Vyriausybė

Dr. Vaidotas A. Vaičaitis. Apie teisingumo ministro teisę iškelti drausmės bylą advokatui

Komentarų: 6 / Autorius / 2022-10-28

2022 m. rugsėjo 30 dieną viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad teisingumo ministrė vieno privataus asmens prašymu iškėlė advokatui drausmės bylą.

Tiek, kiek tai buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, teisingumo ministro įsakyme rašoma, kad drausmės byla iškelta „dėl to, kad jis [advokatas] viešoje erdvėje išreikšdamas nuomonę apie asmenų, organizavusių paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą (pasisakymai pateikti naujienų portale „Delfi“ ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje), galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama ir taip pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso“ nuostatas.

Vytautas Radžvilas. Dar viena valdančiųjų paslauga Kremliui?

Komentarų: 28 / Autorius / 2022-10-25

Skaitant VST buvusio vado R. Pociaus pasakojimą apie jo atleidimo priešistorę ir priežastis galima beveik neabejojant daryti svarbiausią išvadą: tai nėra paprastos intrigos ir smulkmeniškas kerštavimas. Tai pirmiausia politinis klausimas.

Ši vyriausybė ir su vadu susidorojusi ministrė A. Bilotaitė nuosekliai tęsia D. Grybauskaitės valdymo laikotarpiu pradėtą vykdyti naują ir radikaliai antilietuvišką valstybinę kadrų politiką. Jos esmė ir paskirtis yra metodiškai šalinti iš atsakingų vadovaujančių pareigų nors kiek patriotiškesnius ir valstybei besąlygiškai lojalius asmenis. Ideologinis sprendimo atleisti R. Pocių pamušalas iš karto tampa matomas vos atkreipus dėmesį į dvi aplinkybes.

VST vado pašalinimo istorijoje minima K. Lančinsko pavardė. Taip, to paties Vilniaus policijos vadovo, kuris 2012 m. nėrėsi iš kailio, kad už tariamai neteisėto mitingo organizavimą būtų nuteisti Nepriklausomybės akto signatarai B. Genzelis ir R. Ozolas bei Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys A. Medalinskas. R. Pocius neįtinka ir todėl, kad 1991 m. sausio 13-ąją gynė Lietuvą. Tai – didžiulė nuodėmė Sąjūdžio aklai nekenčiančios valdančiosios daugumos akyse.

Tačiau šį politinį susidorojimą akivaizdžiai skatina ir praktiškesni motyvai.

Vytautas Sinica. Didžiausias šios kadencijos politinis skandalas

Komentarų: 4 / Autorius / 2022-10-24

Nėra būdo objektyviai išmatuoti ir palyginti politinių įvykių skandalingumą. Ir visgi drįsčiau sakyti, kad naujausi atsistatydinusio generolo Ričardo Pociaus vieši pareiškimai dėl situacijos Vidaus reikalų ministerijoje yra didžiausias šios kadencijos politinis skandalas.

Ministerija ir generolas teigia visiškai priešingus dalykus ir be pilnos informacijos neįmanoma iš šalies pamatuoti, kas teisus. Tačiau jeigu R. Pocius sako tiesą dėl riaušių prie Seimo nakties, sunku įsivaizduoti, kaip valdantieji galėtų užsimerkti ir apsimesti, kad ir čia nieko neįvyko.

Specialiai nieko nekomentavau, kol nebuvo viešos ministerijos reakcijos į kaltinimus. Nors kol kas visuomenė turi tik žodį prieš žodį be jokių įrodymų, viena detalė Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferencijoje pasirodė labai įdomi ir gluminanti.

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl Arūno Dulkio

Komentarų: 14 / Autorius / 2022-02-17

PAREIŠKIMAS

DĖL LR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ARŪNO DULKIO SPRENDIMŲ,

PRIEŠTARAUJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI

2022 m. vasario 15 d

Pagal Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (toliau – NSPĮ), Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – būtina mūsų valstybės nepriklausomybės sąlyga, leidžiantis sudaryti sąlygas Tautos ir valstybės laisvai ir demokratinei raidai, užtikrinti valstybės teritorinį vientisumą, apsaugoti konstitucinę santvarką (NSPĮ 1 str. 2 d.). Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra visų Lietuvos piliečių, jų bendrijų ir organizacijų, o taip pat visų valdžios institucijų reikalas ir užduotis. Šio saugumo užtikrinime dalyvauja ne tik tam tikslui įkurta kariuomenė, policija, bet ir kitos valstybės institucijos, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei šalies ministerijas, kurios, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau- Konstitucija) ir įstatymais, įgyvendindamos savo pareigas ir funkcijas, įneša savo indėlį į nacionalinio saugumo sistemą (NSPĮ 2 str.).

Vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo objektų yra šeima. Ją Konstitucija įvardija visuomenės ir valstybės pagrindu. Šeimos apsauga yra tvarios konstitucinės santvarkos garantas. Prigimtinė arba tradicinė šeima yra viena iš lietuvių tautos puoselėjamų vertybių, taigi – nacionalinio saugumo objektas. Todėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, tarp svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų yra įrašytos ir nuostatos, susijusios su šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, saugojimu ir stiprinimu.

