šeimas grąžintos nepilnos aštuonios dešimtys. Kur kiti vaikai, kokia jų dvasinė būsena? Šių klausimų viešojoje erdvėje vadinamieji „Matuko“ reformos vykdytojai nekelia. Dejuoja tik Tautos atstovai dalindamiesi skaudžiomis patirtimis, kokias psichologines traumas patiria nuo tėvų atskirti vaikai – šis nelemtas įstatymas atima artimiausius žmones. Todėl yra teisus arkivyskupas Lionginas Virbalas, klausdamas, kokios reformos reikia: „Matuko“ ar „Matuko tėvų“?
Jau seniai, prasidedant naujiems mokslo metams, mokyklose tvyrojo tokia įtampa. Nauja apmokėjimo sistema, kuri, pasak švietimo ir mokslo ministrės bei valdančiosios daugumos Seime, turėjo būti dovana mokytojams, kelia pyktį, susipriešinimą ir, svarbiausia, atskleidžia vis besiplečiantį nepasitikėjimo tarpeklį tarp mokyklų ir Jurgitos Petrauskienės. Pastaroji atkakliai tvirtina, kad mokytojai nesugeba naudotis specialia atlyginimų skaičiuokle ir piktinasi, kad opozicija kursto pedagogus.
Jeigu tie patys muzikantai su tomis pačiomis triūbomis iš tų pačių natų, diriguojami to paties dirigento užgrotų tą patį laidotuvių maršą, tik kitame kaime – ar pasikeistų muzika? Valdžia sako, kad pasikeistų.
Dabar jie perkels žemės ūkio ministerijos biurokratus su visais stalais ir kompais (kurių, be abejonės, tokia proga prireiks naujų) iš Vilniaus į Kauną, ir viskas žiauriai pasikeis, patobulės ir nuo to Lietuvai bus labai gerai, nes jie ims daug geriau dirbti. Perkels ne tik tris su viršum šimto ministerijos klerkų, bet ir visas pavaldžias įstaigas – Nacionalinę mokėjimo agentūrą su dešimčia departamentų ir kitas kontoras, žodžiu, perdislokuos kelis batalionus.
Jūsų dėmesiui siūlome Aušros Maldeikienės interviu apie liguistą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ vedėja Daiva Žeimytė pakalbino Seimo narę apie jos pasiryžimą „laužyti sistemą“.
Ar bus ir kiek keliami medikų atlyginimai? Kodėl kilo chaosas vaistinėse dėl receptų? Kas ir kaip daro neskaidrią įtaką Sveikatos apsaugos ministerijai monopolizuojant kaulų čiulpų transplantacijas ir elektroninės sveikatos projektus?
Nors valdančioji koalicija ir skelbia, jog kitais metais bus kilstelėti ir atlyginimai dėstytojams, šie teigia, jog švietimo ir mokslo finansavimas nėra didinamas, atvirkščiai, net mažinamas: 2017 metais buvo skirta 4,7 proc. nuo BVP, o 2018 numatyta tik 4,5 proc. Turint omeny, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja švietimui ir mokslui skirti 6 proc. nuo BVP, šie skaičiai net labai menki.
Kad atkreiptų Seimo narių dėmesį į tokią kone dešimtmetį metų skurdinto aukštojo mokslo situaciją ir paraginti juos 2018 metų valstybės biudžete numatyti didesnį finansavimą aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinė grupė pradėjo akciją „Paskutinis prioritetas“ ir pakvietė kolegas siųsti laiškus Seimo nariams – kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pareikalauti iš „atsakingų valstybės institucijų nebepermetinėti atsakomybės už šio mokslo ir studijų sektoriaus būklę vien tik pačioms mokslo institucijoms, bet imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant jai adekvatų finansavimą ir tam reikalingas sąlygas“.
Supažindiname su visu dėstytojų ir mokslininkų laišku parlamentarams. Netrukus skelbsime ir Seimo narių atsiųstus atsakymus.
Veidaknygė
Pagaliau Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirodė viešumoje. Ir ne bet kur, o Seimo tribūnoje, atsakinėdama į parlamentarų raštu pateiktus klausimus. Prisimenu, kaip man virpėjo kojos stovint garbingiausioje valstybės tribūnoje pirmą sykį. Ir antrą, ir trečią… ir paskutinį.
