Jūsų dėmesiui siūlome portale respublika.lt paskelbtą Danutės Šepetytės interviu su dr. Vytautu Matulevičiumi. Kaip jau skelbėme, rugsėjo pabaigoje Vašingtone buvęs žurnalistas ir parlamentaras liudijo garsiojoje Neringos Venckienės persekiojimo byloje JAV kongreso Helsinkio, t.y. žmogaus teisių, komisijoje.
30 Seimo narių pateiktame ir pasirašytame prašyme Konstituciniam teismui apie 50 proc. teksto sudaro pensijų fondų advokatų teiginiai ir vertinimai, palankūs pensijų verslui. Didelė teksto dalis atkartota P A P U S L A P I U I! Tai baisiau negu buvusio KTU rektoriaus Baršausko plagiavimo skandalas ar MG Baltic grupės įtaka Liberalų Sąjūdžiui rengiant ir svarstant verslui palankius įstatymų projektus. Tai – įrodymas kad 30 Seimo narių be jokių skrupulų ir priedangos atstovauja pensijų verslo, o ne piliečių interesams. Tokio masto politinio skandalo nepamenu. Matyt dėl to, apimtas gilios desperacijos, G.Landsbergis bandė pulti mane, ciniškai apkaltinęs grasinimu Konstitucinio teismo teisėjams, o vakar vakare pabūgo dalyvauti laidoje. Jį teko pavaduoti seneliui. Dėl neįsivaizduojamo kaltinimo padarius nusikaltimą šią savaitę pateiksiu pareiškimą prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ką darys kiti 29 Seimo nariai, nežinau. Žr. laidos įrašą nuo 25:30 iki 28:20. Beje, antraštė – dezinformuojanti, mano manymu, gerb. LRT vadovai.
Labai generalinės prokuratūros labai teisingi ir teisūs prokurorai, kurie nesiklauso net Dievo, o klauso tik įstatymo, sako, kad privatūs pilietės D.Grybauskaitės pokalbiai dėl poveikio negali būti ikiteisminio tyrimo objektas.
Labai generalinės prokuratūros labai teisingi ir teisūs prokurorai, kurie nesiklauso net Dievo, o klauso tik įstatymo, sako, kad privatūs piliečių R.Pakso, G.Vainausko ir kitų mirtingųjų pokalbiai dėl poveikio gali būti ir yra ikiteisminio tyrimo objektas ir bylos tik keliauja į teismą, tik keliauja.
Tai, ką buvo galima nujausti ar numanyti, pasitvirtino – „Lietuvos ryto“ paviešintas dvejus metus trukęs Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas, nors tai tebūtų tik lašas jūroje, atskleidė užkulisines intrigas, išviešino galimai neteisėtą spaudimą ir poveikį, visų pirma, žiniasklaidai ir teisėsaugai.
2018 m. vasario 7 dieną Žinių radijo laidoje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais surengti du referendumus – dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo, taip pat kelias lengvatas rinkėjams, kad tik šie referendumai įvyktų.
Sakote, Lietuvos biudžetas nesurenka tiek pajamų, kad pakeltų vargetiškus mokytojų, gydytojų ar slaugytojų, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus?
Tačiau kaip paaiškinti, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas balsų dauguma trečiadienį nutarė: prokurorai nusipelnė gyventi geriau. Ir pritarė siūlymui pakelti prokurorų atlyginimus, tačiau tai padaryti taip, kad ilgam atsimintų. Skaičiuojama, kad prokurorų algos padidės 500–950 eurų dydžio suma.
Kviečiame savo parašu paremti Andriaus Švarplio inicijuotą peticiją „Dėl demokratinio politinio reprezentavimo ir žodžio laisvės principų“.
Nebūkime abejingi – padėkime apginti ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę ir raišką Parlamente.
Pro Patria
„O tai čia jau sušaudymui sąrašas renkamas? Bliamba, tiek to, jeigu rikiuos, Ingrida, atsistosiu greta Tavęs, nors susilaikiau balsuodamas. Jeigu jau taip, geriau numirti už kokią nors idėją, nei šiaip, lovoje ir dar už nieką…“.
