Rusija

Karas Ukrainoje. Šimtas ketvirtoji (birželio 7 diena)

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Gerą vakarą. Žiūrim ką turim.

1. Donbaso kryptis.
1) Šiaurinis flangas

• Charkiv. Ukrainiečiai intensyvina kontratakas į šiaurę nuo Charkiv. Pagrindiniai atakų objektai Kazacha Lopan, Ternova ir Rubizhne. Svarbu pastebėti, kad orkai praneša, kad prie Rubizhne ukrainiečiai forsavo Donec upę ir bando kitame krante susikurti placdarmą. Ukrainiečiai šia tema kol kas tyli, reikalinga tikslinti informaciją. Kaip ten bebūtų, iniciatyvą sektoriuje savo rankose toliau laiko ukrainiečiai.

• Izyum. Kaip ir vakar minėjome, agresorius didžiausias pastangas deda puldamas Dovhenke ir Dolyna link su tikslu atkirsti ukrainiečių grupuotę Pasika – Bohorodychne. Puolimo rezultatai kol kas nežinomi. Ukrainiečiams kritiškai svarbu išlaikyti gynybos liniją Cherkaske – Novomykolaivka – Dolyna – Bohorodychne – Tetianivka – Prishyb – Sydorove – Rayhorodok. Tai vandens kliūtimis pridengtas, kelių išvagotas ruožas, kuris kritiškai svarbus Slaviansk gynybai. Ukrainiečiai jau ne kartą parodė, kad puikiai moka išnaudoti vietovę, targetingą, ugnį ir manevrą ginant tokius svarbius ruožus.

• Lyman. Verda sunkūs mūšiai vakariame flange, agresorius skelbia užėmęs Svyatohirsk. Tai paskelbė ne tik propagandistai, tačiau ir didis elnių generalisimusas tovariščius Shoigu. Tai gali būti susiję ne tik (o gal ne tiek) su pasiektais rezultatais, kiek su noru parduoti pergales vidinei auditorijai, o ypač konkurentams ir šeimininkams Kremliuje. Kaip ten bebūtų, net ir taktinė orkų sėkmė Svyatohirsk komplikuotų ukrainiečių grupuotės Pasika – Bohorodychne padėtį. Neatmestina, kad ukrainiečių pajėgos iš Pasika bus atitrauktos, nes yra grėsmė, kad jos bus apsuptos.

• Severodonetsk. Sunkūs mūšiai mieste toliau tęsiasi. Agresorius sutelkė dar daugiau artilerijos sistemų, ukrainiečiai jau sunkiai gali varžytis su tokiu vamzdžių kiekiu. Persvara ugnimi kontaktinėje linijoje pereina į orkų rankas. Visgi ukrainiečiai toliau ginasi, vykdo kontratakas.

• Bakhmut.
a) Orkai čia taip pat meta rezervus (manevriniai vienetai, parama ugnimi, aviacija) ir bando perlaužti situaciją sau naudinga linkme. Visgi kol kas kelio Bakhmut – Lysychansk perkirsti ir įsitvirtinti vakarinėje jo dalyje nepavyksta – ukrainiečiai atmušė visas atakas.
b) Toliau tęsiasi mūšiai Mykolaivka ruože. Panašu, kad agresoriui pasiekti taktinių tikslų nepavyko.
c) Didėja spaudimas Komyshuvakha, tačiau ir čia ukrainiečiai kol kas laikosi. Visgi ukrainiečių grupuotės apsupimo Zolote klausimas dėl senkančių gynėjų resursų (tiekimas iš Siversk sutrikdytas) su kiekviena mūšių diena tampa aktualesnis.

2) Centras. Avdiivka sektoriuje ir toliau dirba abiejų pusių artilerija, vykdoma žvalgyba. Orkų manevriniai vienetai (didžiąja dalimi sudaryti iš “elitinių” DNR/LNR dalinių) nebeturi potencialo pulti, kelinta diena stovi gynyboje. Tokia ta jau bene jau mėnesį orkų skalambyta “Avdiivkos katilo likvidavimo operacija”.

