Krašto žinios

Vytautas Sinica. Vilniaus vyriausias architektas turi būti atleistas

Dar vienas perliukas, gavęs statybos leidimą senamiestyje. Puikiai dera greta istorinės architektūros. O iš tiesų totalinis miesto niokojimas. Žygimantų gatvė tampa to simboliu – joje jau mažiausiai trečias asimetriško archiktekto savęs realizavimo miesto sąskaita projektas gauna žalią šviesą. Nors to pilna visame centre.

Tai yra pirminė priežastis, kodėl miesto vyriausias architektas turi būti atleistas arba jo funkcijos paverstos niekinėmis vos pradėjus darbą naujajam merui. Kol dar apskritai Vilnaus senamiestis turi UNESCO paveldo statusą. Senamiestis turi būti senamiestis. Net Vakarai, į kuriuos amžinai dairomės, tą supranta.

Linas Karpavičius. Spaudos pagrindinė funkcija kadaise buvo informuoti visuomenę

Laisvos spaudos viena iš pagrindinių funkcijų, objektyviai informuoti visuomenę. Be išankstinio nusistatymo, simpatijų ir antipatijų. Nemanau, kad šis straipsnis informatyvus. Bet……..

Kadangi savivaldos rinkimai ne už kalnų, tą bando daryti lrytas portalas. Vardina visus iš eilės – tuos, kurie pasiskelbė ir nepasiskelbė, kurie gal bandys o gal ir ne. Buria, buria ir priburia tiek, kad vieno iš pasiskelbusių kandidatų pavardės net su žiburiu nerasite.

Pirmiausiai pradeda kaip tik nuo tų, kurie pasiskelbė. Du gražuoliukai pristatomi ir lyg netyčia pamirštamas Nacionalinio susivienijimo kandidatas Vytautas Sinica. Tipo viskas gerai. Juk demokratija. Rinkitės iš tų dviejų „balvonų”, kuris gražesnis. Tautai turi užtekti. Vienas „abonentas”, kitas kandidatas nuo „Vardan valdžios”. Jei žodžius kabutėse sukeisite vietomis, nieks nuo to nepasikeis. Abiems abu tinka.

Vytautas Sinica. Laiškas nusprendus kandidatuoti Vilniaus mero postą

Šiandien nuskambėjo žinia, kad dalyvausiu Vilniaus mero rinkimuose. Ir tikrai dalyvauju!
Nesimėgauju rinkimais, juos lydinčiais purvo kibirais, bet dar labiau kankina žiūrėti į tai, kaip ypač pastaraisiais metais meras užsimojo naikinti miesto veidą ir vilniečių gyvenimą. Vilnius yra nuostabus miestas – turtingas gamta, istorija ir gyventojų pajamomis. Vilnių būtina išsaugoti, puoselėjant jo stiprybes ir nesileidžiant į paikus eksperimentus. Išsaugoti ne tęsiant, kas daroma, o būtent saugant nuo dabartinės PR akcijų valdžios, nuo miesto vyriausiojo architekto. Vilnius turi būti modernus ir žengti su laiku ten, kur tai prasminga, ir puoselėti tai, kas laiko pokyčiams nepasiduoda. Liberalams sunku suprasti, bet yra ir tokių dalykų.

Mano akimis, Vilniaus valdžia nejaučia ir nesupranta Vilniaus, neatsitiktinai vis kartodama tą patį burtažodį, kad tai multikultūrinis miestas. Tai nėra klaida, Vilniuje daug tautų ir jų pėdsakų. Bet potekstė tariant tą žodį kita. Kai Vilnius tau joks, ne vienintelis ir ypatingas, o tik svetima, nors tikrai gera vieta gyventi, geriausia, kaip gali jį apibūdinti, yra „visoks“. Su tokiu Vilniumi gali eksperimentuoti, jo miškus keisti neprigyjančiais gėlynais, švaistyti pinigus gatvių siaurinimui ir amžiniems grandioziniams projektams. Gali nerasti laiko šildymo ir švietimo problemoms, už šimtus tūkstančių renovuoti mero ofisą. Ir tau neskauda, gal net džiugina.

