Pasaulis

Kalifornija stumia įstatymo projektą, norėdama tapti „translyčių“ „prieglobsčiu“ ir leisti teismams apriboti tėvų galimybes apsaugoti vaikus

Įstatymo projektą S.B. 107 pateikė demokratas senatorius Scott‘as Wiener‘is kuris siūlė paversti privalomais moksleiviams persirengusių priešinga lytimi šou, ir kuris anksčiau buvo pateikęs įstatymo projektą, leidžiantį išbraukti kai kuriuos homoseksualius pedofilus iš seksualinių nusikaltimų registro.

Kalifornijos įstatymų kūrėjai siekia paversti valstiją radikalaus transgenderizmo „prieglobsčiu“ per naująjį įstatymą, skatinantį vežti savo vaikus į Auksinę valstiją, paversti juos žalojančio „lyties keitimo“ operacijų objektais ir vaistų vartotojais, pranešė National Review.

Iniciatyva kyla iš Kalifornijos demokratų gubernatoriaus Gavin‘o Newsom‘o, kuris anksčiau žadėjo paversti Kaliforniją „prieglobsčiu“ abortams (https://www.lifesitenews.com/news/newsom-wants-to-turn-california-into-abortion-sanctuary-if-roe-v-wade-is-overturned/ ), atvirai prieštaraudamas šalies už gyvybę pasisakančioms valstijoms, priėmusioms teisinius dokumentus negimusiųjų apsaugai.

Natonal Review rašė, kad S.B. 107, pateiktais valstijos Teismų komitetui birželio 8 d., Iš dalies pakeis galiojantį įstatymą, kad „atsisakymas leisti brendimo blokavimą, translyčių operacijas ar kitas „ lyties įtvirtinimo priežiūros formas“, būtų traktuojamas taip, kaip dabar įstatymas traktuoja „prievartos prieš vaikus ir nepriežiūros“ atvejus.

Dominykas Vanhara. Ginkluotės poreikiai ir sąjungininkų parama

Va, matome Ukrainos išsakytus ginkluotės poreikius ir gerbiamų vakarų partnerių įvykdytus šio poreikio padengimus. Tai viršutiniame poreikyje (tankai), kuris yra geriausiai padengtas, šis padengimas įvyko išimtinai Lenkijos dėka (kažkiek dar čekai užmetė). Ir man iki gumulo gerklėje visas šis klausimas – kai viena šalis (Ukraina) vos ne plikomis rankomis eina daužyt barbabų ordų iš rytų, tokiu būdu gindama visą senąją europinę civilizaciją, kita šalis – Lenkija priima milijonus Ukrainos karo pabėgelių (beje, ypač atkreipsiu dėmesį į tai, kad Lenkija dar prieš pusmetį buvo kaltinama šovinizmu, nes nenorėjo priimti prelegentų iš Afrikos ir Artimųjų rytų. How about now?), o pati baigia iki apatinių nusiginkluoti, visą savo turimą ginkluotę perduodama kariaujančiai Ukrainai.

O turtingoji, galingiausią karo pramonę turinti Vakarų Europa tuo metu skambinėja Putinui (UK tas netaikoma. UK pasirodė šioje situacijoje garbingai). Baiminasi dėl Putino veido ir pergyvena dėl dujų tiekimo iš Rusijos. Tai po velnių, ponai ir ponios, užuot skambinėję Putinui, užuot važinėję pasiselfinti į Ukrainos Bučą ir Irpenį, pakurkit savo prakeiktą karo pramonę. Patys matot, kad ji to laukia net išsižiojusi.

Kuo greičiau Ukraina sudaužys rytų barbarų ordas, tuo greičiau gausit pigių dujų, naftos ir grūdų.

Česlovas Iškauskas. Ukrainai vietoj ginklų peršama kapituliacija

voruta.lt

Volodimyras Zelenskis, atrodo, seniai įkyrėjo Vakarams, nuolat prašydamas efektyvių tolimesnio nuotolio veikimo ginklų. Šie delsia, išsisukinėja, maitina Kijevą pažadais, rengia įvairius paliaubų planus, o, kaip toje Krylovo pasakėčioje, vežimas nejuda iš vietos. V. Putinui to tik ir tereikia: apžvalgininkai tvirtina, kad, padedamas kai kurių Vakarų šalių ir ištikimų satelitų, agresorius visą laiką žengia priekyje.