3) Zaporizhia. Atsinaujino mūšiai aplink Orikhiv ir Huliajpole, tačiau sunku spręsti, ar tai kažkas daugiau nei lokalus suintensyvėjimas.

2. Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau sėkmingai laiko išsikovotą placdarmą aplink Davidiv Brid. Agresorius vėl pabandė pulti, tačiau apsilaužė ragus ir grįžo iš kur atėjęs. Tuo orkų nesėkmės nesibaigia. Siekdami išlaikyti gynybos tankį ir gylį jie priversti trumpinti užimamą frontą aplink Chersoną, todėl traukiasi. Ukrainiečiai artilerijos ir manevrinių vienetų pagalba neleidžia suabejoti tokių veiksmų teisingumu. Atskirose vietose nuo kontaktinės linijos iki Chersono miesto liko 15 km (darbinis atstumas ukrainiečių artilerijai). Matydami lėtai, bet nenumaldomai blogėjančią padėtį, orkai iš Vasilivka (kur visai neseniai kaupė pajėgas tikėtinam puolimui Zaporizhia link) ir Melitopol permeta pajėgas į Cherson.

Karas Ukrainoje. Šimtas pirmoji (birželio 4 diena)

Atėjo metas kalbėtis ne apie Trečiojo pasaulinio karo tikimybę, o spręsti, kaip tam užkirsti kelią, trimituoja Kremlius. Rusija siekia atstatyti pusiausvyrą pasaulyje ir apginti savo nacionalinius interesus, tačiau tam neva būtina sėsti prie stalo ir išspręsti reikalus. Kaip reikalai sprendžiami rusišku būdu mes matome Ukrainoje – Bučoje ir Mariupolyje, Borodiankoje ir Severodonecke. Blogiausia, kad visais šitais rusiškos taikos kliedesiais persisunkę didieji taikytojai Europos valstybių sostinėse.

Rusijos URM’as teigia, kad JAV susirūpino dėl savo įvaizdžio, nes visas pasaulis žino, kad “Pentagonas dalyvavo Kyjive kuriant ir bandant biologinius ginklus su žmonėmis”. Esą dabar, pagal sociologinius Zacharovos duomenis, kas trečias amerikietis tiki, jog Pentagonas Ukrainoje kūrė bakteriologinį ginklą. Slaptą!

Uch – stipriai. Bet iš esmės, Kremliuje akivaizdi žanro krizė. Tai kliedima, kad Trečiasis pasaulinis jau prasidėjo, tai neapsisprendžiama, kodėl pradėtas karas su Ukraina: siekiant ją denacifikuoti ar sunaikinti bakteriologinį JAV ginklą. Anksčiau teigta, kad Ukrainos laboratorijose buvo sukonstruoti rusus naikinantys mirtinomis ligomis užkrėsti paukščiai, dabar – eksperimentai su žmonėmis. Na, c’mon, gal kokią fantaziją apie invazinę žaliųjų varlių rūšį?

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vakar žurnalistams pareiškė, kad Rusijos vadovybė nenori užgrobti ir pavergti Ukrainos. Esą Rusija ginasi nuo užpuolimo, o puolama ne tik Rusija, bet ir Baltarusija.

Karas Ukrainoje. Šimtas dienų (birželio 3 diena)

Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į Liuksemburgo parlamentą pareiškė, kad penktadalį Ukrainos teritorijos kontroliuoja Rusija: „- Šiai dienai okupantai kontroliuoja apie 20 procentų mūsų teritorijos, beveik 125 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tai daug didesnė teritorija nei visų Beniliukso šalių plotas kartu sudėjus“.

