Seniai buvo žinoma, kad dar tarpukaryje veikusi ligoninė tarp Tilto ir Žygimantų gatvių Vilniuje bus naikinama. Ne vieno paveldosaugos specialisto, žymių lietuvių ir lenkų istorikų bei šių eilučių autorės tyrinėjimai, pagrindžiantys Biržų kunigaikščių Radvilų garsios rezidencijos, buvusios šioje vietoje, svarbą Lietuvos istorijai, turėjo būti žinomi už paveldą atsakingoms institucijoms. Čia stovėję rūmai, pastatyti prieš 1546 m. (nes tais metais minimi Žygimanto Augusto sąskaitose), priklausė etmonui ir Vilniaus kaštelionui, Barboros Radvilaitės tėvui, Jurgiui Radvilai, už karinius nuopelnus gavusiam pravardę Herkulis. Renesansinių koklių kolekcija iš jo rūmus šildžiusių krosnių buvo aptikta netoliese, kasinėjimai vyko prieš vykdant Mindaugo tilto statybas. Dabartinių Valdovų rūmų archeologinių tyrimų metu ne kartą teko girdėti, kad šių Radvilų rūmų vieta nusipelno tokių pat kaip Valdovų rūmai išsamių mokslinių archeologinių tyrimų. Po Jurgio Radvilos mirties 1541 m. rūmai atiteko jo sūnui, Vilniaus vaivadai ir didžiajam LDK etmonui Mikalojui Radvilai Rudajam. Kaip tik jo laikais rūmai pradėjo plėstis, XVI a. pabaigoje juos valdė Rudojo sūnus Mikalojus Kristupas, pravarde Perkūnas, o po jo mirties 1604 m. – pastarojo palikuonis, Vilniaus kaštelionas Jonušas Radvila. Kas yra žinoma apie seniausią garsios rezidencijos laikotarpį? T. Narbutas pateikia Barboros Radvilaitės motinos sodo aprašymą; galima paskaityti Jonušo Radvilos rūmų inventoriaus, sudaryto 1620 m. jau po jo mirties, ištraukas. Rūmai, atitekę jo antrajai žmonai Elžbietai Sofijai von Hohenzollern, susidėjo iš dviejų pastatų: senųjų rūmų, vadinamų „Kryžminiais“, dabar tebeglūdinčių po žeme, maždaug po dabartine transformatorine bei iš dalies po Administracinio teismo kiemo korpusu; ir naujųjų, vadintų „Didieji mūriniai rūmai“, išpuoselėtų Jonušo Radvilos, kurių dalis buvo atkasta ir tyrinėta 2018 m. Senuosiuose „Kryžminiuose“ rūmuose buvo damų kambariai. Galima spėti, kad kaip tik šiuose rūmuose kadaise gyveno Barbora Radvilaitė. Naujuosiuose rūmuose buvo reprezentacinis medžiu išmuštas valgomasis, kuriame kabojo 19 paveikslų, vaizduojančių batalines scenas. Vienas iš jų buvo išskirtinis, pakabintas atskirai virš valgomojo indaujos arba kredenso, jis vaizdavo 1514 m. LDK kariuomenės pergalę mūšyje prie Oršos. Šis didelis ant medžio lentų tapytas paveikslas išliko ir dabar saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje. 2014 m. minint 500- ąsias mūšio metines, paveikslas buvo eksponuojamas Vilniuje, Chodkevičių rūmuose.
