Institucijos ir pareigūnai

Aušra Maldeikienė. Kaip NEGALIMA nagrinėti biudžetų, arba Apie nuolankius politikus

Komentarų: 7 / Autorius /

Praėjusį trečiadienį, spalio 7 dieną, Savivaldybėje vyko Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Dienotvarkėje – 13 klausimų, ir tik…. 188 puslapiai dokumentų, kuriuos privalu perskaityti ir išnagrinėti.

Posėdis prasidėjo 13 val., jau išnagrinėjus visus dienotvarkės klausimus, 15.30 val. administracijos buvo pateiktas dar vienas, keturioliktas, deramai pagal reglamentus neįformintas klausimas. Dar 9 puslapiai dokumentų, ir tokia mažytė „problemėlė“ – turto perėmimas nuosavybėn. Tik tiek. Tiesa, laiko perskaityti šio papildomo klausimo medžiagą, įsigilinti į klausimą ir apmąstyti galimas sprendimo pasekmes nebuvo numatyta. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis su kolega Mykolu Majausku pradėjome juoktis. Pasiūlau klausimą atidėti iki penktadienio, perskaityti medžiagą ir jau tada internetu balsuoti. Komiteto nariai sutiko.

Kastytis Braziulis. Mobilusis telefonas – slaptųjų tarnybų mikrofonas jūsų kišenėje

Komentarų: 4 / Autorius /

Alfa.lt

Didžioji sekimo paslaptis, gerbiami skaitytojai, yra atskleista ir paviešinta. Buvęs CŽV darbuotojas Edwardas Snowdenas, duodamas interviu BBC žurnalistams, patvirtino, kad Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros turi galimybę sekti žmogų per jo išmanųjį telefoną.

Žvalgas apie asmenį gali gauti labai daug informacijos, pasitelkęs išmanųjį telefoną. Jam tereikia į jį dominančio asmens išmanųjį telefoną nusiųsti tekstinę žinutę. Objektas ją atidarys ir programa bus automatiškai įrašyta. Pats tyrimo objektas daugiau jokių požymių nematys ir nejaus, tačiau bus sekamas ištisomis paromis, informacija apie jo veiksmus bus siunčiama be pertrūkio.

Povilas Urbšys. Lietuvis blogas vien dėl to, kad lietuvis

Komentarų: 6 / Autorius /

Jaunius Pocius | „Respublika“

Sovietiniais laikais, kai gyvenome nuo pasaulio atskirti geležine uždanga, Vakarai mums atrodė kaip rojus. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus net ir griuvus tai aklinai sienai mes, regis, niekaip negalime atsikratyti sovietinio spaudo – keliaklupsčiavimas prieš Vakarus tęsiasi. Atrodo, jog viskas, kas ateina iš „ten“, yra tobula ir mums sunkiai pasiekiama. Taip mes save menkiname ir nepelnytai nuvertiname. Bet skaudžiausia, kad prie to, deja, prisideda ir mūsų aukščiausioji valdžia. Kodėl taip atsitinka ir kur šitai veda, „Respublika“ kalbasi su parlamentaru Povilu Urbšiu.

Vytautas Landsbergis. Pokyčių ilgesys

Komentarų: 6 / Autorius /

„Lietuvos žinios“

Teisingumas yra didžioji Lietuvos problema. Dėl jos nesitraukia nė alkoholizmo neganda juoda: veisiasi abejingumo ir nevilties virusas, neva nieko nepakeisi; negerėja savižudybių reitingai (šiurpiai pirmaujame pasaulyje), nelėtėja emigracija iš Lietuvos.

Čia žmonės – eilės oro uostuose – nenori gyventi ne todėl, kad panorėjo gyventi konkrečiai kitur; jie nori gyventi ne Lietuvoje. Dar nors tiek nutuokia, kad nebėga pūdymais į Rusiją.

Problema – teisingumas. Ji ne atsitiktinė, ne laikina. Paveldėta ir neįveikta, ji liko pamatinė ir sisteminė. 25 metai chroniškos ligos. Nūnai apsinuogino kaip nutirpstančio kalnyno viršūnė.