JAV Valstybės, Prekybos ir Iždo departamentai paskelbė savo naujus apribojimus Rusiją remiantiems asmenimis, įskaitant ribojimus JAV technologijoms, galinčioms padėti Rusijos kariuomenei. Užsienio turto kontrolės biuras prie jau sankcionuotų jachtų pridėjo keturias megajachtas. Dvejomis iš jų – „Graceful“ ir su Kaimanų salų vėliava „Olympia“ – yra plaukiojęs Putinas. Po Juodąją jūrą su Batka kartu. Teigiama, kad jachta „Graceful“ kainuoja apie 100 mln. $, jos išlaikymas 5 – 10 mln. $ per metus. Sankcionuotas ir violončelininkas Sergejus Rolduginas, kuris, manoma, yra Rusijos prezidento ofšorinio turto saugotojas. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos turtas JAV taip pat bus įšaldytas, Zacharovai uždrausta turėti verslo reikalų su JAV įmonėmis.

Jūratė Sofija Laučiūtė. Karas ne tik Ukrainoje

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

Karas vyksta ne tik Ukrainoje. Jis vyksta visur, kas vadinama „Vakarų Europa“.

Rusija kariauja ir psichologiniais ginklais, teršiančiais žmonių sąmonę, trukdančiais atskirti, kur tiesa, o kur melas. Tam, kad supainiotų geranoriškus, bet vangiai protaujančius žmones, ir šie nebeskirtų, kas – agresorius, o kas auka, nebeskirtų, kada ginklas – blogis, žudymo įrankis, o kada – vienintelė būtina apsigynimo nuo smurtininko priemonė, vienintelė jėga, galinti apginti laisvę ir Tėvynę…

Tai toks savotiškas Rusijos platinamas psichologinis narkotikas.

Kas tarnauja Rusijai jos psichologinio kvaišalo platintojais? Ar tai – tik rusų tautybės žmonės, įsipilietinę Lietuvoje, Latvijoje ir kitose Vakarų šalyse?

Karas Ukrainoje. Devyniasdešimt septintoji (birželio 1) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Labas. Metas naujienoms iš fronto.
1. Donbaso kryptis.
1) Šiaurinis Donbaso flangas.

• Charkiv. Ir toliau daugiau darbo artileristams, dirba orkų sraigtai ir aviacija. Abi pusės artilerija ir minosvaidžiais daužo priešo pozicijas, orkai kaip jau įprasta jiems, papildomai apšaudo gyvenvietes ir civilinę infrastruktūrą.

• Izyum. Agresorius nors bando pulti, tačiau nesėkmingai. Antai, prie Dovhenke stipriai apdaužyti orkų manevriniai vienetai atitraukti į Izyum, jų pozicijas perėmė kiti padaliniai. Vis daugiau ženklų, kad orkai po truputį pereina į gynybą. Į Kupiansk ruožą agresorius perdislokavo papildomą BTG. Iki galo neaišku ar tai rezerve buvęs vienetas nuo Belgorod, ar iš Izyum sektoriaus po mūšių atitrauktas vienetas. Kaip ten bebūtų, orkai rimtai vertina ukrainiečių kontratakų link Kupiansk galimybę ir tam ruošiasi.

• Lyman.
a) Ukrainiečių ketinimą aktyvinti veiklą link Kupiansk patvirtina ir tai, kad prieš keletą dienų buvo apgadinta geležinkelio atšaka Kupiansk – Lyman. Orkai ją pataisė, tačiau signalas jiems ne itin malonus.
b) Tuo pačiu tęsiasi operacijos į pietus nuo Lyman. Kaip ir minėjome, orkai dar nesukūrė placdarmo Raihorodok ruože. To įrodymas – šiandien suintensyvėję mūšiai aplink Staryi Karavan. Agresorius bando įsitvirtinti palei upės krantą, perimti automobilių kelio (ir tilto) į Raihorodok kontrolę. Tuo tarpu ukrainiečiai per tas pora dienų sąlyginės ramybės sugebėjo sutelkti pajėgas ir trikdo orkų planus. Neatmestina, kad čia veikia ukrainiečių manevriniai vienetai su šarvuota technika, kadangi jie mūšyje dėl Lyman nebuvo sumušti, o nemaža dalis pasitraukė iš miesto. Tačiau žinoma, kad didžioji dalis darbo tenka kitame Donec upės krante stovinčiai ukrainiečių artilerijai. Ar tai tik bandymas visaip trikdyti iniciatyvą šiame sektoriuje perėmusias orkų pajėgas su turima netiesioginę ugnimi, ar tai suplanuotas ukrainiečių veiksmas – sunku pasakyti. Nerimą kelia maža ukrainiečių gynybos giluma ir itin komplikuotas aprūpinimas. Abiejų šių iššūkių priežastis – Donec upė. Stebėsime situaciją.

