Rusija

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimt pirmoji (spalio 12 diena)

Šiaurinis Donbaso flangas

Svatove

Ukrainiečiai toliau siekia blokuoti Svatove miestą iš šiaurės rytų. Agresorius čia kontratakuoja, tačiau jam situacijos pataisyti nepavyksta. Rusai bando išlaikyti pozicijas aukštumose į rytus nuo kelio Kupjansk – Svatove (Krohmalne – Krovoshyivka ruožas). Kituose ruožuose lokalūs susidūrimai, dirba artilerija ir žvalgyba.

Rusai palei kelią Svatove – Kremina įrenginėja gynybos liniją (prieštankiniai grioviai, minų laukai, šarvuotos technikos mobilumą ribojantys betoniniai kūgiai). Visa tai šiek tiek primena vaizdus iš 1944-45 m. Zigfrydo linijos, kur naciai rengėsi stabdyti iš vakarų puolančius Sąjungininkus. Nepavyko aniems naciams, nepavyks ir šitiems.

Kremina. Fiksuotas ukrainiečių aktyvumas Dibrova. Ši nedidelė gyvenvietė yra no mans land viduryje tarp Zarichne (ukrainiečiai) ir Kremina (rusai). Sunku pasakyti, kokio dydžio tai vienetas ir kokia jo užduotis (žvalgyba ar puolimas). Jei čia ukrainiečiams pavyktų įsitvirtinti, tai būtų svarbus žingsnis rengiantis Kremina puolimui.

Lysychansk. Antroje dienos pusėje agresorius persigrupavo ir atnaujino atakas Spirne link. Kaip ir anksčiau, jos visos yra atmuštos.

Bakhmut sektoriuje situacija dinamiška

Agresorius nežymiai pasistūmėjo Bakhmut pietrytinėse prieigose ir pasiekė ruožą Ivangrad – Opytne. Kita vertus, ukrainiečiams pavyko rusus atstumti nuo svarbios sankryžos apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Opytne. Ši sankryža svarbi dėl dviejų priežasčių: 1) ją užėmus smūgiu šiaurės galima paremti puolimą Ivangrad – Opytne ruože ir 2) veržtis į Bakhmut miestą iš pietryčių ir bandyti sugriauti ukrainiečių gynybą patogiose pozicijose tarp F.Maksymenka gatvės ir upės Bakhmutovka. Sėkmės atveju tai 1) perskeltų Bakhmut gynybą pusiau, 2) vandens kliūtimis pridengtas ir įtvirtintas ukrainiečių pozicijas Bakhmut rytuose veikianti orkų grupuotė galėtų pulti nepalyginamai lengviau.

Ukrainiečiai dar pastūmė no mans land prie Kurdiumivka savo naudai. Norėtųsi tikėti, jog tai virsta tendencija.

Už Balos. OPEC – Iranas – Italija

Toliau vykstant karui Ukrainoje, kur Rusija praranda pozicijas tiek fronte, tiek namuose, Putinas ieško partnerių ir palaikymo Azijoje. Naftą išgaunančių šalių sąjunga OPEC nutarė 2 milijonais barelių sumažinti naftos gavybą, kas bent turėtų būti labai naudinga Rusijai. Kodėl jie tai daro? Koks čia protestus išgyvenančio Irano vaidmuo? Kaip JAV reaguoja į šiuos procesus? Galiausiai, ko tikėtis iš naujosios Italijos valdžios ir kas lėmė tokį italų pasirinkimą? Apie visa tai kalbasi Vytautas Sinica ir JAV lietuvis advokatas Povilas Žumbakis laidoje „Už balos“.

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimtoji (spalio 11 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Joe Biden pasmerkė masinius Rusijos raketų smūgius prieš Ukrainą. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Rusijos raketų smūgius Ukrainos teritorijoje, įskaitant Kyjivą. Per šiuos smūgius žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sunaikinti objektai, neturintys nieko bendra su karine infrastruktūra. Šie smūgiai dar kartą parodė, kad neteisėtas Putino karas prieš Ukrainos žmones yra itin žiaurus”, pareiškė JAV prezidentas.

Negaišinsime jūsų brangaus laiko kitais pasaulio valstybių lyderių pareiškimais ir užuojautoms. Visa tai panašu į viename ringo kampe gulinčio kovotojo moralinį palaikymą, kuomet jį daužo ir spardo keli gerai įmitę sadistai.