Nacionalinis susivienijimas į Vilniaus mero postą kelia Vytautą Sinicą

Nacionalinio susivienijimo Vilniaus skyriaus susirinkime kandidatu Vilniaus mero rinkimuose iškeltas politologas Vytautas Sinica, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus situacija paradoksali: tai nuostabus, ekonomiškai stiprus, žalias ir turtingos istorijos miestas, kurio daugumą problemų sukuria chaotiška miesto plėtra ir šiandien pačios savivaldybės vykdomi pokyčiai. Atrodo, kad meras su komanda siekia sunaikinti Vilniaus savitumą, kopijuodamas įvairias užsienio praktikas, o kasdienį vilniečių gyvenimą kuo labiau apsunkinti.

Nematyti, kad kas stotų ginti Vilniaus nuo šios savivalės. Nueinanti administracija paskelbė Vilnių Europos G tašku. Mes sakome, kad Vilnius – unikali Lietuvos sostinė ir tą savitumą būtina išryškinti. Judėjimas ir gyvenimas mieste turi būti patogus tiek vairuojantiems, tiek pėstiesiems, o miesto veidas – žalias ir istoriškas, neuždengtas trinkelėm ir stiklainiais“, – sako V.Sinica.

Jo teigimu, Vilniuje svarbiausia pagaliau įtraukti vilniečius į sprendimų priėmimą, kurti iš tiesų demokratinę savivaldą, nutraukti lėšų švaistymą beprasmiams ar net žalingiems dabartinės miesto valdžios projektams (gatvių siaurinimui, „žaliajai bangai“), užtikrinti maksimalų skaidrumą ir spręsti patiems vilniečiams aktualiausias švietimo prieinamumo, šildymo kainų, susisiekimo (įskaitant parkavimą) problemas.

Vytautas Sinica. Vilnius: Europos G taškas ar Lietuvos sostinė?

Vilnius – Lietuvos sostinė. Tauta net įrašė tai Konstitucijoje.
Vilnius – daug kam svajonių miestas su geriausiomis karjeros galimybėmis, didžiausiomis pajamomis ir paslaugų gausa. Gyventi į Vilnių kasmet tūkstančiais plūsta jaunimas iš visos Lietuvos, tik per pandemiją atsirado daugiau išvykstančiųjų. Išvykstantys nesumažino atvykėlių skaičiaus. Vilnius traukia į save visą Lietuvą. Žmonės nori gyventi Vilniuje ir jame nebetelpa. Ekonomiškai Vilnius sėkmingas.

Tačiau Vilniaus valdžia nenori, kad žmonės jame gyventų. Kartais tai parodoma labai tiesmukai, pavyzdžiui, savivaldybei drastiškai sumažinus statybų leidimų skaičių ir taip į naujas aukštumas užkeliant būsto ir nuomos kainas mieste. Bet dažniausiai nenoras, kad žmonės gyventų mieste, rodomas daug subtiliau: darant tą gyvenimą kuo nepatogesnį.

Vytautas Sinica. Vilnius: Europos G taškas ar Lietuvos sostinė?

Vilnius – Lietuvos sostinė. Tauta net įrašė tai Konstitucijoje.
Vilnius – daug kam svajonių miestas su geriausiomis karjeros galimybėmis, didžiausiomis pajamomis ir paslaugų gausa. Gyventi į Vilnių kasmet tūkstančiais plūsta jaunimas iš visos Lietuvos, tik per pandemiją atsirado daugiau išvykstančiųjų. Išvykstantys nesumažino atvykėlių skaičiaus. Vilnius traukia į save visą Lietuvą. Žmonės nori gyventi Vilniuje ir jame nebetelpa. Ekonomiškai Vilnius sėkmingas.

Tačiau Vilniaus valdžia nenori, kad žmonės jame gyventų. Kartais tai parodoma labai tiesmukai, pavyzdžiui, savivaldybei drastiškai sumažinus statybų leidimų skaičių ir taip į naujas aukštumas užkeliant būsto ir nuomos kainas mieste. Bet dažniausiai nenoras, kad žmonės gyventų mieste, rodomas daug subtiliau: darant tą gyvenimą kuo nepatogesnį.

Vytautas Sinica. Dar pusmetis šėlsmo Vilniuje

Vasara paprastai politikoje nuobodus metas, bet ne šiemet. Vyksta kokios tai keistos varžytuvės, kas inicijuos daugiau ir didesnių nesąmonių pakenkti Vilniui. Varžosi Aplinkos ministerija, kurios sprendimai liestų visus didmiesčius, ir Vilniaus savivaldybė, kuria džiaugiamės tik mes, vilniečiai.