Nepaisant to, pranešta, kad Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmaneliu Macronu ketvirtadienį vyksta į Kijevą. Nuo karo pradžios čia jau apsilankė daugelio šalių prezidentai ir premjerai, taip demonstruodami savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi. Daugelis jų savo akimis pamatė, kaip vyksta ir ką atneša brolžudiškas Rusijos karas. Kai kam dėl tragiškų vaizdų suvirpa širdis, ištrykšta jaudulio ašara, kyla atsako jausmas, o kai kam galbūt tokie vizitai telieka faktu atsižymėti, kad štai ir jie neabejingi karo niokojamai Ukrainai…

Sunku spręsti, apie ką ši vakarietiška trijulė kalbėsis su Ukrainos vadovu ir karo vadais. Žiniasklaida nesiryžo to prognozuoti. Italijos laikraštis „La Stampa“ likus vos kelioms dienoms iki vizito pranašavo, kad išvyka tik planuojama. O tie pokalbiai nebus malonūs. Išvakarėse V. Zelenskis pareiškė, kad jam reikia „tikrumo“ iš O. Scholzo, jog Vokietija remia Ukrainą. „Jis ir jo vyriausybė turi nuspręsti: negali būti kompromiso tarp Ukrainos ir santykių su Rusija“, – sakė jis. Balandžio vidury Kijevas atsisakė priimti Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį.

Karas Ukrainoje. Šimtas dvyliktoji (birželio 16) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Labas. Šiandien dėmesio centre šiaurinis Donbaso flangas.

Charkiv. Orkai toliau bando pulti Rubizhne ir Staryi Saltiv apylinkėse. Ukrainiečiai ginasi, tačiau bent jau šiame ruože agresorius iniciatyvą laiko savo rankose. Kol kas tai taktiniai orkų laimėjimai, kurie neleidžia ukrainiečiams išnaudoti bendros iniciatyvos Charkiv sektoriuje, t.y. grasinti agresoriaus tiekimo keliui Vovchansk – Kupiansk – Izyum. Receptas aiškus – rezervų, pritraukimas, persvaros ugnimi susikūrimas svarbiausiuose ruožuose ir kontratakos. Jei to nebus, yra grėsmė prarasti iniciatyvą visame Charkiv sektoriuje ir orkai grįš į šiaurines miesto prieigas.

Izyum
– Ukrainiečiai toliau gina Bohorodychne – Dolyna – Krasnopillya ruožą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Orkų propagandistai vakar ir užvakar labai užtikrintai stengėsi patys save įtikinti, jog neva Bohorodychne užimtas ir orkai puola Slaviansk link. Šiandien tokio optimizmo mažiau, kalbama apie „mūšius aplink Bohorodychne“.
– Vakar dalis jūsų klausė dėl pranešimo apie ukrainiečių kontrataką į vakarus nuo Izyum ir apie išlaisvintą Pridonetske kaimą (kaip Zavody ir Spivakivka išlaisvinimo rezultatą). Dėl šios naujienos tylėjome pora dienų, nes pirmas įspūdis buvo, kad tai fake, nebuvo aišku nei kas įvyko (ir ar įvyko apskritai), laukėme oficialių ukrainiečių pranešimų. Jų ir toliau nėra, bet daugėja patvirtinimų iš kitų šaltinių. Tiesa, visi jie remiasi tuo pačiu šaltiniu – twitter paskyra „Ukraine Battle map“. Labai norime tikėti, jog tai yra tiesa, tik vis dar sunku suprasti, kodėl tyli oficialūs Ukrainos šaltiniai. Juk jei iš tiesų įvykdyta ši sėkminga operacija:
– ukrainiečiai atbloškė orkų pajėgas nuo Velyka Komyshuvakha ir iš esmės eliminavo grėsmę Barvinkove
– ne tik išlaisvino 3 gyvenvietes, bet ir forsavo Severskyi Donets ir užėjo Izyum grupuotei į vakarinį flangą, grasina užnugariui
– iki Izyum, esminės orkų bazės puolant Slaviansk, liko 10 km, t.y. ne tik darbinis atstumas artilerijai, bet ir teoriškai per dieną įveikiamas atstumas puolantiems manevriniams vienetams.
Kitais žodžiais tariant, tai keistų operacinę situaciją dvejuose sektoriuose – Izyum ir Slaviansk. Tokia situacija būtų nemažiau svarbi nei ukrainiečių sėkmė prie Cherson, apie kurią girdime visais kanalais. Tačiau apie kontratakas prie Izyum oficialūs ukrainiečių šaltiniai nekalba. Kodėl? Arba tai visgi fake, arba situacija labai trapi ir ukrainiečiai nenori eskaluoti šios temos. Stebėsime situaciją.

