Tatjanos Narkevičienės pranešimas
Tatjanos Narkevičienės pranešimas
Tatjanos Narkevičienės pranešimas
Algirdo Endriukaičio pranešimas
Tai, kad Seimas antrą kartą nepritarė prezidentės teiktai kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, ir Seime, ir Prezidentūroje buvo sutikta nevienareikšmiškai.
Pati prezidentė, pareiškusi, jog slaptas balsavimas yra „neskaidrus“, iš pradžių buvo nusiteikusi trečią kandidatūrą siūlyti tik po metų – naujos sudėties Seimui, vėliau persigalvojo, bet nurodė sąlygą: Seimas turi pats apriboti savo teisę balsuoti laisvai, t.y. patvirtinti teikiamą kandidatūrą balsuodamas ne slaptai, o atvirai.
Seimo nariai suskubo inicijuoti ir atitinkamas pataisas – konservatorių atstovas Jurgis Razma registravo Seimo statuto pataisų projektą, o socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
Birutė Vyšniauskaitė | lrt.lt
Po antro nesėkmingo bandymo, kai Seimas nepritarė Kaišiadorių apylinkės teismo vadovės Editos Dambrauskienės kandidatūrai generalinio prokuroro postui užimti, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė abejojo, ar šios kadencijos Seimui dar teiks kito pretendento kandidatūrą. Tačiau antradienį, susitikusi su Seimo valdyba, šalies vadovė pareiškė, jog generalinį prokurorą būtina paskirti šiemet. LRT.lt šaltinių teigimu, prezidentė ieško, o gal jau trečią pretendentą ir surado teismų sistemoje. Be to, šalies vadovė užsiminė apie kažkokią Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininką Julių Sabatauską kompromituojančią pažymą.
Kaip skelbiama Prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame pranešime, po antradienį rytą įvykusio Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Seimo valdyba, šalies vadovė pakeitė savo nuomonę – ji pareiškė, jog tokia situacija, kai prokuratūrai vadovauja laikinas generalinis prokuroras, „negali tęstis pernelyg ilgai“.
Dar daugiau – ji pripažino, jog „atsakomybė už stabilią prokuratūros sistemos veiklą tenka ir Prezidentei, ir Seimui, kuris dalyvauja generalinio prokuroro skyrimo procedūroje pritardamas Prezidentės teikiamai kandidatūrai“, ir todėl „būtinas bendras sutarimas dėl generalinio prokuroro skyrimo ir kandidatui keliamų reikalavimų“.
Danas Nagelė | vakarozinios.lt
Vakar prezidentūroje sukviesti prezidentei lojalūs teisininkai vieningai tarė, kas turi teisę pasirinkti kandidatą į generalinius prokurorus. Kas? Atspėtumėte neskaitę šios publikacijos?
Rimantas Varnauskas | Alfa.lt
Kai pradedama kalbėti apie nesibaigiančias Generalinės prokuratūros (sistemos apskritai) pertvarkas ir generalinio prokuroro paieškas, kažkodėl prieš akis iškyla dvi fizionomijos. Nuolatinės infantilios nuostabos nušviestas buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio veidas ir nenustojantis viltingai šypsotis, nors Darbo partijos byloje iki begalybės įklimpęs, prokuroras Saulius Verseckas.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, neseniai atsisakiusi duoti parodymus prokurorams, tyrusiems nesėkmingų prezidentės „skiepų“ istoriją ir siekusiems išsiaiškinti, kas atsakingas už slaptos VSD pažymos išviešinimą, praėjusią savaitę papriekaištavo Seimui, slaptu balsavimu atmetusiam ir antrąją jos teiktą kandidatūrą į generalinius prokurorus, dėl „balsavimo neskaidrumo“.
Pakomentuoti susidariusią situaciją pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė ir pirmąjį atkurtos valstybės vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Skelbiame jo atsakymą, gautą el. laišku.
Spalio 5-ąją, Tarptautinę mokytojų dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Seimui antrąkart nepatvirtinus jos pasiūlyto generalinio prokuroro kandidatūros ji savo konstitucinę pareigą – pasiūlyti Seimui svarstyti ir patvirtinti generalinio prokuroro kandidatūrą – atliks, tik jeigu … Seimas pats nuspręs balsuoti viešai – mat slaptas balsavimas „rodo balsavimo neskaidrumą“.
Ką apie tokią prezidentės „skaidrumo pamoką“ mano patys Seimo nariai?
Šįkart pilietinis portalas Tiesos.lt pakalbino parlamentarą Povilą Urbšį.
„Lietuvos žinios“
Teisingumas yra didžioji Lietuvos problema. Dėl jos nesitraukia nė alkoholizmo neganda juoda: veisiasi abejingumo ir nevilties virusas, neva nieko nepakeisi; negerėja savižudybių reitingai (šiurpiai pirmaujame pasaulyje), nelėtėja emigracija iš Lietuvos.
Čia žmonės – eilės oro uostuose – nenori gyventi ne todėl, kad panorėjo gyventi konkrečiai kitur; jie nori gyventi ne Lietuvoje. Dar nors tiek nutuokia, kad nebėga pūdymais į Rusiją.
Problema – teisingumas. Ji ne atsitiktinė, ne laikina. Paveldėta ir neįveikta, ji liko pamatinė ir sisteminė. 25 metai chroniškos ligos. Nūnai apsinuogino kaip nutirpstančio kalnyno viršūnė.