LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Abipusis susitarimas Ukrainoje gali tapti gera arba bloga taika, o Rusija siūlo pastarąją. Taip teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Ukraina elgiasi teisingai, nenorėdama už taiką mokėti savo savarankiškumu ir nepriklausomybe.
BNS
Naujas knygos leidimas užsienio kalba autoriui paprastai būna šventė. Tačiau žinia, kad Maskvoje įsikūrusi leidykla „Algoritm“ išleido dvi knygas mano vardu, mane suglumino ir sukėlė susirūpinimą.
„Vatikano radijas“
Kai prieš dvejus metus Kinijoje, Zhejiang provincijoje, buvo pradėta kryžių griovimų ir nuėmimo nuo bažnyčių akcija, krikščionių bendruomenės protestavo, tačiau daug kas vylėsi, kad šis ateistinės ir komunistinės valdžios uolumo proveržis praeis taip greitai, kaip ir prasidėjo. Tačiau šį kartą, rodos, jie susidūrė su sistemine politika – pasak kai kurių šaltinių, nuo bažnyčių jau nuimta apie 1200 kryžių, o valdžia toli gražu nesiruošia sustoti ir žvelgia į tūkstančius kitų. Dar daugiau – baiminamasi, kad po „eksperimento“ Zhejiang provincijoje bus imtasi represijų visoje šalyje. Kryžių nuėmimas yra pagrindinis akcijos tikslas, bet ne vienintelis: daug atvejų, kai buvo nuimtos statulos, nugriauti bokštai, sunaikinta aplinka.
Dažnai kryžių nuėmimas vyksta dramatiškai: kranai ir buldozeriai atvažiuoja lydimi šimtų policininkų, prieš kuriuos stoja antra tiek parapijiečių, protestantų ar katalikų bendruomenių narių kūnais gindami savo maldos namus. Netrūksta areštų, fizinio stumdymo. Kartais griovėjai laukia keletą dienų, kol žmonių sumažės, kol jie išeis į darbą.
BNS
Lietuvoje politinio prieglobsčio prašantis Rusijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas sako, kad ateityje norėtų vėl dirbti tėvynėje ir „atskleisti savo šaliai tiesą“.
„Artimiausiu metu negalėsiu grįžti į Rusiją, bet labai to noriu. Kad ir kaip man patiktų Lietuva, jos žmonės, tačiau mano širdis Rusijoje. Man norėtųsi maksimaliai dalyvauti jos politiniame gyvenime ir atskleisti savo šaliai tiesą“, – interviu BNS sakė A.Nekrasovas.
Mindaugas Jackevičius | DELFI.lt
Labai reikalinga, tačiau uždara, autoritarinė, besipelnanti iš vaikų. Taip dalies lietuvių siaubu tapusią Norvegijos vaiko gerovės tarnybą „Barnevernet“ apibūdina Norvegijoje dirbantis kanalo „Telewizja Polska“ žurnalistas Henryk Eugeniusz Malinowski. Taip H. E. Malinowski kalbėjo susitikęs su Baltijos šalių žurnalistais.
Siūlome pažiūrėti Ukrainos televizijos laidą, kurioje analizuojama, kaip Putino režimas, naudodamas propagandą, melą, specialiųjų tarnybų šantažą ir pinigus, siekia užtikrinti, kad neteisėtai išsiųstų į Ukrainą kariauti ar ten žuvusių rusų kareivių giminės ir visuomenė tylėtų.
„Vatikano radijas“
Švč. M. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės pirmajame skaitinyje iš Apreiškimo Jonui knygos skaitome: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12,1).
Turbūt ne visi žino, kad būtent šie žodžiai įkvėpė prancūzų dailininką Arsène‘ą Heitzą, sukūrusį Europos Sąjungos vėliavą.
Tarptautinė migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, šįmet Viduržemio jūra į Senąjį žemyną persikėlė 250 tūkst. migrantų ir prieglobsčio prašytojų. Šis skaičius jau dabar didesnis už bendrą pernai į Europą atvykusių pabėgėlių srautą.
Kaip penktadienį paskelbė Ženevoje įsikūrusi TMO, į Graikiją iki liepos pabaigos iš Turkijos atvyko 134 988, o į Italiją – 93 540 pabėgėlių.
„Vatikano radijas“
Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės dieną, šeštadienį, rugpjūčio 15-ąją, vidudienį skambėjo Prancūzijos bažnyčių varpai.
Prancūzijos vyskupai pakvietė visos šalies katalikus šią dieną vidudienį susirinkti prie savo bažnyčių, melstis už Artimuosiuose Rytuose persekiojamus krikščionis ir skambinti varpais.
NATO laiko Lenkiją „buferine zona“ tarp Aljanso ir Rusijos, o ne visaverte nare. Tai duodamas interviu britų leidiniui „Financial Times“ pareiškė rugpjūčio 6-ąją naujuoju Lenkijos prezidentu prisaikdintas Andrzejus Duda.
Kaip praneša ELTA, A. Duda apkaltino aljansą, kad šis nesilaikantis skelbto kurso ir neįkurdina Rytų Europoje NATO karinių bazių. „Mes nenorime būti buferinė zona. Mes iš tikrųjų norime sudaryti Aljanso rytinį sparną, – interviu sakė A. Duda. – NATO turi ten būti, kad galėtų apginti Aljansą“.
