Pasaulis

tv3.lt

Ukrainos teritorijoje buvo nukautas buvęs 7-osios Rusijos desantininkų šturmo divizijos vadas Andrejus Suchoveckis. Naujiena išplito Ukrainos portaluose, nes Rusijos žiniasklaidoje yra draudžiama skelbti informaciją apie šį karą, jeigu to nėra patvirtinusi oficialioji valdžia.

Nuo 2021-ųjų pabaigos generolas-majoras ėjo Rusijos centrinės karinės apygardos 41-osios armijos (Novosibirsko) vado pavaduotojo pareigas.

2021-ųjų spalio 1 d. „Zvezda Weekly“ portale pasirodžiusiame straipsnyje kalbintas dabar jau žuvęs generolas-majoras sakė: „Mes mokome savo karius nugalėti tiesioginiu režimu: „pamatei – sunaikinai“.

Kol kas nėra aišku, kur ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis žuvo Rusijos generolas-majoras. Naujiena pasidalijo jo pažįstamas Sergejus Čipilevas, sprendžiant iš nuotraukų „Vkontakte“ – tarnavęs kartu Afganistane. Jo teigimu, A. Suchoveckis buvo nukautas kovo 2-ąją, o jau kovo 5-ąją turėtų vykti jo laidotuvės gimtinėje, rašoma „Lenta.ru“.

Vaizdo įrašas paplito socialiniuose tinkluose. Nors neaišku, kaip filmuota medžiaga buvo užfiksuota. Kai kas socialiniame tinkle „Twitter“ teigia, kad video įrašas buvo nufilmuotas dronu.

Visas karo aktualijas lietuviškai patariu sekti Locked N’ Loaded Facebook paskyroje, kur kiekvieną vakarą ir rytą įkeliamas išsamus situacijos atnaujinimas pagal kryptis. Nenoriu kartotis ir kiekvieną kartą apžvelginėti įvykių, todėl rašysiu bendresnėmis temomis, pateiksiu platesnius situacijos vertinimus ir analizę. Šį kartą – labai bendra tema, bet manau, kad tai reikia aptarti. Kitame įraše pasistengsiu pateikti vertinimą apie tai, kas vyko po pirmųjų kelių karo dienų, po rusų patirtos nesėkmės ir persigrupavimo.

Matant Rusijos nesėkmę pirmomis karo dienomis, daug kas ėmė kelti klausimus, kad gal Rusija dar išnaudojo mažą dalį savo pajėgumų ir į karą gali mesti tiek karių, kad ukrainiečius tiesiog „užmėtys kepurėmis“? Gal dar nepanaudojo savo geriausių karių? O gal Rusija dar „tausoja“ savo moderniausią techniką, kuria taip mėgo girtis, nes juk jos nematyti Ukrainoje? Į visus šiuos klausimus atsakymas – ne.

– Kur Rusijos naujausia technika, kuria ji taip mėgo girtis? Pavyzdžiui, kur garsieji tankai „Armata“, Pergalės dienos parade pristatyti dar 2015 metais? Pagaliau dabar galim aiškiai suvokti, kad tai, ką rusai deklaruoja, ir realybė skiriasi kaip diena ir naktis. „Armatų“ jie NETURI. Turi parodomuosius modelius, bet nėra pradėję jų masinės gamybos ir todėl jais nėra apginkluotas nei vienas tankų dalinys. Kadangi „Armatų“ gamyba būtų buvusi per brangi, visos pastangos mestos senų tankų modernizavimui. Tą patį galima pasakyti apie pėstininkų kovos mašinas ir daugelį kitų sričių. Tai, ką jie naudoja dabar Ukrainoje, ir yra visa technika, kurią jie turi. Nėra jokių „super ginklų“, kuriuos rusai dar gali mesti į kovą. Rusijos sausumos pajėgų arkliukas – tie patys sovietiniai, tik modernizuoti T-72 (dabar jau dažniausiai T-72B3) arba T-80 (T-80U, T-80BVM) tankai, tos pačios pėstininkų kovos mašinos BMP-2.

propatria.lt

Autorius yra nepriklausomas žurnalistas ir tyrėjas iš Woodrow Wilson instituto. Jį galite rasti jo „Twitter“ paskyroje.

Šiuo metu „realistiški analitikai“ ragina visus susitaikyti su „garantuota“ Putino pergale. Bet iš kur mes žinome, kad ji garantuota? Šiame esė mėginsiu įrodyti, kad analitikai 1) pervertina Rusijos kariuomenę, 2) nuvertina Ukrainos kariuomenę, 3) nesupranta Rusijos strategijos ir politinių tikslų. Pirmoje dalyje bus nagrinėjama pervertinta Rusijos kariuomenė.