Kovotojui (ukrainiečiui) stebėtojai (Vakarų valstybių vadovai) šluosto kraują, ramina, atneša vandenį, mauna naujas bokso pirštines, su kuriomis jis turi gintis nuo peiliais, kastetais, durklais ginkluotų sadistų. Nors banditai talžo ukrainietį be jokių kovos taisyklių, Vakarai iš savo remiamo kovotojo reikalauja laikytis garbingos kovos ir neša dovanų sukruvintų ir suplėšytų pakeitimui naujus marškinėlius ir trumpikes.

Kova tęsiasi, kraujas liejasi laisvai. Taisyklių besilaikantis kovotojas toliau talžomas. Ponai ir ponios, užimkite žiūrovų salėje vietas. Netrukus – trečias raundas.

JAV oro uostų svetainių darbą sutrikdė Rusijos programišiai, trumpam išvesdami jas iš rikiuotės. Mes įpratę prie apkasų ir Rajano gelbėjimo vaizdų filmuose, todėl mums atrodo, kad joks pasaulinis nevyksta. Mūsų gi nuomone, tiek konvencinis karas, tiek nekonvencinės priemonės, naudojamos, kaip karo įrankiai, įtraukiant kone visas pasaulio valstybes, turėtų būti įvardintos, kaip Rusijos sukeltas Trečiasis pasaulinis karas.

Lenkija paragino savo šalies piliečius palikti Baltarusiją, nes įtampa tarp šalių išaugo, po tariamų Vakarų grasinimų Minskui. Vakar kolūkio prezidentas Bulbašenko pareiškė, kad padėtis aplink Baltarusiją tebėra įtempta. „Šiaurės Atlanto aljanso ir daugelio Europos šalių karinė ir politinė vadovybė atvirai svarsto galimos agresijos prieš mūsų šalį scenarijus iki branduolinių smūgių, jei tokie trimitai būtų duoti“, – generolams pasaką sekė bulvinis diktatorius.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt devintoji (spalio 10 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

JAV kongresas sieks pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Taip pat pateiktas įstatymo projektas, kuriuo Rusijos veiksmai Ukrainoje pripažįstami genocidu.

Nors Ukraina seniai reikalauja, kad Vašingtonas pripažintų Rusijos Federaciją terorizmą remiančia šalimi, JAV prezidentas Joe Biden ne kartą yra pareiškęs, kad jo administracija neketina įtraukti Rusijos į valstybių – terorizmo rėmėjų sąrašą. Baltieji rūmai nemano, kad ši priemonė yra veiksmingiausias būdas sustabdyti Rusiją, ypač tas gali trukdyti humanitarinės pagalbos teikimui Ukrainai.

Baltieji rūmai pareiškė, kad ir toliau ginkluos Ukrainą bei nemato jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi branduolinių ginklų panaudojimui Ukrainoje.

Komentuodamas apie Kerčės tilto sprogimą, Baltųjų rūmų atstovas J. Kirby neturėjo, ką pasakyti. Mes irgi neturim. Sprogo ir tiek. Viena puse eismas jau vyksta, po kelių mėnesių tiltas bus visiškai suremontuotas. Todėl tikimės, kad kitas savaiminis sprogimas įvyks netrukus ir bus toks galingas, kad tilto suremontuoti nepavyks iki to laiko, kol paskutinis Rusijos ginkluotas vargeta paliks Ukrainos teritoriją.

Audrius Bačiulis. Tebūnie dar kartą pašlovinta rusiškoji korupcija

Šaltinių teigimu, posto neteko transporto ministro pavaduotojas Nikolajus Zachriapinas. Jis yra FSB karjeros pareigūnas, kuris kadaise buvo komandiruotas į „Rosaviation“, o vėliau – į Transporto ministeriją. Dabar jis vėl yra Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos T departamento vadovo žinioje.

Dabartinis susisiekimo ministras Jevgenijus Dietrichas visada turėjo sudėtingus santykius su Zachriapinu, o 2019 m. jis pradėjo jo puolimą. Praėjusiais metais Rusijos FSB pradėjo tyrimą dėl dviejų Zachriapino veiklos epizodų.

Pirmoji buvo susijusi su sąveika su įmonėmis, kurios vykdė Krymo tilto apsaugos sistemų tiekimo sutartis. Antrasis yra susijęs su Užriapino naudojamu tarnybiniu automobiliu. Transporto ministerijos vadovo pavaduotojui suteikiamas automobilis „Toyota Camry“, o Zachriapinas važinėja tarnybiniu mersedesu. Šį automobilį jam išnuomojo Federalinė valstybinė transporto ministerijos unitarinė įmonė „Rusijos transporto ministerijos UVO“. FGUP per mėnesį moka net 450 000 rublių lizingo įmokų.