„Bus dar progų, Broniau, į kokį sąračą patekt. Kokių nors vaiko teisių ar atvirkščiai. Teisybės ministerija, kaip žinote iš Orvelo kūrybingumo nestokoja“.
„Sąrašai sudaryti, darbo stovyklos laukia“.
„Šituos kars pirmus. Muravjovo aikštėj“.
Visi mename, kokiomis vertybinėmis nuostatomis buvo grindžiamas Ramūno Karbauskio vadovaujamų žaliųjų valstiečių kelias į valdžią. Kultūros svarbos suvokimas, krikščioniškomis vertybėmis paremtas požiūris į gyvybę ir šeimą, socialinio teisingumo siekis, lietuvių kalbos valstybinio statuso puoselėjimas priešinantis dalies mūsų politikų užmačioms keisti lietuviškąją abėcėlę įvedant į ją naujų raidžių. Žalieji valstiečiai padėjo „Talkos“ judėjimui surinkti 70 tūkst. Lietuvos žmonių parašų lietuvių kalbai apginti, tad daugelis pagrįstai tikėjosi, kad gavę valdžią ir tautos pasitikėjimą išrinktieji imsis konkrečių darbų. Gyvybės gynimo klausimu naujoji politinė jėga pasirodė nuosekli ir nemažai nuveikė, tačiau kiti būtini darbai buvo primiršti, o kai kurie aiškiai ėmė kirstis ir su pažadais, ir su rinkėjų lūkesčiais. Žaliųjų valstiečių laimėjimo dėka premjeru tapęs Saulius Skvernelis savo vertybinių nuostatų prieš rinkimus stengėsi neišsakyti, tačiau rinkėjus patraukė jo sukauptas politinio reitingo „svoris“ ir aiškinimai apie pokyčių būtinumą. Ko jau ko, o pokyčių Lietuvai tikrai reikia, tik klausimas – kokių. Neilgai trukus paaiškėjo ir premjero vertybinės nuostatos – jis suvienijo ir ėmėsi įgyvendinti liberalų, socdemų ir dalies konservatorių Lietuvai peršamą pokyčių darbotvarkę, kurios svarbiausi punktai tokie: geopolitiniais paistalais grindžiamas būtinumas keisti lietuvių kalbos abėcėlę ir įvesti dokumentinę lenkų ir lietuvių dvikalbystę, kuo greičiau ratifikuoti genderizmo ideologija grindžiamą Stambulo konvenciją, kuo sparčiau įvykdyti galutinę švietimo sistemos ir aukštojo mokslo „reformą“, paverčiant universitetus rinkas ir verslininkus aptarnaujančiomis įmonėmis, keisti tradicinę šeimos sampratą įteisinant vienalyčių ir keistalyčių „šeimas“. Nereikia nė sakyti, kad Skvernelis – nuoseklus Lietuvos išvalstybinimo ir federalizavimo Europos Sąjungoje vizijos šalininkas bei įgyvendintojas. Tad nėra keista, kad premjeras susilaukė ne tik tylaus, bet ir atviro įvairių politinių jėgų palaikymo. Seime jas atstovauja Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Ingrida Šimonytė, abu Gentvilai, Gintaras Steponavičius, Vitalijus Gailius, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė. Čia vardiju tik žymiausius, labiausiai tai darbotvarkei nusipelniusius partijų veikėjus, o prie jų jau šliejasi ir nemažai naujųjų, linkusių uosti iš kur politinė galia, o su ja ir asmeninė gerovė pučia.
Šiandien Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas (Nr. XIIIP-957), kurio tikslas – aiškiai ir be galimybių interpretacijoms apibrėžti parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybę tų pareigų nesilaikius. Tarp kitų pokyčių projektas numato ir mažesnes parlamentines lėšas bei finansinę atsakomybę nelankantiems posėdžių parlamentarams, skelbiama portale lrs.lt.
