E. Lucasas. Žinia iš Rusijos mane suglumino
BNS
Naujas knygos leidimas užsienio kalba autoriui paprastai būna šventė. Tačiau žinia, kad Maskvoje įsikūrusi leidykla „Algoritm“ išleido dvi knygas mano vardu, mane suglumino ir sukėlė susirūpinimą.
BNS
Naujas knygos leidimas užsienio kalba autoriui paprastai būna šventė. Tačiau žinia, kad Maskvoje įsikūrusi leidykla „Algoritm“ išleido dvi knygas mano vardu, mane suglumino ir sukėlė susirūpinimą.
BNS
Lietuvoje politinio prieglobsčio prašantis Rusijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas sako, kad ateityje norėtų vėl dirbti tėvynėje ir „atskleisti savo šaliai tiesą“.
„Artimiausiu metu negalėsiu grįžti į Rusiją, bet labai to noriu. Kad ir kaip man patiktų Lietuva, jos žmonės, tačiau mano širdis Rusijoje. Man norėtųsi maksimaliai dalyvauti jos politiniame gyvenime ir atskleisti savo šaliai tiesą“, – interviu BNS sakė A.Nekrasovas.
Siūlome pažiūrėti Ukrainos televizijos laidą, kurioje analizuojama, kaip Putino režimas, naudodamas propagandą, melą, specialiųjų tarnybų šantažą ir pinigus, siekia užtikrinti, kad neteisėtai išsiųstų į Ukrainą kariauti ar ten žuvusių rusų kareivių giminės ir visuomenė tylėtų.
Alfa.lt
„Susidaro toks įspūdis, kad iš Buchenvaldo aršia kova prasiveržėme į Osvencimą“, – sako garsus Rusijos humoristas Michailas Žvanevskis.
Rusijos humoristas M. Žvanevskis kalba apie Rusijos prezidento V. Putino sprendimą naikinti Vakarų šalių pagamintus maisto produktus. Šis jos sprendimas yra nesuvokiamas normalaus žmogaus protu. Juk galima maisto produktus konfiskuoti ir išdalinti žmonės, kuriems labiausiai jų reikia arba parduoti specializuotose parduotuvėse už mažą kainą. Žmonės gautų naudą. Valstybė gautų naudą. V. Putinas gautų naudą. Galėtų dar vieną tanką nusipirkti. Visi būtų patenkinti. Tačiau V. Putinas pasirinko kitą kelią. Kelią, kuris sukelia Rusijos žmonių nepasitenkinimą, kelią, kuris pareikalaus iš V. Putino priimti skaudžius sprendimus malšinant savų žmonių nepasitenkinimą ir protestus, kelią, kuris pareikalaus dar labiau suveržti žmogaus teises ir laisves Rusijoje.
Rusų politologas Andrejus Piontkovskis mano, kad artimiausia Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino aplinka yra pasiruošusi jo atsikratyti.
Apie tai žiūrėkite Sotnik TV parengtame interviu.
Anastasija Čepovskaja, Roman Ukolov
Sociologinės apklausos rodo, kad didžioji gyventojų dalis netiki pergale prieš korupciją, tačiau į ateitį žvelgia optimistiškai; kad dauguma Rusijos gyventojų niekada neragavo chamono (isp. jamón – ispaniškas vytintos kiaulienos kumpis, Rusijoje laikomas pasiturinčio gyvenimo simboliu – Tiesos.lt past.), nebuvo išvažiavę į užsienį, nemoka užsienio kalbų, bet desperatiškai didžiuojasi Rusija. Meilė tėvynei ir jos didybės suvokimas lengvai derinami su Konstitucijos neišmanymu. Netgi Rusijos himno teksto moka tik pirmąsias eilutes. Dar Rusijos gyventojai nemėgsta JAV ir Ukrainos, pritaria cenzūrai, smerkia nudistus, keikia prostitutes ir linkę laikyti save stačiatikiais.
Kokia yra šiuolaikinė Rusijos visuomenė sociologų akimis?
Atsakymą rasite infografikoje.