• Severodonetsk. Pranešama, kad bent jau 70 proc. miesto užimta agresoriaus, dalis gynėjų pasitraukė į Lysychansk, dalis dar kaunasi mieste. Tačiau panašu, kad iš esmės ukrainiečiai prarado miesto kontrolę. Kodėl taip įvyko?
a) Severodonetsk yra žemumoje, gynybos gylį ir aprūpinimą riboja vakaruose (užnugaryje) tekanti upė. Lysychansk yra geresnė gynybinė pozicija (yra ant kalvos, gynybos perimetru dengiama upės). Neatmestina, kad ukrainiečiai į miestą per daug nesikabino dėl ribotų taktinių galimybių, daugiau pajėgų ir vilčių skirdami Lysychansk gynybai.
b) Svarbu pastebėti, kad agresorius miestą panašu užims greičiau nei daug kas iš mūsų tikėjosi. Tikėtina, orkai pasimokė iš Mariupolio. Šį kartą išskyrė prioritetinę puolimo kryptį (viešbutis „Mir“ ir autobusų stotis), ten koncentravo pajėgas bei susikūrė persvarą ugnimi. Panašu, kad pietrytinė puolimo kryptis buvo pagalbinė. Kurios vienetai, nepaisant nuostolių, veikė sumaniai ir net kuriam laikui netekus vadovavimo ir valdymo elementų (pradiniame mūšio etape žuvę kuopų vadai), įvykdė užduotį. Panašią sėkmingą miesto (aišku mažesnio) užėmimo operaciją matėme ir Lyman atveju. Tai demonstruoja oponento tobulėjimą taktiniu ir operaciniu lygiu.
c) Jau kuris laikas iš Severodonetsk sektoriaus plaukia pranešimai soc. tinkluose apie demoralizuotus ir pervargusius ukrainiečių karius. Rusijos propaganda šias žinias pūtė bandydama pristatyti kaip masinį reiškinį. Jei tai būtų tiesa, matytume daug pasidavimo į nelaisvę pavyzdžių, o orkai miestą būtų užėmę dar greičiau. To nebuvo, tačiau šiuo atveju visgi nėra ugnies be dūmų – šiame sektoriuje besikaunantys ukrainiečiai iš tiesų yra pervargę. Jie kaunasi čia ne pirmą savaitę, neteko daug draugų, yra aprūpinimo problemų. Orkams susikūrus didžiulę persvarą ugnimi, šios problemos žmonių galvose didėja ir negali neatsiliepti operacijoms.
Manytume, kad šių trijų priežasčių kompleksas (vietovės įtaka taktikai, orkų tobulėjimas, ukrainiečių pervargimas) ir lėmė dabartinę situaciją aplink Severodonetsk.

