Danas Nagelė | vakarozinios.lt
Vakar prezidentūroje sukviesti prezidentei lojalūs teisininkai vieningai tarė, kas turi teisę pasirinkti kandidatą į generalinius prokurorus. Kas? Atspėtumėte neskaitę šios publikacijos?
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, neseniai atsisakiusi duoti parodymus prokurorams, tyrusiems nesėkmingų prezidentės „skiepų“ istoriją ir siekusiems išsiaiškinti, kas atsakingas už slaptos VSD pažymos išviešinimą, praėjusią savaitę papriekaištavo Seimui, slaptu balsavimu atmetusiam ir antrąją jos teiktą kandidatūrą į generalinius prokurorus, dėl „balsavimo neskaidrumo“.
Pakomentuoti susidariusią situaciją pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė ir pirmąjį atkurtos valstybės vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Skelbiame jo atsakymą, gautą el. laišku.
Spalio 5-ąją, Tarptautinę mokytojų dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Seimui antrąkart nepatvirtinus jos pasiūlyto generalinio prokuroro kandidatūros ji savo konstitucinę pareigą – pasiūlyti Seimui svarstyti ir patvirtinti generalinio prokuroro kandidatūrą – atliks, tik jeigu … Seimas pats nuspręs balsuoti viešai – mat slaptas balsavimas „rodo balsavimo neskaidrumą“.
Ką apie tokią prezidentės „skaidrumo pamoką“ mano patys Seimo nariai?
Šįkart pilietinis portalas Tiesos.lt pakalbino parlamentarą Povilą Urbšį.
Jaunius Pocius | „Respublika“
Sovietiniais laikais, kai gyvenome nuo pasaulio atskirti geležine uždanga, Vakarai mums atrodė kaip rojus. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus net ir griuvus tai aklinai sienai mes, regis, niekaip negalime atsikratyti sovietinio spaudo – keliaklupsčiavimas prieš Vakarus tęsiasi. Atrodo, jog viskas, kas ateina iš „ten“, yra tobula ir mums sunkiai pasiekiama. Taip mes save menkiname ir nepelnytai nuvertiname. Bet skaudžiausia, kad prie to, deja, prisideda ir mūsų aukščiausioji valdžia. Kodėl taip atsitinka ir kur šitai veda, „Respublika“ kalbasi su parlamentaru Povilu Urbšiu.
„Lietuvos žinios“
Teisingumas yra didžioji Lietuvos problema. Dėl jos nesitraukia nė alkoholizmo neganda juoda: veisiasi abejingumo ir nevilties virusas, neva nieko nepakeisi; negerėja savižudybių reitingai (šiurpiai pirmaujame pasaulyje), nelėtėja emigracija iš Lietuvos.
Čia žmonės – eilės oro uostuose – nenori gyventi ne todėl, kad panorėjo gyventi konkrečiai kitur; jie nori gyventi ne Lietuvoje. Dar nors tiek nutuokia, kad nebėga pūdymais į Rusiją.
Problema – teisingumas. Ji ne atsitiktinė, ne laikina. Paveldėta ir neįveikta, ji liko pamatinė ir sisteminė. 25 metai chroniškos ligos. Nūnai apsinuogino kaip nutirpstančio kalnyno viršūnė.
Parlamentarai antradienį slaptu balsavimu nepritarė ir antrajai prezidentės pasiūlytai kandidatūrai į generalinius prokurorus: už Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 49, dar 19 susilaikė.
Birželio 16 d. panašiomis aplinkybėmis Seimas atmetė Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į generalinius prokurorus: už šį kandidatą balsavo 46 Seimo nariai, 50 buvo prieš, 19 parlamentarų susilaikė.
Laikinai Generalinei prokuratūrai nuo birželio vidurio, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija, vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Mindaugas Velička | Alfa.lt
Naujoji kandidatė į generalinius prokurorus, dabartinė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė ne tik turi ką kruopščiai slėpti nuo jos kandidatūrą svarstančių Seimo narių, tačiau ir yra susaistyta gerai slepiamomis bendromis paslaptimis su Seimo neseniai didele balsų persvara atmestu kandidatu į generalinius prokurorus, Kauno apygardos teismo pirmininku Nerijumi Meilučiu bei abu juos globojančiais esamais ir buvusiais prezidentės patarėjais.
Ne pirmas kartas, kai prezidentė per šešerių metų prezidentavimo laiką savo viešais pasisakymais glumina visuomenę. Politikai, politologai ir žiniasklaida, regis, jau susitaikė su tokia mūsų valstybės pirmojo asmens stilistika ir dėl visiems nujaučiamų priežasčių linkę geriau patylėti negu išdrįsti ir prasižioti.
Gal ir galima būtų nurašyti stačiokiškai „stilistikai“ prezidentės viešąją raišką, aiškinant, kad ji skirta menkiau politikos reikaluose išprususiam adresatui, siekiant jo palankumo, bet valstybė susideda ne vien iš prezidentę mylinčių ir kol kas nesusipratusių ar piktavalių rinkėjų. Ne vienas prezidentės pasisakymas ir jų turinys signalizuoja, kad prezidentė nevengia peržengti Konstitucijos jai deleguojamų įgaliojimų zoną.
Kiekvienas viešai ištartas pirmojo valstybės asmens žodis turi ir visai kitą adresatą – tai institucijos, kurios gauna signalą veikti viena ar kita kryptimi, nelygu kaip tas žodis artikuliuojamas. Dar nesibaigė „Snoro“ banko bankroto istorija, atnešusi valstybei milijardinius nuostolius, istorija, kurioje prezidentūra griežė pirmuoju smuiku. Nesiliauja metų metus besitęsiantis prezidentės kišimasis į politinę valstybės sistemą (ypač artėjant rinkimams), reiškiant savo šališką nuomonę vienų ar kitų partijų ar asmenų adresu.
Generalinė prokuratūra penktadienį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės išteisinimo galimos valstybės paslapties atskleidimo byloje, kuriai Vytauto Landsbergio dėka prigijo „prezidentės skiepų istorijos“ vardas.
Į Tiesos.lt vykstančią diskusiją nusprendė įsitraukti ir „Veido“ vyr. redaktorius, Delfi.lt apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Skelbiame jo straipsnį be komentarų.