Lyman
– sektoriuje orkų pajėgos Slaviansk link nepajudėjo, siekia įsitvirtinti ir susikurti tvarų placdarmą prie Staryi Karavan.
– Prie Yampil veikiančios orkų pajėgos vykdo žvalgybą Siversk link (ne tik iš oro, bet ir žvalgybos grupėmis), toliau ieško vietų, kur galima forsuoti Severskyi Donets.

Severodonetsk. Mūšiai mieste ir pietiniame ruože toliau tęsiasi. Didėja spaudimas Lysychansk. Pasirodė pranešimų, kad agresorius atakavo miestą iš šiaurės, t.y. nuo Rubizhne. Neatmestina, kad tai dviejų orkų BTG padaliniai, apie kuriuos pranešėme prieš keletą dienų. Maža to, didėja spaudimas ukrainiečių pajėgoms ginančioms Toshkivka ir Ustynivka. Neatmestina, kad orkai Severodonetsk klausimą gali bandyti spręsti eliminuodami Lysychansk, t.y. eliminuoti taktinį pranašumą (miestas yra ant aukštumos), gynėjų artileriją, aprūpinimą ir galimybę rotuoti pajėgas. Tokią versiją patvirtintų tai, kad orkų aviacija bene pirmą kartą smūgiavo Lysychansk. Ukrainiečiai visas atakas atmušė.

Bakhmut
– Kelias Bakhmut – Lysychansk toliau lieka no-mans-land. Orkai jo neperkirto, tačiau apšaudo, tad ukrainiečiai negali juo naudotis pilna apimtimi.
– Zolote „kišenė“ ir toliau laikosi, nepaisant įnirtingo puolimo iš rytų ir vakarų. Sudėtinga situacija Vrubivka ir Komyshuvakha.
Kituose sektoriuose be didelių pakitimų.
Ir pabaigai – vis dažniau skaitome jūsų komentarus „jau viskas“, „nebesiseka“, „ukrainiečiai pasiduoda“. Nustokite krūpčioti. Net ir krepšinyje apsiginti nuo kiekvienos atakos neįmanoma, o čia karas. Tai dinamiškas, varginantis ir mirtinas procesas, kuriame abi pusės ieško savų sprendimų ir juos taiko. Prisiminkite Antrą pasaulinį – kiek kartų per tuos 6 metus buvo ups and downs? Taigi, kantrybės. Kova tęsiasi.

Ukrainiečių bučinys Mi-35M:

Britai EŽTT teisėjus išvadino „niekšais“ ir pagrasino trauktis iš organizacijos

laikmetis.lt

Britų konservatoriai EŽTT teisėjus išvadino „niekšais“, šiems paskutinę minutę davus įsakymą sustabdyti nelegalių migrantų deportaciją į Ruandą.

Pirmasis planuojamas deportacijos skrydis migrantams, nelegaliai patekusiems į Didžiąją Britaniją per Lamanšo sąsiaurį, antradienio vakarą buvo sustabdytas, kai po gausybės teisinių iššūkių Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė sustabdyti deportaciją, o tai supykdė konservatorių partijos parlamento narius.