• Bakhmut.
a) Ukrainiečiai toliau gina Komyshuvakha ir neleidžia apsupti savo grupuotės Zolote „kišenėje“. Atrodo, kad bent dalis aplink Nyzhnie ir Toshkivka veikiančių agresoriaus pajėgų ne tik puola šiaurėn, Lysychansk link, bet ir bando atakuoti Zolote gynėjams iš rytų ir taip priversti ukrainiečius skaidyti „kišenėje“ esančias savo pajėgas.
b) Mūšiai aplink kelią Bakhmut – Lysychansk toliau tęsiasi. Orkai ir toliau nepasiekia savo pagrindinio tikslo – nors ir apšaudomas, kelias ukrainiečių rankose. Neturime informacijos, ar jau įvyko orkų pajėgų rotacija, tačiau neatmestina, kad pasiekęs laimėjimų Severodonetsk, agresorius bandys vystyti sėkmę. Forsuoti Donec upę ir pulti aukštumoje esantį Lysychansk mūšiuose nuostolių patyrusiais vienetais nebūtų pats logiškiausias sprendimas. Tad labai tikėtina, kad spausti Lysychansk agresorius pirmiausia bandys iš pietų ir pietvakarių, kur kelio Bakhmut – Lysychansk kontrolė vaidins lemiamą vaidmenį.

2) Centras. Orkai atnaujino bandymus apeiti Avdiivka gynybos rajoną iš šiaurės ir pietų, tačiau taip pat be rezultatų. Ukrainiečiai sumaniai ginasi ir vėlgi puikiai dirba jų artilerija.

3) Zaporizhia. Į Vasylivka ruožą vėl juda agresoriaus pastiprinimas. Šį kartą, senukų tankų T62 batalionas ir mechanizuotų pėstininkų batalionas. Priminsime, kad prieš kurį laiką į Vasylivka ruožą buvo perdislokuotos 3 BTG (pagrinde sudarytos iš desantininkų), iš Melitopolio atvyko šaudmenys ir technika. Ar agresorius čia ruošiasi rimtesniam puolimui Zaporizhia link? O gal papildo praradimų turinčius vienetus ir taip stiprina gynybą? Greitu laiku turėtume sužinoti.

2. Pietų kryptis. Panašu, kad abi pusės bent šiame etape išsėmė savo galimybes pulti ir kontratakuoti prie Davydiv Brid ir Vysokopilia. Abi pusės kviečia netiesioginę ugnį oponentų pusei, dirba orkų aviacija, tačiau situacija iš esmės nepakitusi – ukrainiečiai laiko kontratakų išdavoje užimtas pozicijas, orkai ginasi atsitraukę į gylį vėlesnėse pozicijose.

Foto: artėjančiam HIMARS’ų koncertui, ukrainiečių salvinė artilerija apšildo orkų publiką.

Vytautas Sinica. Krikščioniška meilė įpareigoja ne taikai, o Ukrainos pergalei

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Krikščioniška meilė nereikalauja aklo taikos palaikymo. Draugas neseniai parašė (o ir daug kas taip mąsto), kad ginklų tiekimas Ukrainai ir tokiu būdu karo tęsimas, norint ne greitesnės taikos, o būtent Ukrainos pergalės, nedera su krikščioniška artimo meile. Krikščioniška artimo meilė turėtų siekti greitesnės karo pabaigos su kuo mažiau aukų, nesvarbu, kas jame teisusis ir kas jame nugalės. Atsiprašau, jeigu šaržuoju, bet pozicija maždaug tokia.

Ne, taip nėra. Krikščionybė (bent tikra, neiškastruota) nereikalauja taikos vardan taikos. Priežastys bent kelios:

Pirma, krikščionybė nėra abejinga teisingumo klausimui. Labai dažnai norima, kad grynai procedūriškai būtų žiūrima į skirtingus atvejus, nepriklausomai, kad vienas jų teisus, kitas ne, dar tiksliau, kad vieno jų prigimtį jo veiksmai ar siekiai atitinka, o kito ne. Bendriausia prasme toks procedūrinis požiūris kyla iš to, kad visuotinai vis labiau atsisakoma spręsti, kas yra teisus, pati teisus/neteisus kategorija parranda prasmę postmoderniame mąstyme. Bet ji būtina, kad būtų galima iš tiesų atsakyti, koks veiksmas teisingas. Kare taip pat, viena pusė teisi, kita neteisi. Vienas ginasi, kitas agresorius. Vieno karas teisingas, kito neteisingas. Teoriškai ne visada, bet mes juk kalbame apie konkretų karą. Taika, kuri įtvirtintų neteisingumą, nėra teisingas tikslas ir bendrojo gėrio nekuria. Taika turi įtvirtinti teisingumą, kiek tai įmanoma, ir visi galintys įsikišti turi kišti ne kad pagreitintų bet kokią taiką, bet kad priartintų teisingą taiką, kuri įtvirtintų kuo teisingesnes taikos sąlygas.