Prokurorų bendruomenė Raulušaičiui: reikia būti ne prezidentės, o Lietuvos kareiviu

Komentarų: 27 / Autorius /

Tomas Dapkus | Alfa.lt

Prokurorų profesinės sąjungos laikinasis pirmininkas Julius Rėksnys, komentuodamas laikinai generalinio prokuroro pareigas einančio Dariaus Raulušaičio pareiškimą, kad jis tėra „kareivis“, vykdantis prezidentės Dalios Grybauskaitės valią, sako, kad generalinis prokuroras „neturėtų būti nei prezidentės, nei Seimo, o Lietuvos kareiviu“. Profesinės sąjungos vadovas interviu LNK „Žinioms su Alfa.lt“ siūlo D. Raulušaičiui jau dabar trauktis iš pareigų, nes kartu su buvusiu generaliniu prokuroru Dariumi Valiu yra atsakingas už neskaidrius paskyrimus, o prezidentę ragina laikinai prokuratūrai vadovauti skirti bet kurį kitą aukštą Generalinės prokuratūros prokurorą. Prokurorų profesinės sąjungos laikinasis pirmininkas primena, kad prezidentė D. Grybauskaitė jau buvo pasirinkusi tokį sprendimą, kai iš pareigų pasitraukė tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, o laikinai prokuratūrai vadovauti pavesta Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui Raimondui Petrauskui, o ne tuomečiams generalinio prokuroro pavaduotfojams Vytautui Barkauskui ir Gintarui Jasaičiui. Netrukus pastarieji buvo atleisti ir R. Petrauskas laikinai vadovavo be pavaduotojų tol, kol prezidentė vykdė kandidato paieškas. Alfa.lt skaitytojams siūlome platesnį interviu su Prokurorų profesinės sąjungos vadovu. Pašnekovą kalbino Tomas Dapkus.

D. Pūras. Lietuvos sveikatos politika tiko A. M. Brazauskui ir nuo jo laikų nepasikeitė

Komentarų: 30 / Autorius /

Delfi.lt

Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje iki šiol yra apsaugota nuo esminių permainų galimybės. Mums visiems reikia labai rimtai susimąstyti, kodėl iki šiol turime tokią ydingą ir neskaidrią sistemą. Ne kartą viešoje erdvėje šie klausimai buvo keliami. Bet pasirodo, kad Vyriausybėje ir Sveikatos apsaugos ministerija laikomasi kitos nuomonės – kad neteisūs yra tie, kurie šias sistemos ydas viešina.

Dalius Stancikas. Dvi Konstitucijos

Komentarų: 23 / Autorius /

Bernardinai.lt

„Konstitucija – Tautos stiprybė. Jei visi išmanysime savo valstybingumo pagrindus, būsime stiprūs ir laisvi per amžius“ – patosiškai skelbia teisingumo ministras, kviesdamas į devintą kartą rengtą Konstitucijos egzaminą (jame dalyvavo daugiau kaip 31 tūkst. piliečių).

Tačiau kas yra tikrieji mūsų valstybingumo pagrindai? Pagal kokią Konstituciją Teisingumo ministerija mus egzaminuoja – Tautos ar valdžios?

Artūras Račas. Ar mokytojai balsuotų už Konstitucinio Teismo teisėjus?

Komentarų: 3 / Autorius /

faktai.lt

Šiandien skaičiau vakarykštį Konstitucinio Teismo nutarimą dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos atitikimo Konstitucijai. Jei nieko apie jį negirdėjote, tai galiu pasufleruoti, kad juo Konstitucinis Teismas paskelbė, kad konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ir tuometinio švietimo ir mokslo ministro liberalo G.Steponavičiaus sprendimai, kuriais mokytojų atlyginimai buvo apkarpyti iki 30 procentų, prieštarauja Konstitucijai.

Šiaip jau nieko naujo, nes šiandien jau žinome, kad dauguma anuometinės konservatorių ir liberalų Vyriausybės sprendimų, kuriais buvo griaunama darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sistema Lietuvoje, buvo antikonstituciniai. (Gali būti, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl buvęs premjeras A.Kubilius iki šiol neparašė žadėto vadovėlio apie Lietuvos „gelbėjimą“ nuo krizės).

KT pripažino, kad pedagogų darbo apmokėjimo tvarka yra antikonstitucinė, bet nutarimą skelbs tik 2017 m. sausio 2 d.

Komentarų: 4 / Autorius /

Konstitucinis Teismas spalio 29 priimtame nutarime pripažino, kad Vyriausybės nutarimas „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ tiek, kiek juo reguliuojamos esminės biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, darbo apmokėjimo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

Scroll to Top