Federalinė saugumo tarnyba anksčiau suabejojo tokių valstybės lėšų panaudojimo pagrįstumu ir tuo, ar Zakhryapinas buvo kaip nors susijęs su lizingo bendrove. Pasak šaltinio, lemiamas veiksnys, lėmęs Užriapino atsistatydinimą, buvo Federalinės saugumo tarnybos T departamento vadovo pasikeitimas. Kovo pabaigoje Leonidą Popovą pakeitė Viktoras Gavrilovas.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt septintoji (spalio 8 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Pagaliau susirūpinta Rusijos pinigais, skirtais “lobistinei” – korupcinei veiklai bei dezinformacijai užsienyje. Per keletą metų Rusija tam tikslui išleido šimtus milijonų dolerių. Pinigai buvo skirti Vakarų valstybių demokratijų ardomajai veiklai. Vokietija baiminasi, kad Rusijos propaganda „įvarys pleištą“ į šalies visuomenę, keldama konfrontaciją dėl dujų ir maisto trūkumo bei augančių kainų Vokietijoje.

Rusija veikia kaip aštuonkojis, o propagandos ir dezinformacijos čiuptuvas – viena iš svarbiausių jo dalių. Veikdami Vakarų šalių piliečių sąmonę, informaciniai Kremliaus diversantai gali sukelti chaosą ir riaušes ne tik Vokietijoje ar Prancūzijoje. Padaryta žala gali ženkliai viršyti diversijos „Nord stream“ dujotiekiuose padarytus nuostolius. Todėl Vakarų politikai, žvalgybos tarnybos, pilietinės organizacijos turi susitelkti, išaiškinant, užkardant ir blokuojant bet kokią, po Kremliaus priedanga veikiančią žiniasklaidos organizaciją, apsaugoti socialinius tinklus nuo Rusijos informacinių atakų.

Ukrainos prezidentas Europos Vadovų Tarybos susitikime išvardino šią žiemą laukiančius iššūkius. Pirmiausia – Rusija stengsis priversti europiečius patirti „energetinį skurdą“, nors tai vargiai pavyks. Be to, Ukraina ir Europa atsidūrė ant radiacinės katastrofos slenksčio Rusijai užgrobus Zaporižės AE.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt šeštoji (spalio 7 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Buvęs Rusijos prezidentas Medvedevas supyko dėl Zelenskio pareiškimo apie „branduolinį smūgį” Rusijai. Iškraipytą Ukrainos prezidento pareiškimą pasigavo Peskovas su Zacharova ir išplatino kaip tariamą Ukrainos prezidento raginimą smogti Rusijai „prevencinį branduolinį smūgį“. Iškreipto pranešimo variacijos jau pasklido po pasaulį.

Iš tiesų, Zelenskis kalbėdamas Australijos parlamentui sakė: „Ką turėtų daryti NATO? Pašalinti galimybę Rusijai panaudoti branduolinius ginklus. Tačiau svarbu, kad vėl kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę, kaip ir prieš vasario 24 d.: prevenciniai smūgiai, kad jie žinotų, kas jiems nutiks, jei juos panaudos. O ne atvirkščiai – laukti, kol Rusija pradės branduolinius smūgius, kad galėtų pasakyti: „O, jūs tokie, na, čia, saugokite tai nuo mūsų!”

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat teigia, jog panaudojęs branduolinį ginklą, Putinas negalės išsaugoti savo gyvybės: pasaulis neatleis tokio dalyko nei Putinui, nei Rusijai.

Ukrainos prezidentas visiškai teisus. Žongliruodamas pasaulio likimu, Putleris gali mėginti sužaisti „rusišką ruletę“ – šausiu ir galbūt liksiu gyvas. Tai reiškia – paleisiu atominį šūvį, o Vakarai ant kelių prašys pasigailėjimo, kad jų nesunaikinčiau. Tai labai svarbus momentas, kadangi Kremliaus ir Vakarų matricos nesutampa. Vakarai nemąsto rusiškai, o rusai negalvoja vakarietiškai. Bailys Putinas galvoja, jog laimės dvikovą ringe, duodamas pirmas į snukį. Jis nesupranta, jog Vakarai dar labiau bijo prarasti savo gyvybes, ramybę, nekalbant apie gerbūvį. Kai tam iškils realus pavojus, Putinas nespės užsimot, kai gulės savo šlapimo baloje. Prašom atleisti mūsų skaitytojų, tačiau privalom nusileisti į padugnės mąstymo lygmenį, kad suprastumėt jo veiksmų logiką.

