Savivalda

Irena Vasinauskaitė. Ar mums reikia „kišeninio“ mero?

Visai neseniai, 2015-ųjų kovą, balsavome už naują vietinę valdžią – savivaldybių Tarybas. Pirmą kartą tiesiogiai rinkome ir merus.

Ir nors tiesiogiai rinkti Lietuvos merai dar nė metų savo rinkėjams neatitarnavo, į savivaldybių Tarybas deleguoti partinių sąrašų politikai jau ieško būdų, kaip tuos „tiesioginius“ nuversti. Įvairiose savivaldybėse jau šurmuliuoja vaivorykštiniai partijų blokai, besivienijantys vienu tikslu – sutrypti rinkėjų valią savo konstitucines priedermes patikėti konkrečiam asmeniui.

Stiprėjanti opozicija verčia Pagėgių valdžią „kvailioti“ (video)

meslaisvi.lt

Sausio 28 dieną galima skelbti Pagėgių savivaldybės „juoduoju ketvirtadieniu“. Šią dieną buvo įgyvendintas ilgai valdančiųjų kurtas planas nutildyti posėdžių metu norinčią kalbėti opoziciją.

Iki šiol kiekvienu svarstomu taryboje klausimu visi tarybos nariai galėjo pasisakyti iki 5 min., tokia pačia teise pasinaudoti buvo galima dar kartą opozicijos ar frakcijos vardu, tačiau nuo sausio 28 d. šis laikas ženkliai sutrumpės. Opozicijos ir frakcijos vardu daugiau kalbėti niekas negalės, o asmeniškai kiekvienas tarybos narys galės pasisakyti tik vieną minutę.

Druskininkų opozicija šaukiasi prezidentės ir tiesioginio valdymo

Vilma Danauskienė | Delfi.lt

Druskininkų savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) nariai Romualdas Domarkas, Karolis Kaklys, Andrius Mosiejus, Vilius Semeška, Juozas Šarkus ir Valdas Trinkūnas trečiadienį išplatino viešą kreipimąsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių.

Mero Ričardo Malinausko vadovaujamos socialdemokratų daugumos Druskininkų savivaldybės taryboje užspausti politikai šaukiasi tiesioginio valdymo įvedimo ir parlamentinio tyrimo dėl Druskininkų savivaldybę krečiančių skandalų.

Aušra Maldeikienė. Apie mažas algas ir lengvatines nuomas, kurios duoda pelną

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamiems padaliniams išsiunčiau du paklausimus.

Pirmasis susijęs su šiame bloge jau aptartu Lazdynų baseino vadovų piktnaudžiavimu, savanaudiškai naudojantis miesto suteiktu turtu, apie ką informuoja Vilniaus miesto Kontrolieriaus tarnyba. Kontrolės komiteto posėdyje kolega Algis Čaplikas sakė, kad privilegijos naudotis automobiliu suteikiamos dėl to, kad atlyginimai tokie kuklūs, jog niekas nenori dirbti panašių darbų. Norėdama sužinoti, ką šiais laikais reiškia „kuklus atlyginimas“, mokamas iš miesto gyventojų lėšų, Finansų departamentui išsiunčiau tokį paklausimą: „Prašome pateikti informaciją apie VšĮ „Lazdynų baseinas“ direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir buhalterio darbo užmokestį ir skirtus priedus už 2014 ir 2015 metus. Taip pat prašome pateikti, koks kitų darbuotojų, be direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir buhalterio, atlyginimų vidurkis už 2014 ir 2015 metus.
Atsakymus prašome pateikti iki 2015 m. lapkričio 4 d.“

Aušra Maldeikienė. Rinkėjams, tiems, kurie per pusmetį Vilniaus Tarybos salėje prisiminti nebuvo. Politikams, tiems, kurie turite sąžinę

Pusę metų Vilniaus Taryboje nuoširdžiai skaičiau popierius. Dirbau savo darbą Ekonomikos ir finansų komitete. Skaičiau dokumentus, kiek suvokiu, – komentavau ir aiškiau. Apie tai galėjote nuolat skaityti šiame mano bloge ir Facebooko paskiroje. Kai nesuprasdavau – klausiau.