Naujai įvesta vyriausybės politika deportuoti nelegalius prieglobsčio prašytojus į Afrikos šalį Ruandą sulaukė aršaus kairiųjų aktyvistų ir žmogaus teisių grupių pasipriešinimo, teigiančių, kad tokia politika yra rasistinė ir nehumaniška. JK vidaus reikalų sekretorė Priti Patel griežtai atmetė tokius kaltinimus.

Jūratė Sofija Laučiūtė. Kieno veidą nori išsaugoti E. Macronas?

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

ki šiol laisvojo pasaulio politologai ir juodą nuo balto dar skiriantys žmonės tebekomentuoja – su neigiama konotacija – kai kurių Europos lyderių susirūpinimą išsaugoti kruviniausio XXI amžiaus diktatoriaus, Rusijos valdovo Vladimiro Putino veidą.

Žinoma, galima spėlioti apie priežastis, pagimdžiusias šį susirūpinimą, galima ironizuoti iki pamėlynavimo, kol „nepakibs“ vaizduotė. Pavyzdžiui, gal Vakarų lyderiai bijo, kad, nesustabdžius triuškinančio Putino pralaimėjimo, Europai gali pritrūkti muilo ir kitų skalbiklių, norint išbalinti diktatoriaus išpurvintą, iškruvintą paskutiniosios Europos imperijos istoriją ir geopolitiką?

Gal bijo, kad neišsaugojus veido Putinui, jis imsis šantažo, paskelbs kokį nors kompromatą, savo ruožtu galintį išpurvinti kai kurių didžiųjų Vakarų valstybių lyderių išpuoselėtas fizionomijas (mažųjų valstybių lyderiai nesiskaito, nes jų biografijos ar veido „švara“ mažai kam terūpi šitame rinkai parsidavusiame pasaulyje)?

Beje, gali būti, kad priežasčių yra ne viena, o visa puokštė, kartu su čia suminėtomis. Bet yra dar viena, nepadoriai asmeniška, individualistinė, nes surišta ne su globaliosios istorijos raida, o su lyderio persona ar keliomis personomis (nes, kaip žinia, kvailos ambicijos yra užkrečiamos, kaip kokie covido virusai).

Vidmantas Valiušaitis. Kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“?

Klausantis Putino pareiškimų ir matant kas dabar darosi Ukrainoje, natūraliai kyla klausimas: kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“?

Putinas pasijuto Petro I-ojo „įpėdiniu“, jam irgi, girdi, tenkanti misija „susigrąžinti prarasta“… Nors Petras I-asis ir jo įpėdiniai iš tiesų ne „susigražino“, o tiesiog grobė svetimas žemes. Ir Peterburas arba Petrogradas stovi ant finougrų žemės, nekalbant jau apie Kareliją, aplėštą 1939-1940 m. Žiemos karo kampanijos metu.

Prisimenu, kai Atgimimo pradžioje buvo paskelbtas Petro I-ojo testamentas (jį vakar priminė Darius Kuolys, žr. įrašą jo sienoje) tuojau pakilo alasas, esą tai falsifikatas, netikras dokumentas. Tikras ar netikras – antraeilis klausimas, svarbu, kad Putino žodžiai ir Rusijos veiksmai patvirtina tai, ką Petras I-asis ar kas kitas jo vardu rašė prieš amžius. Tik dabar fraziologija šiek tiek kita – jie nebegrobia, o „denacifikuoja“.

Pirmą sykį ukrainčius bolševikai „denacifikavo“ išsyk po 1917 m. spalio revoliucijos, išžudę, apiplėšę ir ištrėmę į Sibirą išsilavinusius, labiau pasiturinčius, socialiai aktyvesnius žmones.