Panagrinėkime dieną iki karo pradžios pasirodžiusį „Bismarko analitikos“ straipsnį apie Rusijos kariuomenę. Jis geras ir informatyvus. Jis neklysta dėl to, kad Rusijos kariuomenė yra orientuota į sausumos dalinius ir artileriją. Taip pat neklysta, kad gynybos ministras Serdiukovas 2007-2012 m. smarkiai padidino kariuomenės efektyvumą. Tačiau jis vis tiek klaidinantis.

propatria.lt

Rusijos invazija į Ukrainą priminė pasauliui žodžio „patriotizmas“ reikšmę. Ukrainiečiai sutelkė savo kariuomenę ir įrodė savo drąsą bei ryžtą ginti tėvynę. Tie, kurie manė, kad rusiškas monstras nušluos Ukrainos pajėgas vos per kelias valandas, turi pripažinti savo klaidą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, susidūręs su dideliais savo kariuomenės nuostoliais, buvo priverstas pasitelkti savo sąjungininkus čečėnus ir baltarusius.

Daug ukrainiečių grįžo namo kovoti, o į kovą įsitraukė žmonės iš įvairių visuomenės sluoksnių, įskaitant politikus. Tai stebina, kai pagalvoji apie daugelį Vakarų Europos lyderių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris dėvi uniformą ir siunčia žinutes, skatinančias gintis, atsisakė evakuotis: „Man reikia amunicijos, o ne prieglobsčio.“ Kita svarbi figūra yra Kijevo meras Vitalijus Kličko, buvęs pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas, kuris taip pat ėmėsi ginti savo miestą ir įvedė komendanto valandą „dėl veiksmingesnės sostinės gynybos ir jos gyventojų saugumo.“

Tačiau į kovą įsitraukė ir kiti, daug mažiau žinomi politikai. Vienas iš jų – deputatas Sviatoslavas Jurašas, priklausantis prezidento V. Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“. S. Jurašas yra jauniausias Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, kuriam tik 26 metai. Jaunasis deputatas nusprendė ginti Ukrainą ginklu, nes „tai mūsų sostinė, mūsų šalis, mūsų žemė, mūsų žmonės. Negaliu ramiai stovėti, kai pamišęs diktatorius bando sunaikinti mano tautą.“

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

• Kyivo kryptis. Informacijos daug, tad iš eilės:
• Panašu, kad Baltarusijos teritorijoje šalia sienos su Ukraina esančios Baltarusijos 38-oji atskirosios desanto-šturmo brigados kariai nesužavėti (švelniai tariant) perspektyva atsidurti Kyivo (ar kurios kitos) krypties mėsmalėje. Jų neįkvepia „didesnio brolio“ koviniai rezultatai, tad karininkai ir kariai ieško būdų kaip išvengti šio žygio.
• Vakarykštė ukrainiečių kontrataka Makarive ne tik sėkminga, bet ir užkrečiama. Panašu, kad Ukraina ėmė kontroliuoti Bučą, dėl kurios jau kelinta diena vyksta mūšiai. Čia po ukrainiečių artilerijos atgulė ir galvas buteliais daužantys „kietieji“ desantininkai ir „siaubingieji“ Kadyrovo galvažudžiai. RF vieną po kitos siuntė vienetus prasiveržti pro Bučą ir Irpiną, panašiai kaip 2014 m. Donecko oro uosto puolime. Kodėl? Bučos (ir Irpino) kontrolė RF leistų tiesiausiu keliu veržtis į patį Kyivą iš šiaurės vakarų. Taip pat per šią vietą eina svarbus tiesioginis kelias iki trasos Zhytomyras – Kyivas, o juo sostinę galima pasiekti iš vakarų. Kontroliuodami Makarivą ir Bučą, ukrainiečiai dar labiau sustiprina savo gynybą šiaurės vakarų ir vakarų kryptyse. Maža to, Buča yra per artilerijos šūvį nuo RF logistiniais taškais virstančių Borodyanka ir Katyuzhanka, tad jei ukrainiečiams pavyks įsitvirtinti Bučoje tikrai pamatysime daug garso ir šviesos. Pirmieji to rezultatai – priešas pabandė žengti žingsnį į priekį ir užvaldyti Borodyankos miestelį (rusai laiko užėmę apylinkes, tačiau pačio miestelio dar nebuvo užvaldę), tačiau eilinį kartą jiems nepavyko.
• Dabar ne tokios geros naujienos. Taip pat pranešama apie intensyvius susidūrimus su priešu ties Bihun, Ovruch, Rizniya, Ukrainka, t.y. vakariau nei iki šiol vyko mūšiai už sostinę. Tai nėra itin galingos pajėgos, tikėtina – ieško silpnų vietų ukrainiečių pozicijose, bandys užsikabinti už svarbios vietovės ir lauks didesnių pajėgų. Taip pat akivaizdu, kad priešas privalo apsupti Kyivą ir išplėsti savo operacinę erdvę, kad turėtų daugiau manevro laisvės.
• Chernihyvo sektoriuje RF pajėgos ir toliau apeidinėja miestą (tikėtina jau su antru ešalonu) ir juda į pietus ir pietvakarius Kyivo link. Tuo pačiu mūšiai vyksta ir dėl miesto. Kiek žinoma, ten sėkmingai ginasi ukrainiečių 1-osios tankų brigados vienetai. Panašu, kad kažkur prie Chernyhivo pas raguotąjį iškeliavo 41 – osios armijos vado pavaduotojas generolas–majoras A. Suchoveckij (lai žemelė tau, šūdo gabale, būna betono sunkumo). Tuo pačiu priešas rodo pastangas įsiveržti į Kyivą iš šiaurės rytų, t. y. per Brovary rajoną.
• Sumų sektoriuje priešas nepalaužia ukrainiečių pasipriešinimo tiek pačiame mieste, tiek Lebedyn, Okhtyrka miestuose. Tai apsunkina išplėsti Sumų sektorių, suformuoti galingesnį kumštį ir su didesne jėga veržtis link Kyivo. Tiesa, ukrainiečiai praneša apie puolimą palei sieną Sumų srityje, tačiau ką tai reiškia karine prasme (kokios pajėgos, tikslai ir rezultatai) nėra aišku.
• Charkivo kryptis. Nieko naujo pasakyti negalime – miestas toliau apšaudomas, taikomasi į civilę infrastruktūrą (kaip ir visoje Ukrainoje). Miestą ginantys reguliarai ir teritorialai neduoda net mažiausios vilties rusams pagalvoti apie karinę sėkmę imant patį miestą. Rusų bandymai sustiprinti savo pozicijas aplink miestą (antras žiedas) buvo nesėkmingi, ir čia ukrainiečiai sugeba laimėti. Neramina padėtis aplink Balakliya (į pietryčius nuo Charkivo), kur RF pajėgos jaučiasi vis drąsiau. Nepaisant didelių nuostolių rusai toliau siekia užimti ir įsitvirtinti Izyume, negailestingai, kas 90 min. miestą daužo artilerija. Tad mūsų ryte paminėta prognozė dėl artėjančios grėsmės Dnipro miestui atrodo vis realesnė.
• Donetsko kryptis. Taip pat nieko naujo – ukrainiečių gynyba nepramušta, priešas toliau puola Volnovachos ir Mariupolio kryptimis. Tuo pačiu nesikeičia vertinimas dėl grėsmės iš Charkivo ir Pietų krypčių. Kad ir kokia stipri gynyba kontaktinėje linijoje su Donbasu, jeigu šią grupuotę rusai apeis, gali pasikartoti 2014 m. Ilovaisko istorija. Pasirodė žinių, kad Ordlo prasidėjo eilinė vyrų mobilizacija. Pasklidus kalboms, kad jie bus mesti „vaduoti“ Charkivo, „kovotojai su fašizmu“ nėra patenkinti.
• Pietų kryptis. Situacija vakarinėje Dniepro pusėje išlieka pavojinga. Užgniaužiamas pasipriešinimas aplink Chersoną, RF pajėgos ten jaučiasi vis tvirčiau. Tuo pačiu nesustoja atakos prie Mykolajivo. Puolimą vykdo desantininkai ir mechanizuoti padaliniai, tačiau jie nėra gausūs (bendrai iki 3 BTG). Kol kas be rezultatų, tačiau jei nebus aktyvių ukrainiečių veiksmų, dešiniajame (vakariniame) krante pamatysime ir rimtesnes rusų pajėgas. Tuo labiau, kad RF Juodosios jūros laivynas vis sukinėjasi aplink Odesą, ieško galimybių išlaipinti desantą, o ukrainiečiai vykdo gynybos operacijas pakrantėje. Ryte mūsų minėta laivų grupė tikėtina klaidina ir demonstruoja veiksmus (show of force), siekdama, kad Odesoje esančios pajėgos nesiryžtų sustiprinti Mykolajivo gynybos.

Tokie reikalai kol kas. Situacija permaininga, tačiau strateginis vaizdas vis dar palankus Ukrainai. Ji turi sąjungininkų, ji turi visuomenės palaikymą, ji neatiduoda karinės iniciatyvos. Tiesa yra probleminių taškų (Donbasas, vakarinis Dniepro krantas), kurių neišsprendus, pasekmės gali būti liūdnos. Tuo tarpu Rusija atrodo desperatiškai, bando kažką pakeisti. Nusikalstami gyvenamųjų vietovių apšaudymai, be mūšio paliekama technika, alkani ir demoralizuoti kariai bei raudančios rusų karių motinos. Bet kaip sakoma – ką pasėsi, tą ir pjausi 🙂

Iki pergalės Ukraina!