Pasaulis

Kun. Robertas Grigas. Suverenumo atsisakymo pasekmės: Sekmadienis Ltd vs Lietuva

2018 m. vasario 7 d.

Ar kas beprisimena vieną pirmųjų Lietuvos laisvės sąjūdžio reikalavimų merdinčiai sovietų imperijai 1988–1990 m.? Tai buvo reikalavimas, kad Lietuvos įstatymai turėtų viršenybę Maskvos („sąjunginių“) įstatymų atžvilgiu.

Nuosekliai šito siekėme ir pasiekėme. Taip buvo laimėtas realus, juridinis Lietuvos savarankiškumas, atmestas teisinis svetimos valstybės, vakarykštės okupantės diktatas.

Laurynas Kasčiūnas. #Defending_freedom, arba Ko galime pasimokyti iš kitų klaidų

Veidaknygė

Įsibėgėjant #MeToo procesams, verta iš esmės apmąstyti seksualinio smurto prieš moteris problemą Vakarų Europoje. Nors politkorektiškumo dėlei tai dažniausiai nutylima, tačiau nusikaltimai, susiję su seksualine prievarta prieš moteris, yra ypač paplitę tarp atvykėlių iš Rytų, o labiausiai – tarp afganistaniečių imigrantų.

Tarp Briuselio ir meškos: Lenkijos argumentas prieš eurą

Marcinas Chmielowskiʼs | „Action Institut“

„Nesu nusistatęs prieš euro įvedimą Lenkijoje“, – praėjusį spalį pasakė Mateuszas Morawieckiʼs, Lenkijos ministras pirmininkas, tada dar besirengiantis juo tapti. Tokia pozicija skambėjo mažų mažiausiai keistai iš vyriausybės vadovo, aiškiai besistengiančio išlaikyti distanciją nuo europinių institucijų. Nuostabos nesušvelnino ir pridurta pastaba, kad jo šalis „dar nepasirengusi“ priimti bendros ES valiutos. Savaime suprantama, negalima daryti kokių nors išvadų dėl vyriausybės politikos naujos valiutos atžvilgiu, remiantis atsitiktiniu pasisakymu. Tačiau svarbu išsiaiškinti, kas dedasi ir kodėl dedasi.

Vytautas Sinica. Naujosios tradicijos Vakarų Europoje kol kas nesikeičia

Veidaknygė

Nors lietuviškoje žiniasklaidoje apie tai tikriausiai neperskaitėte, nes nelabai ir buvo, bet, jeigu ką, primenu, kad naujosios tradicijos Vakarų Europoje kol kas nesikeičia ir per naujuosius bei iškart po jų Vokietijoje buvo prievartaujamos moterys, Airijoje subadyti keli asmenys, Briuselyje bandyta padegti policijos nuovadą, o Prancūzijoje policininkai sumušti, vaizdo įrašą patalpinant internete. Pastarasis įvykis netgi iššaukė Prancūzijos policijos streikus, nes taip dirbti kuo atsargiausiai elgiantis su „mažumomis“ ir apsimetant, kad problemos nėra, nebeįmanoma. Apibendrintai, niekas nesikeičia, tik atakų sunkvežimiais nebuvo, nes visur pristatyta „islamo kolonų“ – kelią blokuojančių blokų.

ES dabartinei Lenkijos valdžiai taiko kitus standartus nei ankstesnei?

LRT.lt

Kai praėjusių metų gruodį Europos Sąjunga pareiškė ketinanti pradėti drausminę procedūrą prieš Lenkiją už tai, kad ji esą nesilaiko teisinės valstybės principų, lenkų europarlamentaras, politikos filosofas Ryszardas Legutko teigė Briuseliu visiškai nusivylęs. Jo nuomone, eurokratus Lenkijos atžvilgiu yra apėmusi beprecedentė manija, straipsnį portale nationalreview.com pradeda apžvalgininkas Michaelas Brendanas Dougherty.

Vytautas Radžvilas. Lietuviška ES ateities vizija – kol kas tik svajonė

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius kelia klausimą: ar Lietuva turi ES viziją? Klausimas retorinis, tai yra – tuščias, nes atsakymas akivaizdus ir jį duoda pats klausėjas. Žinoma, kad neturi. Todėl naudingiau ir prasmingiau būtų klausti: o ar gali turėti? Tokia formuluotė leistų peržengti akivaizdybę ir įžengti į dalykiškų svarstymų lauką. Tokiu atveju klausimą derėtų patikslinti ir sukonkretinti jį keliant šitaip: kokiomis sąlygomis Lietuva galėtų turėti ir ginti savarankišką ES ateities viziją?

Scroll to Top