Antanas Benediktas Alekna. Kodėl reikia protesto prie Vokietijos ambasados?

Klausimas, ar Vokietija pakankamai remia Ukrainos kovą už savo išlikimą, vis suskamba „Facebook“ ir kiek mažiau Lietuvos žiniasklaidos diskusijose. Nors dauguma užsienio politikos stebėtojų pagrįstai piktinasi Vokietijos, kaip didžiausios ES ekonomikos neveiksnumu, vis dėlto Lietuva šiuo klausimu nėra vieninga ir atrodo, kad valstybė krypsta kita linkme. Trumpai apie Vokietijos laikyseną ir Lietuvos reakcijas sunkiosios ginkluotės tiekimo Ukrainai klausimu.

Balandžio mėnesį Bundestagas, reaguodamas į Vokietijos vyriausybės neveiklumą, paskelbė rezoliuciją, reikalaujančią tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę. Pažado tiekti sunkiuosius ginklus Ukrainai laikomasi apgailėtinai. Kol kas Vokietija iš savo tankų atsargų teatseikėjo savo techniką Ukrainai perdavusiai Čekijai – 15 MTB Leopard, o iki liepos tiesiogiai Ukrainai pristatyti pažadėtų priešlėktuvinių tankų Gepard būtinajam remontui jau daugiau nei mėnuo nesuteikiamas leidimas, o kad amunicijos jiems trūksta buvo žinoma nuo vasario, jos nerasta ir dabar.

Dera pastebėti, kad pati Ukraina iki šiol vienintelių pažadėtų Gepardų net neprašė: nepaisant galimybės juos naudoti sausumos kovose, jie, visų pirma, yra priešlėktuviniai.

Iš neseniai nutekinto vyriausybinio dokumento puikiai matomas Vokietijos nenoras tiekti sunkiąją ginkluotę. Prieš pažadėdama 7 modernias Phz 2000 savaeiges haubicas, Vokietija stengėsi įkalbėti jas tiekti Nyderlandus ir Italiją.

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai

Valdančiosios koalicijos Lietuvoje stumiamas homoseksualių porų globos įstatymas turėtų tapti svarbiu mūsų šalies įnašu siekiant nugalėti Rusiją siaubiamos Ukrainos karo lauke, – štai taip. Įstatymo stūmikai jau garsiai žada, kad tai padės užsitikrinti pergalę.

Kyla klausimas – kaip, kokiu kampu, iš užpakalio ar priekio toks įstatymas padės nugalėti priešą ir užsitikrinti pergalę, leis užspausti Putiną į kampą?

Kažkada Rusija gąsdinosi lietuvių snaiperėmis, pavadintomis „baltosiomis pėdkelnėmis“, tarsi tiko ištikta trūkčiojo nuo kiekvieno pliaukštelėjimo horizonte, dabar galima pabandyti įsivaizduoti – kokį išgąstį priešams turėtų sukelti „žydrųjų palaidinių“, tykinančių ant pirštų galiukų, legiono pasirodymas su bizūnais rankose už nugaros karo kryžkelėse? Pasirinkimas jiems būtų nedidelis – užplaks negyvai arba užjodys!

Karas Ukrainoje. Devyniasdešimt septintoji (gegužės 31) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Sveiki, mielieji ir mielosios.

