Pasaulis

Filosofas Arvydas Juozaitis perspėjo Prezidentę Dalią Grybauskaitę apie JT pakto dėl migracijos žalą Lietuvai

Komentarų: 11 / Autorius /

Šiandien, lapkričio 22 d., Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis, reaguodamas į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos paskelbtą žinią, kad Prezidentė remia JTO pakto dėl migracijos pasirašymą, išplatino viešą pareiškimą, kuriame paneigė Prezidentės išsakytus teiginius, esą, paktas nesukuria jokių naujų teisinių įsipareigojimų ir pasekmių, o migracijos politika, esą, liktų suverenia valstybių kompetencija.

Prof. dr. Vytautas Radžvilas: Štai ji – latvių TAUTA (papildyta nauju eitynių video)

Komentarų: 23 / Autorius /

Latviai savo valstybės šimtmetį atšventė kitaip negu mes. Atidžiai įsižiūrėkime į didingų Rygoje įvykusių eitynių reginį ir susimąstykime. Skirtumas tarp jų ir mūsų – pribloškiantis. Lietuva atšventė pati nesuprasdama, kas ji yra ir ką švenčia – lyg ir valstybės, lyg ir ES provincijos jubiliejų. Latviai šventė savo valstybę. Kitaip negu mes, jie suprato, kad ką nors švenčiant būtina kulminacijos akimirka, kai visos šventės prasmės sueina į vieną tašką ir perkeičia joje dalyvaujančius žmones. Mes į šią viršūnę neįkopėme ir net nemėginome pakilti. Lietuvos gimtadienis iš esmės virto tik kiek triukšmingesne pramogavimo diena, skirta trumpam „prasiblaškyti“ nuo pilkos kasdienybės rūpesčių. Ši diena taip ir liko dvasiškai bei politiškai neįprasminta, ji taip ir netapo akimirka, kurioje amžinybės perspektyvoje būtų susitikusios lietuvių tautos praeitis, dabartis ir ateitis.

Andrius Švarplys. Kaip ES, kurta prieš totalitarizmą, virto represuojančiu globalizmu

Komentarų: 3 / Autorius /

Europos Sąjunga buvo kuriama prieš totalitarizmą – atvirą terorą prieš savo piliečius ir kitas valstybes. Ir ji sėkmingai tai padarė. ES yra Šaltojo karo darinys, kai kiekvienas buvo už save ir kuo nors (sąjungininkais), kad galėtų išgyventi ir atremti atvirą agresiją. Žiūrint dar giliau, ES – tai 19 a. procesų kūrinys, tiksliau, reakcija į to ilgojo šimtmečio pagrindinius procesus – industrializmą ir agresyvųjį nacionalizmą.

Estija atsisakė pasirašyti JT migracijos sutartį

Komentarų: 19 / Autorius /

Pro Patria

Estija paskelbė, kad nepasirašys Jungtinių Tautų „Pasaulinė saugios, tvarios ir reguliarios migracijos“ sutarties.

Šiuo sprendimu ji prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų, Austrijos, Australijos, Kroatijos, Vengrijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Čekijos – valstybių, kurios jau atsisakė ar planuoja atsisakyti pasirašyti šią sutartį dėl jos keliamos grėsmės šalies suverenumui ir sienų kontrolei.

Europos Taryba: vaiko teisių apsaugos tarnybos privalo gerbti tėvų teises

Komentarų: 9 / Autorius /

Laisvos visuomenės institutas

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (toliau – Asamblėja) pristatė savo ataskaitą dėl Norvegijos vaiko gerovės tarnybos Barnevernet veiksmų. Po vizito į Norvegiją ataskaitoje pabrėžiama keletas neraminančių atradimų bei akcentuojamas poreikis įdiegti nešališkus apsaugos mechanizmus tam, kad Europos vaiko teisių apsaugos tarnybose būtų išvengta piktnaudžiavimo.

Vidas Rachlevičius. Atėjo lūžio taškas – Lietuvai ir vėl reikia rimtai rinktis

Komentarų: 19 / Autorius /

Lietuvoje įsisiūbuoja Prezidento rinkimų kampanija ir vėl girdime tradicinius pasvarstymus apie svarbią valstybės vadovės (-o) funkciją – užsienio politiką. Jei apie tai valandų valandas politkorektiškai kalbėsime nutaisę protingus veidus, kaip kokiame nors TV forume, tai, anot vienos rimtos kandidatės į šį postą, malsime š… Savarankiškos užsienio politikos mes neturėjome ir neturėsime, nes esame ne to kalibro valstybė, galinti ką nors lemti tarptautinėje arenoje. Ir, manau, dėl to visai nereikėtų išgyventi. Turbūt vienintelis ryškus mūsų įtakos išorei tarptautinis pripažinimas buvo 2004 metais, kai V.Adamkus, A.Kwasniewskis, J.Solana ir L.Kučma dalyvavo derybose Kijeve. Visa kita – tik rutininė individuali diplomatija bei dalyvavimas kolektyvinėse iniciatyvose, kurios turėtų atspindėti mūsų vidaus interesus.

Valdas Vasiliauskas. E. Macrono „Potiomkino kaimai“, arba Ar Amerikai reikės trečią kartą gelbėti Europą?

Komentarų: 27 / Autorius /

Rytoj, lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – Pirmasis Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę, ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.

Scroll to Top