Aplinkos ministerija sumanė drastiškai a) mažinti želdynų normas; b) didinti gyventojų tankumo normas. Tiek vienos, tiek kitos pasiūlytos keisti labai daug – labai mažinti reikalavimus želdynams, labai didinti gyventojų tankumą. Ekspertai komentuoja, kad niekur Europoje nėra tokio gyventojų tankumo. Nereikia ir ekspertų, norint suprasti, kad triskart mažesnės želdynų normos niekaip negerina gyvenimo kokybės. Vienintelė nauda ir interesantas – NT vystytojai, suinteresuoti statyti kuo tankiau ir kuo mažiau rūpinantis aplinka.

Pasiūlymai buvo tiek baisūs, kad net patys valdantieji susigaudė, jog negalima jų leisti ir pareikalavo ministro juos atsiimti. Tiesą sakant, tikiu, kad atsiims ir tai liks tik kaip toks, naivia akimi, nesusipratimas, įtaria akimi, pabandymas, ar kartais aferytė nepraeitų tylomis.

Vilniaus miesto savivaldybė tuo tarpu veikia mažiau drastiškai, bet labai užtikrintai. Meras nebekandidatuos ir jam niekas nerūpi, ką sugalvoja, tą daro, kalba irgi tiesiai kaip reta. Geras pavyzdys, kai pasakė, kad aplink sankryžas žolės aukštos būtent tam, kad blogintų vairuotojų matomumą, ir sąmoningai.

Sakyčiau, pagrindinė mero idėja pastaraisiais metais yra „humanizuoti“ Vilniaus gatves ir jis tą daro, ir nesustos iki rinkimų. Humanizuoti reiškia susiaurinti važiuojamąją dalį, kad vairuotojams būtų nepatogiau. Šaligatviai dėl to neplatinami, parkavimo vietų nedaugėja, išvažiavimai netampa saugesni (priešingai). Išlošia nebent dviratininkai, jiems kai kur nutiesti iš tiesų labai platūs ir, kiek tenka matyti, beveik nenaudojami takai. Iš gatvės atkariautuose plotuose dar sodinami sodinukai, bet tik jau ne didelės lajos ir šešėlį mesti galintys medžiai, o krūmai, gėlynai, žolynai, kurie svarbiausios funkcijos atlikti negali. Šito išsidirbinėjimo pavyzdžių pilnas miestas, toli gražu ne vien centras.

Naujausias pavyzdys – Saulėtėkio alėja. Įdomu, kas vertingo ir reikalingo vilniečiams ten atsiras siaurinant važiuojamąją dalį. Kitame miesto gale, Pilaitėje, rodos, taip pat pradedama „humanizacija“, nors gal kol kas tik žiedas, kas ne visada blogai – blogai tik tada, kai per mažas patogiam naudojimui. Matysime, dar pusmetis šėlsmo.

Vytautas Sinica. Vilnius be šeimininko

2021-ųjų rudenį aptarėme pačios Vilniaus savivaldybės lygioje vietoje kuriamas naujas problemas, apžvalgoje „Šimašiaus karas prieš Vilnių“. Praėjus nepilniems metams galime vėl pažvelgti į miesto valdžios sprendimus ir įvertinti, kuri pernykštė kritika pasitvirtino, o prognozės išsipildė. Nuo gatvių iki stiklainių, nuo vairuotojų iki žolės – Vilniuje problemas kuria pati savivaldybė. Sostinė turi pinigų, bet neturi šeimininko. Vietoje to, atrodo, kad miestas paverstas žaidimų aikštele, kur galią turintys asmenys gali laisvai eksperimentuoti, taikydami bet kokias jiems patikusias užsienio praktikas. Kokios prognozės išsipildė, kas daroma ne taip ir kokie turėtų būti tikrieji Vilniaus ūkiniai prioritetai aptariame papunkčiui su Vytautu Sinica.

STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Justina Gafurova | respublika.lt

Vilniaus miesto savivaldybės statybų projektai ne vienam pastabesniam miesto gyventojui rėžia akį ir kelia klausimų. Į tai, kaip organizuojamos ir vykdomos statybos, atkreipė dėmesį ir institucijos. Po atliktos korupcijos rizikos analizės, STT nepagailėjo kritikos ne tik savivaldybei, bet ir Aplinkos ministerijai. Pastebėta, kad išduodant statybos leidimus – daug vietos piktnaudžiavimui.

Scroll to Top