Dr. Ignas Vėgėlė iš Seimo tribūnos apie žmogus teisių ir laisvių bei teisinės valstybės principo būklę Lietuvoje
Šiandien Seimo plenarinės Seimo sesijos metu kalbėjau apie žmogus teisių ir laisvių bei teisinės valstybės principo būklę Lietuvoje.
Šiandien Seimo plenarinės Seimo sesijos metu kalbėjau apie žmogus teisių ir laisvių bei teisinės valstybės principo būklę Lietuvoje.
[…] Pradėsiu net ne nuo vienmandačių naikinimo, bet nuo gerokai rimtesnės žinios – konservatoriai ir jų politiniai sąjungininkai ketina vėl liberalizuoti ir leisti juridinių asmenų paramą, kuri būtų nutaikyta ne tik į ateitį, bet, mano nuomone, skirta ir šiuo metu vykstančiai politinės korupcijos bylai. Visi girdėjote taisyklę, kad įstatymas atgal negalioja. Tačiau ši taisyklė turi vieną esminę išimtį – baudžiamieji įstatymai galioja atgal, jei jais yra dekriminalizuojama kokia nors nusikalstama veika arba jei jais yra lengvinama kaltininko padėtis (pvz., numatoma mažesnė bausmė, susiaurinama atsakomybė). Tas pats taikoma ir administracinei atsakomybei.
Žurnalas „Miškai“
Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės – vienas iš pagrindinių reikalavimų pripažįstant ten gyvenančius tautinėmis mažumomis. Dar tik pradėjus praktikoje įgyvendinti Tautų apsisprendimo teisę jos tėvas JAV prezidentas V. Vilsonas (W. Wilson) savo tezėse Europai įspėjo atsikuriančią Lenkiją nesigviešti Ukrainai ir kitoms tautoms priklausančių žemių. To, žinoma, nebuvo išvengta, bet „etninių žemių“ sąvoka pasidarė tarptautinės teisės terminu, o įvairus kitakalbių, apgyvendintų ar apsigyvenusių savo noru kitų tautų etninėse žemėse, teisių reguliavimas sugulė į nacionalinius įstatymus, tarptautines konvencijas, paprotinius principus.
Be jokių isterijų, argumentas yra paprastas: politikas, siekiantis pakeisti Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnį – šeimos ir santuokos prasmę – negali užimti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų.
Prigimtinių žmogaus teisių neigimas ir jų seksualizacija diskredituoja žmogaus teisių gynimą, padaro jį šališku vienos interesų grupės pasaulėžiūros diegimu ir taip ima prieštarauti Konstitucijos bei demokratijos principams.
teise.pro
Toks klausimas man kilo, kai iš žiniasklaidos sužinojau, kad Seimas 2021 m. Trijų Karalių išvakarėse neapibrėžtam laikui išbraukė iš savo darbotvarkės naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo klausimo svarstymą. Čia skaitytojui reikia priminti, jog pagal Konstituciją, Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams, o devynių teisėjų sudėtis kas treji metai atnaujinama naujais trimis teisėjais. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas, o jų kandidatūras teikia Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Šiuo konkrečiu atveju vienos teisėjų trijulės, paskirtos 2011 metais kovo mėnesį, įgaliojimai baigėsi 2020 m. kovo 19 dieną, t.y. beveik prieš metus, tačiau iki šiol nepaskyrus naujų trijų teisėjų, jie pagal Konstitucinio Teismo įstatymą („nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas“) ir toliau eina savo pareigas.
Kam kalbėt, o kam patylėt, arba papasakot, kaip surinkti mokesčiai virsta dotacijomis privačioms mokykloms ir Gabrieliaus Landsbergio vertybiniais popieriais…
Jūsų dėmesiui siūlome Seimo nario Povilo Urbšio itin kritišką pasisakymą apie Teisėkūros įstatymui siūlomas pataisas, kuriomis neva turėtų būtų skaidrinamas Seimo narių darbas.
Seimo narė Dovilė Šakalienė, manipuliuodama visuomenės nuomone ir jausmais, spekuliuodama mirusio vaiko istorija, pamindama visuomenės teisę susidaryti faktais pagrįstą nuomonę apie problemą, teikdama spekuliatyvius arba melagingus argumentus, organizuodama spaudimą Seimo nariams per žiniasklaidos priemones, pasiekė, kad būtų priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis buvo maksimaliai išplėstos galimybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboms paimti vaiką iš šeimos ir neribotam laikui vaiką nuo šeimos atskirti.
Jūsų dėmesiui siūlome portale respublika.lt paskelbtą Danutės Šepetytės interviu su dr. Vytautu Matulevičiumi. Kaip jau skelbėme, rugsėjo pabaigoje Vašingtone buvęs žurnalistas ir parlamentaras liudijo garsiojoje Neringos Venckienės persekiojimo byloje JAV kongreso Helsinkio, t.y. žmogaus teisių, komisijoje.
30 Seimo narių pateiktame ir pasirašytame prašyme Konstituciniam teismui apie 50 proc. teksto sudaro pensijų fondų advokatų teiginiai ir vertinimai, palankūs pensijų verslui. Didelė teksto dalis atkartota P A P U S L A P I U I! Tai baisiau negu buvusio KTU rektoriaus Baršausko plagiavimo skandalas ar MG Baltic grupės įtaka Liberalų Sąjūdžiui rengiant ir svarstant verslui palankius įstatymų projektus. Tai – įrodymas kad 30 Seimo narių be jokių skrupulų ir priedangos atstovauja pensijų verslo, o ne piliečių interesams. Tokio masto politinio skandalo nepamenu. Matyt dėl to, apimtas gilios desperacijos, G.Landsbergis bandė pulti mane, ciniškai apkaltinęs grasinimu Konstitucinio teismo teisėjams, o vakar vakare pabūgo dalyvauti laidoje. Jį teko pavaduoti seneliui. Dėl neįsivaizduojamo kaltinimo padarius nusikaltimą šią savaitę pateiksiu pareiškimą prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ką darys kiti 29 Seimo nariai, nežinau. Žr. laidos įrašą nuo 25:30 iki 28:20. Beje, antraštė – dezinformuojanti, mano manymu, gerb. LRT vadovai.