Audrius Bareišis | tv3.lt | Balsas.lt
[em]Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes.[/em]
Siūlome paklausyti prof. Vytauto Radžvilo pranešimo „Romualdas Ozolas – žmogus, mąstytojas, politikas, ideologas“, skaityto gegužės 8 d. konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.
Filmavo Aušra Gabalytė.
„Bažnyčios žinios“ | 2005 m. gegužės 11 d. (Nr. 9)
[em]Europos dienos išvakarėse siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį kardinolo Josepho Ratzingerio apmąstymą apie Europą ištikusią dvasinę krizę.[/em]
Europoje esama keisto ateities nenoro. Aiškiausiai tą rodo tai, kad vaikai laikomi grėsme dabarčiai; jie dažnai išgyvenami ne kaip viltis, bet kaip dabarties apribojimas. Kaip tik šią savo didžiausios sėkmės valandą Europa atrodo tapusi viduje tuščia, tarsi paralyžiuota gyvybei pavojingos kraujotakos krizės, reikalinga transplantų. Šį atraminių sielos jėgų vidinį nykimą atitinka tai, kad ir etniniu matmeniu Europa atrodo pasukusi atsisveikinimo keliu.
voruta.lt
Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos, bene uoliausiai buvo susipažįstama su „virtuve“, deja, „istoriją“ (o ypač konkrečias vietoves prie Nemuno) apibūdinant gana atsainiai.
Čia apsiribosime pastabomis apie Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono apibūdinimą, nors labai kliuvo ir kitos renginio dalys. Ekspedicijos vadovas A. Bumblauskas, kaippatyręs „šoumenas“, mikliai žongliravo žinių nuotrupomis ir kartais abejotinais teiginiais nutylėdamas sau netinkamus ar kitiems nepatogius dalykus. Pareiškus, kad „Lenkų Lietuva“ – tai XIX a. Suvalkija, taip ir nepasakyta, kad tuo vardu ištisus šimtmečius gausiuose istoriniuose šaltiniuose vadintos ir Telšių, Raseinių ir kitos apylinkės, kur nuo XV–XVI a. plito lenkų kalba ir lenkiškumo atributai.