Taip pat elgiausi ir Tarybos posėdžiuose. Nepraleidau NĖ VIENO iš tų daugybės įvairių komitetų, komisijų, tarybų posėdžių, įvairių renginių, kur man buvo pavesta būti, ir visur klausiau bei domėjausi.

Mano pusmečio darbo įžvalga (o spalio 22 dieną mūsų kadencijos Vilniaus Taryba minės pirmąjį veiklos pusmetį) yra labai paprasta:

Taryba Vilniui iš esmės nereikalinga, nes jos funkcija sutraukta į valdininkų ir įvairių VMS Administracijos darbuotojų (deja, dažnai tragiškai žemos profesinės ir/ar moralinės kompetencijos žmonių) dokumentų laiminimą.

Aušra Maldeikienė. Mano darbas (16 įrašas) – tesiu pažadus rinkėjams: (Ne)suvaldyti Vilniaus miesto finansai

2015 metų rugsėjo 21 diena

Praėjusį trečiadienį Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje eilinį kartą išgirdome, kad nuo gegužės mėnesio Vilniaus miesto skolos sumažėjo 13 mln. eurų. Taip teigė Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilūnė Urbonienė. Viena vertus, tai atrodytų puiki tendencija, vis dėlto konkretaus atsakymo į savo klausimą – o kiek tikėtina per tą laiką padidėjo įvairūs atviri ir paslėpti Savivaldybės įsipareigojimai? – nesulaukiau. Bet apie tai – toliau.

Komiteto nariai ir vėl gavo popierius, kur miesto gautos paskolos priskiriamos miesto pajamoms. Pasidomėjus, ar „Nordea“ banke, kur ponia V. Urbonienė dirbo iki tapdama Savivaldybės tarnautoja, galima paprašyti paskolos, kaip pajamas nurodžius kokią nors kitą gautą ar dar tik tikėtiną paskolą, atsakymo nesulaukiau. Ponia direktorės pavaduotoja tik ironiškai šyptelėjo.

Karolis Kaklys: trukt už vadžių – vėl iš pradžių

Seimas iš naujo svarstys Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurias prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo šių metų liepos pradžioje. Anot šalies vadovės, užuot apribojusios savivaldybių piktnaudžiavimą laikraščių leidyba, bandoma sukurti palankesnes sąlygas partijoms tapti žiniasklaidos priemonių valdytojomis. Prezidentės nuomone, siekiant išsaugoti ir stiprinti konstitucines žiniasklaidos laisvės apsaugos garantijas, užtikrinti tinkamą visuomenės informavimo kokybę ir neleisti politizuoti žiniasklaidos, ribojimas politinėms partijoms būti viešosios informacijos rengėjomis ir dalyvauti visuomenės informavimo priemonių valdyme turi išlikti.

Korupcijos ruletė – savų lošėjų rankose

Arvydas Praninskas | valstietis.lt

Jau ir anksčiau šypseną kėlusi lietuviška kova su korupcija dabar tapo net nebejuokinga. Pernelyg kartojasi nuvalkiotas siužetas: specialieji agentai, areštai, kratos, TV reportažai, o tada – ilga tyla ir metų metais iki stebinančiai švelnaus teismo nuosprendžio tebesitęsiančios bylos.

Politinis rezervatas

Tomas Janeliūnas | „IQ“

Vilniaus ir Šalčininkų rajonai – tarsi uždara teritorija, skirta Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) išgyventi. Regioną nuo išorinio poveikio saugo ne tik patys Valdemaro Tomaševskio gerbėjai, bet ir kitos nacionalinės partijos, nenorinčios ardyti nematomų sienų šalyje.

Per daugiau nei 25 metus nė viena Vyriausybė nesugebėjo Vilniaus ir Šalčininkų rajonų integruoti į bendrą Lietuvos politinę sistemą. Tiesą sakant, net nebandė. Nors šiuose dviejuose rajonuose galioja tie patys įstatymai, rinkimai vyksta pagal formaliai vienodas taisykles, politiniu atžvilgiu tai – atskiri rezervatai, skirti vienai konkrečiai rūšiai, t. y. LLRA. Jokios kitos partijos negali ne tik lygiavertiškai konkuruoti su LLRA, bet net neturi galimybių suburti efektyvią opoziciją.

Scroll to Top