Teismai

Beviltiškos teisybės paieškos

Danas Nagelė | respublika.lt

Žinomi visuomenės veikėjai, besipriešinantys absurdui, kai dabartiniai prokurorai ir teisėjai „išplauna” sovietų smogikų, persekiojusių rezistentus bei žudžiusių partizanus, mundurus ir juos išteisina, nenuleidžia rankų. Viską išbandę – kreipęsi net į šalies vadovus, kad šie įvertintų, ar tokie prokurorai ir teisėjai, vadovaudamiesi okupacine teise, nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė priesaikos – jie galų gale pabandė prisibelsti į Seimo narių, turinčių vykdyti parlamentinę kontrolę, sąžinę.

Į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pavyko prisibelsti į pasipriešinimo okupacijai darbo grupę susibūrusių asmenų atstovams – disidentei Nijolei Sadūnaitei ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Algirdui Endriukaičiui. Tiesa, komitetas jų kreipimąsi kažkodėl svarstė už uždarų durų, nors besikreipusieji kaip tik norėjo viešumo.

KT: Jei kaltinimai nepagrįsti, valstybė turi atlyginti visas išlaidas, arba Dabartinis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) kovo 19 d. paskelbė išnagrinėjęs fizinio asmens skundą ir nustatęs, kad nei ankstesnėje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK), nei dabartinėje Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) redakcijoje neįtvirtinta galimybė atlyginti išlaidas nutraukus bylą ar žmogų išteisinus prieštarauja Konstitucijai.

Neringa Venckienė. Kas padaryta Deimantei?!

Mano nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose antstolė Sonata Vaicekauskienė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos Gražina Didžbalienė, Evelina Talalienė, policijos operacijai namo viduje vadovavęs ir antstolę saugojęs policijos viršininkas Romas Oželis, Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas parodė, kad prievartos nei prieš vaiką, nei prieš Neringą Venckienę nebuvo.

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Aloyzas Kruopis, Regina Pocienė ir Linas Šiukšta 2020 m. kovo 25 d. paliko man galioti tris kardomąsias priemones: 1) intensyvią priežiūrą, 2) 10 000 Eur užstatą, 3) dokumentų paėmimą.

Nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nurodo: „Argumentus dėl tariamai kitokios teismų praktikos kitose baudžiamosiose bylose sprendžiant kardomųjų priemonių klausimus kolegija atmeta. Pažymėtina, kad skunde nepaminėta apie jokią konkrečią galiojančią teismų praktiką taikant BPK normas, reguliuojančias kardomųjų priemonių taikymą. Paminėta tik apie keletą plačiau žiniasklaidoje paviešintų kitų baudžiamųjų bylų ir tik apie tai, kad kitiems asmenims tose bylose teismai taikė švelnesnes kardomąsias priemones ir taikė mažesnį tų priemonių skaičių“.

„Jurbarko byla“: reikalaujame skirti Mantui Icikevičiui realią laisvės atėmimo bausmę ir ištirti, ar nebuvo daroma įtaka prokurorei ir teisėjai

Tauragės apylinkės teismas, praėjusią savaitę paskelbė nuosprendį didelio atgarsio sulaukusioje „Jurbarko byloje“. Joje vietos politikų atžala, būdamas nepilnametis, buvo apkaltintas pasikėsinimu išžaginti nepilnametę, jos seksualiniu prievartavimu ir „nesunkiu sveikatos sutrikdymu“ (taip teismo ekspertai įvertino tai, ką patyrė paauglė, nors konstatavo: sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, patiriamas potrauminis stresas ir pan.). Teisme dabar jau aštuoniolikos sulaukęs jaunuolis apsipylė ašaromis ir buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant … trejų metų terminui.

Scroll to Top