Rusijos telekanalas RBK apsiriko pakvietęs į tiesioginį eterį ekonomistą Vladislavą Žukovskį, kuris, priešingai, negu tikėjosi laidos vedėjas, papasakojo visai ne apie teigiamus poslinkius Rusijos Federacijos ekonomikoje.
Rusija neleido Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai įsteigti tribunolą dėl Donbase numušto „Boeingo“, nes jei jis imtųsi tirti nusikaltimą, už kurį Vladimirui Putinui grėstų reali laisvės atėmimo bausmė.
Tikruosius gėdingo Rusijos Federacijos balsavimo Saugumo Taryboje motyvus paaiškino V.Čiurkinas savo absoliučiai froidistiniu riktu paskutiniame sakinyje – „nebaudžiamumas ištiks tuos, kurie įvykdė šį nusikaltimą“.
Jei JT Saugumo Taryba būtų įsteigusi tribunolą ištirti rusų karių Donbase numušto „Boeingo“ tragediją, tarp įtariamųjų galėjo atsidurti ir V. Putinas, ir jam būtų grėsę kokios trys dešimtys metelių, o gal ir įkalinimas iki gyvos galvos. Todėl Maskva tam ir priešinosi. Juk JT Saugumo Tarybos įsteigtas tribunolas tuo ir ypatingas, kad visos JT valstybės-narės yra įsipareigojusios išduoti visus su nusikaltimus susijusius asmenis – nuo paprasto piliečio iki valstybės vadovo.
Minėdami garsaus rusų rašytojo ir disidento Aleksandro Solženicyno (1918 m. gruodžio 11 d. – 2008 m. rugpjūčio 3 d.) septintąsias mirties metines siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį straipsnį, kuriame aptariami nevienareikšmiai valdžios ir inteligentijos santykiai buvusioje Sovietų sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje.
„The Economist“ | 2008 m. rugpjūčio 10 d.
Jie vienas kito nemėgo – Aleksandras Solženicynas ir liberalioji Rusijos inteligentija. Vakaruose laikytas iškiliausiu jos vaiku, A.Solženicynas ją koneveikė, kaip ir visa kita. Jis net atsisakė vartoti žodį „inteligentija“ ir vietoj jo sugalvojo bjaurų ir menkinantį terminą „obrazovanščina“. Inteligentija atsakė taip pat – ji gerbė jo drąsą, skaitė „samizdatu“ platinamus darbus, bet nepritarė jo antivakarietiškiems įsitikinimams ir nelaikė vienu iš savų.
Aleksandras Solženicynas. Didžiausias jo priekaištas inteligentijai: nesugebėjimas atlikti svarbiausios savo funkcijos – kalbėti autoritarinės valstybės priespaudoje gyvenančių žmonių vardu. Jos nariai buvo tapę sistemos dalimi, patogiai įsitaisę jos užkaboriuose ir plyšiuose. „Prieš šimtą metų, – rašė jis 1974-aisiais, – Rusijos inteligentija aukomis laikė nuteistuosius mirti. Šiandien aukomis laikomi gavusieji administracinį papeikimą“.
Savo įsakymus jis parašė didžiosiomis raidėmis: „NEMELUOK! NEPRISIDĖK PRIE MELO, NEREMK MELO!“
Bernardinai.lt
Aš sau leisiu pateikti keletą pastabų apie dabartinį Vakarų politinį kursą, kuriame atsispindi ir jo jėga, ir silpnumas, jo išdidumas ir neigiama nuomonė.
Mano šalies, TSRS, istorija kupina žiaurių, neteisėtų, masinių represijų. Ji dalyvavo tarptautiniame politiniame terorizme,kuriant naujus totalitarinius režimus, išgarsėjo agresijos faktais, kitais šiurkščiais fundamentaliais teisės pažeidimais. Dabartinė Rusija grįžo prie tos tradicijos.
Vakarai užėmė tvirtą poziciją priešintis Rusijos ekspansijai. Tai teikia vilties išspręsti pačias aštriausias globalias problemas.