BNS
Vilniaus apygardos prokuratūra aukštesnės instancijos teismui apskundė nutartį, kuria buvo įpareigota ištirti pasirodžiusią informaciją, kad buvusiai kandidatei į generalinius prokurorus Editai Dambrauskienei neva buvo siūloma „išsipirkti“ postą.
Prokuratūra mano, kad ši informacija patenka į kriminalinės žvalgybos sferą ir jos neprivalu tikslinti Baudžiamojo proceso kodekso tvarka.
Valdas Bartasevičius | lrytas.lt
Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimai iš kandidatės į generalinio prokuroro postą Editos Dambrauskienės reikalauto kyšio. Ar tai pareiškusią šalies vadovę drįs apklausti jos paskirto naujojo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavaldiniai?
BNS
Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnės bei prokuroro sprendimus atsisakyti pradėti tyrimą dėl pasirodžiusios informacijos, kad buvusiai kandidatei į generalinius prokurorus Editai Dambrauskienei neva buvo siūloma „išsipirkti“ postą.
Šią savaitę priimta nutartimi teismas konstatavo, kad Seimo nario Povilo Urbšio prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą atmetę pareigūnai tai padarė skubotai, nepatikrinę visų reikšmingų aplinkybių bei faktinių duomenų.
2016 m. sausio 4 dieną prezidentė D.Grybauskaitė teigė: „Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip pavyzdžiui vaikų teisės apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai ir teikti metodologinę pagalbą, bet tuo pačiu ir kontroliuoti“.
2016 m. sausio 7 dieną prezidentė sakė: „Ar aš pasakiau naujos institucijos žodį? Aš pasakiau naujos funkcijos, inspekcinės ir šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“.
Melagystė akivaizdi. Kaip jūs manote, dėl kokių priežasčių prezidentė meluoja?
„Lietuvos žinios“ | 2009 m. lapkričio 24 d.
Lietuvos valstybėje vis daugėja neatsakytų ir neišspręstų klausimų. Vienas jų – generalinio prokuroro Algimanto Valantino.
Šis klausimas – su daugybe klaustukų. Kodėl generalinis prokuroras negali tesėti Lietuvos valstybei duotos priesaikos: vykdyti įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas ir sąžiningas? Kodėl A.Valantinas niekada iki galo neištirs koncerno EBSW veiklos, „Rubicon“ grupės juodosios buhalterijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties, pedofilijos bylos, teisėjų korupcijos? Norint atsakyti į šiuos klausimus, visų pirma reikia prisiminti, kaip kuklus apylinkės teisėjas tapo generaliniu šalies prokuroru.
Lapkričio 26 d. Seimo narys Povilas Urbšys Generalinei prokuratūrai apskundė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Lapkričio 5 d. Seimo narys kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelę visuomeninę reikšmę turinčio įvykio – prezidentės Dalios Grybauskaitės paviešintos informacijos, kad iš kandidatės į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas E. Dambrauskienės buvo reikalaujamo kyšio teigiant, kad šias pareigas reikia išsipirkti.
Tai, kad Seimas antrą kartą nepritarė prezidentės teiktai kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, ir Seime, ir Prezidentūroje buvo sutikta nevienareikšmiškai.
Pati prezidentė, pareiškusi, jog slaptas balsavimas yra „neskaidrus“, iš pradžių buvo nusiteikusi trečią kandidatūrą siūlyti tik po metų – naujos sudėties Seimui, vėliau persigalvojo, bet nurodė sąlygą: Seimas turi pats apriboti savo teisę balsuoti laisvai, t.y. patvirtinti teikiamą kandidatūrą balsuodamas ne slaptai, o atvirai.
Seimo nariai suskubo inicijuoti ir atitinkamas pataisas – konservatorių atstovas Jurgis Razma registravo Seimo statuto pataisų projektą, o socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
Birutė Vyšniauskaitė | lrt.lt
Po antro nesėkmingo bandymo, kai Seimas nepritarė Kaišiadorių apylinkės teismo vadovės Editos Dambrauskienės kandidatūrai generalinio prokuroro postui užimti, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė abejojo, ar šios kadencijos Seimui dar teiks kito pretendento kandidatūrą. Tačiau antradienį, susitikusi su Seimo valdyba, šalies vadovė pareiškė, jog generalinį prokurorą būtina paskirti šiemet. LRT.lt šaltinių teigimu, prezidentė ieško, o gal jau trečią pretendentą ir surado teismų sistemoje. Be to, šalies vadovė užsiminė apie kažkokią Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininką Julių Sabatauską kompromituojančią pažymą.
Kaip skelbiama Prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame pranešime, po antradienį rytą įvykusio Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Seimo valdyba, šalies vadovė pakeitė savo nuomonę – ji pareiškė, jog tokia situacija, kai prokuratūrai vadovauja laikinas generalinis prokuroras, „negali tęstis pernelyg ilgai“.
Dar daugiau – ji pripažino, jog „atsakomybė už stabilią prokuratūros sistemos veiklą tenka ir Prezidentei, ir Seimui, kuris dalyvauja generalinio prokuroro skyrimo procedūroje pritardamas Prezidentės teikiamai kandidatūrai“, ir todėl „būtinas bendras sutarimas dėl generalinio prokuroro skyrimo ir kandidatui keliamų reikalavimų“.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, šių metų gegužės mėnesį duodama interviu Latvijos nacionalinės televizijos laidai „1:1“, iš latvių televizijos žurnalisto Gundaro Rederio gavusi nepatogių klausimų, pasipiktino: „Jau trečias klausimas nesuderintas!“ Dar daugiau – Jos Ekscelencija pareikalavo tuos klausimus iš interviu iškirpti:
