Edvardas Čiuldė. Ar Achilas kad nors pavys kruvinąjį Putiną?
Garsusis mano bendravardis Edwardas Lukasas straipsnyje Ukrainai kovojant, Vakarams laikas perimti iniciatyvą prieš Rusiją, šiandien sako, kad didžiausia mūsų bėda yra tai, jog, siekiant užkardinti kelią V.Putinui, pasirenkamos tokiam tikslui priemonės, kaip taisyklė, yra dalinės arba, kitaip tariant, pusėtinos.
Šią savo išvadą garbusis autorius dar bando įvaizdinti per teniso žaidimo pavyzdį. „Įsivaizduokite, – rašo E.Lukasas, – teniso žaidimą, per kurį kamuoliuką visuomet paduoda tas pats žaidėjas. Būtent taip veikia Rytų ir Vakarų santykiai. Vėl ir vėl Rusija perima iniciatyvą, o Vakarai galvotrūkčiais puola ruošti atsaką“.
E.Lukaso išvados fundamentalumą, be visa ko kito, liudija ir tai, kad lygiai taip, žodis į žodį (arba panašiai iki begalybės, nežiūrint nuorodos į tenisą pridėtinės reikšmės) šią išvadą įgalina suformuluoti senovės Graikijos filosofo Paemenido ištaros apie būtį ir jo garsiausio mokinio iš antikos laikų Zenono interpretacijos. Jūsų nuolankus tarnas į tai yra atkreipęs dėmesį dar tais, greitai nuo mūsų nutolusiais, laikais, jeigu neklystu, prieš 8-7 metus, kai, nežiūrint nieko, turėjome kažkokių iliuzijų, straipsnelyje, kurio tekstą, toliau pateikiu ištisai, įsivaizduodamas, kad iliuzijų praradimas jį iš naujo suaktualina.