Seimas

Iš arti. Kaip Seime stumiamos verslo banginiui palankios įstatymo pataisos, arba Kas ir kaip drumsčia vidaus politikos vandenis?

Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.

Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.

Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?

Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.

Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.

Nijolė Goštautaitė Midttun: Perku įstatymo pataisą

15min.lt

Dalyvaujant vos pusei Seimo prieš kelias savaites politikai išstenėjo palaikymą ketverių metų senumo įstatymo pataisai – degalinėse neprekiauti alkoholiu.

Ilgas pereinamas laikotarpis turėjo padėti lepioms alkoholio ir naftos verslo įmonėms prisitaikyti prie kontrolės klimato kaitos. Gyventojai atsparesni, juos liečiantys pakeitimai dažniau įsigalioja „nuo priėmimo“. Su verslinykais, kurių lūkesčiai dideli ir teisėti, elgtasi švelniau.

Tačiau to negana, ir likus vos keturioms savaitėms iki įstatymo įsigaliojimo, plėšrios šiltnamių gėlės reikalauja naujų pataisų. Antradienį, 2015 m. gruodžio 1 d., Seimas plenariniame posėdyje dar kartą spręs, ar alkoholiui vieta degalinėse: prabalsavo prieš ketverius metus, dar kartą prieš 20 dienų, ir vėl… Kartojasi 2011 m. gruodžio mėn. istorija, kai pramonės užsakymu ypatingos skubos tvarka atšauktas alkoholio reklamos draudimas.

Iš arti. Povilas Urbšys apie Laisvės premijos skyrimą: perženkime savo asmenines ambicijas, išlikime orūs ir verti savo valstybės istorijos

Kaip jau skelbėme, antradienį, lapkričio 24-ąją, Seimas – daugiausia valdančiųjų socialdemokratų ir darbiečių balsais – nepritarė Laisvės komisijos siūlymui šią premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui.

Nesutikdami su tuo, kad Laisvės premijos skyrimas tapo partinės kovos instrumentu, po šio sprendimo daugelis Laisvės komisijos narių atsistatydino, o visuomenininkai ėmė svarstyti Tautos Laisvės premijos steigimą.

Ketvirtadienį plenarinio Seimo posėdžio pradžioje, kai parlamentarai turėjo patikslinti savo darbotvarkę, Seimo narys Povilas Urbšys paprašė grįžti prie šio klausimo svarstymo ir peržengti partines ambicijas.

Siūlome susipažinti, kaip Seimo nariai svarstė tokį pasiūlymą.

Intelektualai ir NVO: kai kurių Seimo narių veikla kelią grėsmę Konstitucijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms ir laisvėms

Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra svarstomas Seimo narių Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio pateiktas dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502. Tačiau grupė Seimo narių (socialdemokratai Juras Požela, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, liberalai Eligijus Masiulis, Dalia Kuodytė ir kiti) 2015 m. lapkričio 19 d. skubos tvarka pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą NR. VIII-1864, kuriuo siūloma pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo reglamentavimo tvarkos nustatymą patikėti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto autoriai teigia, kad pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, turi būti reglamentuojamas ne atskiru įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

Vaidotas A. Vaičaitis. „Demokratijose, skirtingai nei autoritariniuose režimuose, patinės situacijos skatina politinių kompromisų ieškojimo kultūrą“

Tai, kad Seimas antrą kartą nepritarė prezidentės teiktai kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, ir Seime, ir Prezidentūroje buvo sutikta nevienareikšmiškai.

Pati prezidentė, pareiškusi, jog slaptas balsavimas yra „neskaidrus“, iš pradžių buvo nusiteikusi trečią kandidatūrą siūlyti tik po metų – naujos sudėties Seimui, vėliau persigalvojo, bet nurodė sąlygą: Seimas turi pats apriboti savo teisę balsuoti laisvai, t.y. patvirtinti teikiamą kandidatūrą balsuodamas ne slaptai, o atvirai.

Seimo nariai suskubo inicijuoti ir atitinkamas pataisas – konservatorių atstovas Jurgis Razma registravo Seimo statuto pataisų projektą, o socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.

D. Grybauskaitė pakeitė savo nuomonę: generalinį prokurorą reikia paskirti dar šiais metais

Kaip skelbiama Prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame pranešime, po antradienį rytą įvykusio Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Seimo valdyba, šalies vadovė pakeitė savo nuomonę – ji pareiškė, jog tokia situacija, kai prokuratūrai vadovauja laikinas generalinis prokuroras, „negali tęstis pernelyg ilgai“.

Dar daugiau – ji pripažino, jog „atsakomybė už stabilią prokuratūros sistemos veiklą tenka ir Prezidentei, ir Seimui, kuris dalyvauja generalinio prokuroro skyrimo procedūroje pritardamas Prezidentės teikiamai kandidatūrai“, ir todėl „būtinas bendras sutarimas dėl generalinio prokuroro skyrimo ir kandidatui keliamų reikalavimų“.

Arminas Mockevičius. Svaiginantis déjà vu jausmas

Tas keistas jausmas, kai patenki į situaciją ir atrodo, kad joje jau buvai. Viskas atrodo taip pažįstama: aplinka, žodžiai, veiksmai… Tas keistas jausmas vadinamas dežavu (pranc. déjà vu – „jau matyta“). Statistikos duomenimis, dežavu patiria apie 97 proc. žmonių. Tai dažniausiai būna malonus jausmas, bet šį kartą jaučiu didelį nerimą ir baimę, nes jaučiu, kad viskas baigsis ne visiškai gerai.

Vytautas Landsbergis: „Tai – teisėsaugininkų grupės diktatas Prezidentei: arba teiki mūsų žmogų, arba „patas“. Ir tu būsi kalta“

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, neseniai atsisakiusi duoti parodymus prokurorams, tyrusiems nesėkmingų prezidentės „skiepų“ istoriją ir siekusiems išsiaiškinti, kas atsakingas už slaptos VSD pažymos išviešinimą, praėjusią savaitę papriekaištavo Seimui, slaptu balsavimu atmetusiam ir antrąją jos teiktą kandidatūrą į generalinius prokurorus, dėl „balsavimo neskaidrumo“.

Pakomentuoti susidariusią situaciją pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė ir pirmąjį atkurtos valstybės vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Skelbiame jo atsakymą, gautą el. laišku.

Scroll to Top