Donbaso kryptis.
Šiaurinis Donbaso flangas.
– Charkiv. Be didelių pakitimų – žvalgyba, artilerija, lokalūs susidūrimai. Tuo pačiu agresorius stiprina savo grupuotę aplink Belgorod. Neatmestina, kad orkai artimiausiu metu gali pabandyti pereiti į puolimą su tikslu susigrąžinti prarastas teritorijas į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Charkiv. Stebėsime.
– Izyum:
Agresorius vėl bando pulti Slaviansk ir Barvinkove link, tačiau atakos nevykusios. Šiuose ruožuose jis lėtai, tačiau sistemingai užleidžia iniciatyvą ukrainiečiams. Tai geriausiai iliustruoja šiandieninis ukrainiečių šturmo aviacijos pasirodymas prie Dovhenke. Lakūnai sėkmingai atakavo orkų pozicijas, tačiau svarbesnis pats tokios operacijos faktas. Šiame vis dar prioritetiniu laikomu sektoriuje orkai ne tik kad neturi viršenybės ore, bet ir jų manevriniai vienetai ima kentėti nuo ukrainiečių aviacijos. Kažkaip ima kvepėti kažkuo rimtesniu, nei tik lokaliomis ukrainiečių kontratakomis.
Kaip ir minėta anksčiau, orkai vis daugiau pastangų meta į Pasika – Bohorodychne ruožą. Antai, orkai vakar vakare pabandė prie Pasika forsuoti Donec upę ir šturmavo Bohorodychne miestelį. Abu bandymai nesėkmingi, tačiau toks agresoriaus pastangų intensyvumas rodytų, kad reikia skubiais veiksmais šį entuziazmą išmušti (pageidautina – kartu su dantimis). Sunku pasakyti kiek ukrainiečių grupuotė prie Slaviansk pasirengusi kontratakoms. Gal vengiama naudoti čia esančias gynėjų pajėgas siekiant maksimaliai užtikrinti OPSEC galimiems mūšiams dėl Slaviansk. Kaip ten bebūtų, aktyvesni ukrainiečių veiksmai šiame ruože sukaustytų orkų pajėgas, neleistų sukomplikuoti ir taip nelengvos Lyman grupuotės padėties.
– Lyman. Kaip ir vakar minėjome, pasirodęs vakarykštis pranešimas apie orkų pasitraukimą iš Lyman – tai agresoriaus reorganizacija. Šviežiai atvykusios pajėgos perima operacijų rajonus pakeisdamos nuostolių patyrusius orkų vienetus, kurie užėmė Lyman ir greičiausiai ruošiasi tolimesnėms operacijoms. Aiškumo dėl ukrainiečių manevrinių vienetų vietų ir ketinimų aplink Lyman vis dar nėra (atsitraukimas ar atskirų padalinių apsupimas ar tolimesnė gynyba – daugiau klausimų negu atsakymų).
– Severodonetsk. Mūšiai vyksta miesto perimetru šiaurėje – rytuose – pietuose, tačiau aršiausiai agresorius puola šiaurės rytinėse (viešbutis „Mir“ ir autobusų stotis) bei pietrytinėse prieigose. Tikėtina šios puolimo kryptys pasirinktos šiais tikslais:
Dviem puolančioms grupuotėms susijungti miesto centre bei įsitvirtinti užimtose pozicijose. Galimai, siekis tame tarpe iš rytų blokuoti pramoninį rajoną aplink Severodonetsk „Metelobaza“ (neleisti jam virsti mažesne „AzovStal“ versija), o iš pietryčių – Severodonetsko oro uostą.
Sudaryti sąlygas Rubizhne esančioms orkų pajėgoms persigrupuoti ir (užėmus dalį miesto) tęsti puolimą šviežiomis jėgomis iš šiaurės ir/ar šiaurės vakarų bei neleisti ukrainiečių grupuotei atsitraukti į Lysychansk (iš dalies, tam ir atakuojami miestus skiriantys tiltai).
– Bakhmut. Iš viešų šaltinių susidaro įspūdis, kad mūšiai šalia kelio Bakhmut – Lysychansk kiek aprimo, tačiau nenutilo. Atrodytų, kad orkai pagrindines pajėgas meta atkurti status quo po vakarykštės ukrainiečių kontratakos prie Komyshuvakha ir pradėti Zolote apsupimą. Kol kas be rezultatų. Tuo pačiu agresorius atnaujino puolimą Lysychansk link. Puola Toshkivka (kurią vakar ukrainiečiai kontratakos metu buvo atsiėmę), taip pat bando judėti į šiaurę, Ustynivka link. Kol kas be didelių rezultatų.