Edvardas Čiuldė. Atidėtas masių sukilimas

Kai Putino režimas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus, jau kitą dieną turėtų prasidėti sukilimas prieš leftizmo (labai gerai suprantu tokio įvardijimo sąlygiškumą) žmonijai primestus marazmus ir žmogaus prigimties išniekinimą. Kol kas, suprasdami padėties rimtumą, tramdome savo įniršį, neskubiname įvykių, tačiau jau šiandien žinome, kad marą platinančios Kremliaus žiurkės pribaigimas bus tik pusė darbo, kai išsilaisvinimo logika taip pat reikalauja sutraiškyti maru apsikrėtusią leftizmo gyvatę.

Jau esu viešai įrodinėjęs, kad putinizmas ir leftizmas yra savotiški pusbroliai, vos ne tas pats kitame įpakavime, nepasakius, saujoje. Kita vertus, dabar, neatsižadėdamas tokios regėjimo lauką praplatinančios intuicijos, pabandysiu iš naujo nusakyti jų persidengimo esmę analitiniu požiūriu labiau korektišku būdu.

Putinizmas ir leftizmas nėra giminiški rūšine prasme ir tiesiogine to žodžio reikšme reiškiniai, tai greičiau yra tokia tariama dviejų priešybių rūšis, kai kiekviena iš jų yra persipynusios ir neatskiriamai tarpusavyje susijusius, labai panašiai kaip nebūna kalno be papėdės arba, iš kitos pusės, papėdės be kalno. Kaip sako teologas, net Dievas negali sukurti kalno be pakalnės, taigi, nuvertus Putino režimo sukurtų baisybių kalną, mūsų veiksmus toliau jau turėtų diktuoti būtinybė taip pat palaidoti ir tą kalną lydėjusią pakalnę.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt penktoji (spalio 6 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Putinas susitikimo su mokytojais metu pareiškė, kad Rusija „labai gerbia” Ukrainos žmones, nepaisant „dabartinės situacijos”. Į žmogų panašus sutvėrimas pareiškė, jog viskas bus gerai ir padėtis „stabilizuosis“.

Be komentarų. Cinizmas vertas kartuvių.

Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas, generolas pulkininkas A. Kartapolovas pareiškė, kad Rusijos gynybos ministerija turėtų nustoti meluoti apie karą Ukrainoje. Jis pastebėjo, jog karo nusikaltimų ir terorizmo ministerijos ataskaitos kasdien perrašomos beveik nekeičiant teksto. Todėl padėtis fronte „nesikeičia“. Generolas mano, kad meluodama Šoigu ministerija įgis žmonių nepasitikėjimą.

O ką tam Šoigu sakyt? Kad likę gyvi varguoliai skuta kiek įkabindami iš mūšio lauko kur akys veda? Pasitikėjimo Rusijoje Kremliumi niekada nebuvo, nes Kremlius visada melavo. Tai natūrali šalies būsena. Milijonai rusų yra susigyvenę su melu, kaip ir su neplautomis kojinėmis bei vodkos perdegėsiu. Jie – melo dalis. Tik šiuo metu Kremlius sukūrė situaciją, kai kiekvienam Rusijos piliečiui kažkaip reikia išgyventi ir gelbėtis. Nuo savų.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt ketvirtoji (spalio 5 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Kremlius pareiškė, kad nedalyvaus Vakarų „branduolinės retorikos” pratybose po to, kai pasirodė pranešimų, kad Rusija ruošiasi pademonstruoti savo raumenis – pasirengimą panaudoti branduolinius ginklus. Putinui burna dirbančio Peskovo pareiškimas atsirado iškart po to, kai pasirodė informacija, kad Rusija ruošiasi surengti branduolinį bandymą prie Ukrainos sienų.

JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas jau anksčiau sakė, kad Vašingtonas turi aiškų veiksmų planą, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą. Pareigūno teigimu, Jungtinės Valstijos apie tai informavo Kremlių „labai aukštu lygiu”.

Vakar Šė Korėja be įspėjimo paleido balistinę raketą, kuri, praskriejusi virš šiaurinės Japonijos dalies, nukrito Ramiajame vandenyne. Raketa skrido virš Japonijos Tohoku regiono, kuriame gyvena daugiau kaip 8 mln. žmonių. Provokacija paskatino diskusijas dėl tokio tipo ginklų naudojimo kontrolės. Pasak Japonijos pareigūnų, paleista raketa nuskrido maždaug 4 600 km atstumą, jos pakilimo aukštis siekė apie 1 000 km.

Toks Kremliaus draugelių „išdykavimas“ mirtinai pavojingas regione skrendantiems lėktuvams ir laivams, nes apie raketos paleidimą nebuvo iš anksto perspėta. Kitas dalykas, kad jis, net jei ir nesinchronizuotas – į mostę Kremliaus branduoliniam terorui.

Scroll to Top