Ramūnas Aušrotas. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų

Komentarų: 2 / Autorius / 2022-02-13

Valstybės kontrolė atliko auditą, vertinantį kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tai daryti.

Be kitų dalykų audito ataskaitoje įvertinami ir 2018–2020 m. paskelbti 56 savivaldybės lygio ir keturi valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų paskelbimai. Ataskaitoje konstatuojama, kad dviem atvejais iš keturių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vienas iš jų – 2021 m. vasario 26 d. Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija dėl COVID-19 epidemijos plitimo, nes Civilinės saugos įstatyme nenumatyta galimybė skelbti ekstremaliąją situaciją dėl epidemijos plitimo.

Būtent šį teiginį nuolat kartojo STI ekspertai ir konkrečiai teisininkas Vaidotas Vaičaitis, sakydami, kad pandemijai valdyti buvo pasirinktas netinkamas teisinis režimas, ir kad Civilinės saugos įstatymas nesuteikia Vyriausybei įgaliojimų esamoje situacijoje skelbti ekstremaliąją padėtį.

Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše rašoma, kad valstybės lygio ekstremali situacija yra skelbiama, kai ji atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymius. Pagal įstatyminį reguliavimą, turi būti ekstremalus įvykis, turi būti jo padariniai daugiau kaip trijose savivaldybėse arba padariniai trunka ilgiau kaip šešis mėnesius.

Vytautas Sinica. Vyriausybės veiklos apžvalga

Komentarų: 4 / Autorius / 2022-01-17

Laidoje Neredaguota su Edvinu Jusiu Vytautas Sinica aptarė pirmuosius Vyriausybės darbo metus ir tris, jo manymu, svarbiausias temas – pandemijos valdymą, vertybinę užsienio politiką ir įsitraukimą į kultūrinius karus. Jo vertinimu, visuose frontuose pasiektas vis didesnis visuomenės susipriešinimas, nors siektųjų (deklaruotų) rezultatų nematyti.

Pandeminiai skaičiai 2021 metais buvo labai dideli, nors visuomenės segregacija didžiulė. Vertybinė užsienio politika neišvertė Lukašenkos ir nesulaukė JAV ar ES pagalbos prieš Kiniją, tačiau, panašu, išvarys iš Lietuvos aukščiausios pridėtinės vertės inovacijomis grįstus verslus. Kultūriniuose karuose sukelti precedento neturintys mitingai, aiškiai žinomas visuomenės nepritarimas, bet dėl savųjų ideologinių užgaidų stumiamos gėjų partnerystės, lyties keitimai, multikultūralizmas piliečių pasuose ir daug kitų kvailysčių.

Gerai, kad bent tam kartui buvo sustota su naujais mokesčiais, gerai, kad nors ir labai pavėluotai, uždaryta Baltarusijos siena. Visumoje – labai blogai. Kviečiame klausyti, diskutuoti ir dalintis.

Dominykas Vanhara. Vyriausybė nutraukinės sutartį tarp Lietuvos geležinkelių ir Belaruskali

Komentarų: 2 / Autorius / 2022-01-14

Veidaknygė

Gerbiamieji, nemalonu tokia tema rašyti Sausio 13-ąją, tačiau, kadangi tema, mano manymu, itin svarbi – reikia. Konkrečiai – vakar buvo pranešta, kad Vyriausybė nutraukinės sutartį tarp Lietuvos geležinkelių ir Belaruskali (toliau – BK) nuo vasario 01 d. dėl to, kad, neva, sutartis neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Tl;dr – dėl šio sprendimo Lietuvos žmonės rizikuoja patirti nuostolius, kurie gali vargiai sutilpti į aštuonių nulių zoną.

Pradėsiu nuo to, kad pačios sutarties aš nemačiau, kadangi ji yra konfidenciali. Tačiau, kadangi esu matęs visą eilę panašių sutarčių, tame tarpe ir rengtų Lietuvos geležinkelių, remiantis dedukcijos metodu, galiu su tam tikra paklaida įsivaizduoti, kas joje yra numatyta. Ypač, kai tam tikros detalės buvo atskleistos viešai.

Nida Vasiliauskaitė. Apie 14 ministrų su minuso ženklu

Komentarų: 7 / Autorius / 2021-09-03

Virtuali taburetė Vyriausybei iš po kojų išmušta jos pačios dvare: nebepavyks prasisukti aiškinant, kad jos neremia ir atsistatydinimo reikalauja „tik keli tūkstančiai marginalų“ – neremia ir reikalauja praktiškai visa visutėlė šalis: „Bet kad būtų 14 ministrų su minuso ženklu, aš to nepamenu“, – teigia sociologas (skaityti ČIA).

Ramūnas Karbauskis. Politinės empatijos stoka ar marodieriavimas?

Komentarų: 6 / Autorius / 2023-03-12

Daugumai vartotojų elektra brangs vidutiniškai apie 8 proc., dujos – nuo 26 iki 50 proc. Tačiau, pasak Premjerės I. Šimonytės – Vyriausybė kaip ir ne prie ko: kainų augimą lėmusi VERT, esą, „tikrai nuo Vyriausybės nepriklauso ir Vyriausybė į tą procesą nesikiša“. Taip Premjerė nusiplauna rankas ir pateisina nieko neveikimą. Tačiau, ką ji tikisi apgauti? Nebent pati save.