Dominykas Vanhara. Kokios ginkluotės Lietuva turi nepirkti

Žiūrėkit, gerbiamieji. Intensyviai sekdamas ginkluotės tiekimo ir pristatymo Ukrainai klausimus, sau susidariau tokias išvadas. Pataisykit kas mane, jei kur suklydau:

• Mes negalime pirkti absoliučiai jokios ginkluotės, kuri yra pagaminta Šveicarijoje. Negalime pirkti ne tik ginkluotės, kuri pagaminta Šveicarijoje, bet negalime pirkti ir tokios ginkluotės, kurios bent viena komplektuojamoji dalis yra pagaminta Šveicarijoje, ar amunicija yra gaminama Šveicarijoje. Nes Šveicarija jau uždėjo veto ant bet kokios ginkluotės perdavimo Ukrainai, kurioje yra bent viena komplektuojamoji dalis, pagaminta Šveicarijoje. Motyvas – Šveicarija yra neutrali šalis, todėl joje pagaminta ginkluotė negali atsidurti karo zonoje Ukrainoje. Nepaisant to fakto, kad šalis, norinti šią ginkluotę Ukrainai perduoti, ją teisėtai nusipirko / įsigijo, sumokėdama visą įsigijimo kainą;

• Mes negalime pirkti absoliučiai jokios ginkluotės, kuri yra pagaminta Vokietijoje (hint – mūsų pagrindiniai kariuomenės pirkiniai paskutiniais metais buvo pagaminti Vokietijoje). Negalime pirkti ne tik ginkluotės, kuri pagaminta Vokietijoje, bet negalime pirkti ir tokios ginkluotės, kurios bent viena komplektuojamoji dalis yra pagaminta Vokietijoje, ar amunicija yra pagaminta Vokietijoje. Nes Vokietija irgi uždėjo veto ant sunkiosios kitų šalių turimos ginkluotės, pagamintos Vokietijoje, tiekimo Ukrainai. Nepaisant to fakto, kad šalis, norinti šią ginkluotę Ukrainai perduoti, ją teisėtai nusipirko / įsigijo, sumokėdama visą įsigijimo kainą (pvz. Ispanija);

Summa summarum, ar nebus tik taip, kad jei, neduok Dieve, išauš diena X, kada mums reikės panaudoti sunkiai už mokesčių mokėtojų pinigus įsigytą ginkluotę, mes jos panaudoti negalėsim / iš dalies negalėsim, nes negausim amunicijos, komplektuojamųjų dalių, ar kas nors Vokietijoje ar Šveicarijoje nuotoliniu būdu atjungs mūsų turimą ginkluotę nuo kokios nors programinės sistemos?

Jei tokie mano aukščiau išdėstyti įtarimai turi bent kokio nors pagrindo, mes turim nedelsiant peržiūrėti savo kariuomenės įsigijimus, visus tolesnius savo kariuomenės įsigijimus vykdydami tik iš tų šalių, kurios karo Ukrainoje metu pademonstravo, kad arba ginkluotę Ukrainai tiekia versdamosi per galvą (Lenkija), arba bent jau nestabdydamos (JK, JAV).

Vokietija atsitraukia: brigados į Lietuvą nebesiųs

laikmetis.lt

Vokietija pasiūlė, kad didžioji dalis 3500 papildomų karių, kuriuos ji planuoja dislokuoti prie NATO pajėgų, būtų dislokuoti jos teritorijoje, o ne Lietuvoje, kaip buvo žadėta anksčiau.

Anksčiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo sustiprinti nuolatinį Vokietijos karinį buvimą Lietuvoje iki brigados lygio.

„Jau sakiau ir šį kartą kartoju, kad būdami NATO nariai esame įsipareigoję ginti kiekvieną NATO centimetrą. Planavome stiprinti savo indėlį stiprinant NATO rytinį flangą, kursime stiprią brigadą, apie tai diskutavome tarpusavyje ir šia linkme teks dirbti“, – viešėdamas Lietuvoje sakė O. Scholzas.

Toks Vokietijos sprendimas smarkiai pakeistų Baltijos šalyse dislokuotų užsienio pajėgų skaičių, o tai atgrasytų nuo Rusijos agresijos.

Pasak „Financial Times“, naujausias Berlyno pasiūlymas – Vokietijoje dislokuoti 3500 karių, kurie į Lietuvą būtų siunčiami tik esant būtinybei. Pajėgos taip pat turėtų nuolatinį štabą Lietuvoje, kuriame dirbtų 50-60 darbuotojų, o likęs personalas į šalį atvyktų nuolat mokytis.

Scroll to Top