Justina Gafurova | respublika.lt
Vakar Konstitucinis Teismas ėmė aiškintis, ar neprieštarauja Konstitucijai Seimo nario atlyginimo sumažinimas trečdaliu, jei šis nesiteikė atvykti į daugiau kaip pusę Seimo posėdžių, kuriuose priimami teisės aktai. Pasirodo, už tai, kad praleidžia posėdžius ir nedalyvauja savo tiesioginiame darbe, Seimo nariai gali likti nebaudžiami.
Gegužės 12 dieną parlamentarai nusprendė atmesti Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo buvo siūloma perpus sumažinti piliečių parašų skaičių, reikalingą Seimui teikti įstatymo projektą.
Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad teikti įstatymo projektą Seimui gali ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkėjų. Tokį parašų skaičių būtina surinkta per du mėnesius. Naujajame projekte buvo siūloma įstatymų leidybos iniciatyvos teisę suteikti 25 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Iki Seimo sprendimo sudaryti komisiją, kuri aiškintųsi slaptų pažymų naudojimo klausimus, teliko vienas žingsnis – parlamentarai penktadienį po svarstymo pritarė valdančiųjų iniciatyvai.
Komisijoje dirbtų „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis V.Vasiliauskas, į Seimą patekęs pagal „Drąsos kelios“ partijos sąrašą, „darbiečiai“ Gediminas Jakavonis ir Valdas Skarbalius, socialdemokratai Darius Petrošius, Artūras Skardžius ir Eduardas Šablinskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis bei Seimo narių mišrios grupės atstovė, „Drąsos kelio“ partijos atstovė Aurelija Stancikienė. Sudarytos komisijos sudėtyje nėra vadinamosios opozicijos – TS-LKD ir Lietuvos liberalų sąjungos – atstovų.
meslaisvi.lt
Lietuvoje veikiantis „Žinių radijas“ savo eteryje neseniai pradėjo transliuoti priešrinkiminius debatus. Juose susitinka du skirtingų partijų politikai, kurie ketina dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Kovo 10 d. žurnalistas Raigardas Musnickas studijoje kalbino Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį ir Tvarkos ir teisingumo vicepirmininką Kęstą Komskį. Visą laidos įrašą galite pažiūrėti „Žinių radijo“ internetinėje svetainėje ČIA.
Šiame straipsnyje pateiksime mūsų manymų įdomiausią laidos momentą. Jo metu Kęstas Komskis pasidalino savo mintimis apie telefoninių pokalbių pasiklausymus bei telefoninę teisę Lietuvoje.
Cituojame K.Komskio žodžius pasakytus laidos metu (kalba netaisyta – Tiesos.lt):
Jaunius Pocius | „Respublika“
Politines žiežirbas skeliantys valdančiųjų santykiai su prezidente, kairiųjų ir dešiniųjų abipusiai kaltinimai manipuliavimu teisėsaugos struktūromis neveda niekur kitur, tik valstybės griovimo link. Rinkėjui belieka galvoti, kad visa tai tėra kova prieš rinkimus dėl vietos prie lovio. O kad politikus tenkina esama padėtis, galėtų patvirtinti seimūnų pamiršti ir parlamentiniuose tyrimuose nuskandinti skandalai.
Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.
Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.
Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?
Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.
Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.
Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.
Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.
Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?
Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.
Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.
Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.
Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.
Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?
Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.
Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.
Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.
Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.
Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?
Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.
Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.
15min.lt
Dalyvaujant vos pusei Seimo prieš kelias savaites politikai išstenėjo palaikymą ketverių metų senumo įstatymo pataisai – degalinėse neprekiauti alkoholiu.
Ilgas pereinamas laikotarpis turėjo padėti lepioms alkoholio ir naftos verslo įmonėms prisitaikyti prie kontrolės klimato kaitos. Gyventojai atsparesni, juos liečiantys pakeitimai dažniau įsigalioja „nuo priėmimo“. Su verslinykais, kurių lūkesčiai dideli ir teisėti, elgtasi švelniau.
Tačiau to negana, ir likus vos keturioms savaitėms iki įstatymo įsigaliojimo, plėšrios šiltnamių gėlės reikalauja naujų pataisų. Antradienį, 2015 m. gruodžio 1 d., Seimas plenariniame posėdyje dar kartą spręs, ar alkoholiui vieta degalinėse: prabalsavo prieš ketverius metus, dar kartą prieš 20 dienų, ir vėl… Kartojasi 2011 m. gruodžio mėn. istorija, kai pramonės užsakymu ypatingos skubos tvarka atšauktas alkoholio reklamos draudimas.