Centras. Aplink Avdiivka įvirtintą rajoną pasitaiko lokalių susidūrimų, tačiau kovų tempas sumenkęs. Vėl daugiausia darbo abiejų pusių artileristams, o pėstininkai toliau kenčia apkasuose.

Zaporizhia. Mūšio lauke taip pat didelių pasikeitimų nematyti. Tiesa, agresorius iš Melitopolio į Vasylivka veža nemažus kiekius ginkluotės, technikos ir šaudmenų. Galbūt tai susiję su prieš keletą dienų į Vasylivka permestomis trejomis orkų BTG? Gal orkai čia rengiasi puolimui? Kol kas sunku pasakyti, stebėsime situaciją.

Pietų kryptis. Agresorius gana karštligiškai reaguoja į pastarųjų dviejų dienų ukrainiečių kontrataką prie Davidiv Brid ir permetama pastiprinimą. Tiesa, susidaro įspūdis, kad pagrindinis agresoriaus tikslas ne išmušti ukrainiečius iš užimtų pozicijų, o sustabdyti jų puolimą. Tuo pačiu ukrainiečiai vykdo lokalias kontratakas ir periminėja iniciatyvą kituose ruožuose Chersono apylinkėse. Susidūrimai tęsiasi.

Ukrainiečių artileristai orkams perduoda šiltus (tiksliau svilinančius) amerikietiškus linkėjimus (nuotr. Ukrainos GŠ)

Edvardas Čiuldė. Net jeigu tai būtų tolimojo plaukiojimo antis…

Spaudoje šmėkštelėjusi žinutė apie tai, kad neva Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas vizito Kijeve metu užsiminė Volodymyrui Zelenskiui apie tikėtiną galimybę kaip alternatyvą dabartinei ES sukurti naujo tipo politinę, ekonominė ir karinę sąjungą, kurią sudarytų JK, Ukraina, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, dar vėliau galbūt prisijungiant ir Turkijai, maloniai pakuteno nervų viršūnėles. Tokia sąjunga, siekianti užtikrinti minėtų šalių nacionalinį identitetą grobuoniškos Rusijos keliamų grėsmių kontekste, būtų mūsų svajonių išsipildymas su kaupu. Didelę euforiją dabar slopina tik kaip kandis įsigraužusi abejonė, kad visa tai yra taip neįtikėtinai gerai, kad tikriausiai negali būti tiesa.

Tačiau net jeigu toks pranešimas dar nėra pripažįstamas už gryną pinigą, jis teikia pretekstą garsiai apreikšti savo svajones, išplėtoti tokios sąjungos galimybės apmąstymą minties eksperimento plotmėje, taigi, net jeigu prasisunkusi į viešumą žinutė yra tik paleista į apyvartą antis, tokia antis zonduoja dirvą, drauge apvaisina nusususią realybės žemę, praplėsdama oazės ribas.

B. Johnsonas savo veikla pastaruoju metu neigia įsisenėjusią tiesą, kad Europa neturi lyderių, kurie galėtų parodyti kelią. Sunku būtų nepastebėti bent to, kad JK premjeras mąsto visai kitomis kategorijomis nei kai kurie ES šalių vadovai, jau tikriausiai vidujai nuginkluoti ar net pažaboti Putino, šantažuojančio termobranduolinio karo grėsmėmis. Savo ruožtu, kas matosi net plika akimi, B. Johnsonas, kitaip nei jo kolegos, nepasidavęs valią paralyžiuojančiai baimės atmosferai, labai tiksliai permato Putino planus, daug kur užbėgdamas į priekį.

Scroll to Top