Rusija

Veidaknygė

Savaitgalį perskaičiau begalę straipsnių apie branduolinio karo tikimybę. Kelios mintys.

Vakarai labai bijosi branduolinio karo. Jeigu mygtuką paspaus putinas, tai bus visiems blogai, turėsime labai daug problemų. Geriau su juo neprasidėti, o viską imti ir atidėti. Taip mąsto vakariečių politikai. Įdomu būtų sužinoti kur yra ta atidėjimo riba, kurią peržengus jie atsibustų ir pradėtų ne bijoti, o galvoti, kaip ir kokiu būdu neutralizuoti šią grėsmę. O ji yra reali.

Putinas nesustos šantažuoti Vakarus branduoliniu ginklu. Tai yra jo veikimo braižas. Šantažas, šantažas ir reikalavimas gerbti jį, kalbėtis su juo. Jis pasiekia vieną tikslą (Gruziją), eina tolyn, pasiekia kitą tikslą (Krymą) eina tolyn. Dabar šantažo ginklai jo rankose sumenko – kariuomenė silpna kaip niekada – jam reikia galingesnio, baisesnio ginklo ir jis yra. Tai branduolinis ginklas. Jis jau pradėjo šantažuoti. Nurodė branduolinei kariuomenei būti pasirengusiai. Atliko mokymus, kai 18 dieną visus svarbiausius Rusijos žmones skraidino į Uralo bunkerius. Bet ar gali putinas panaudoti branduolinį ginklą?

Veidaknygė

Linas Karpavičius

23-a, 24-a ir 25-a karo dienos.

Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad negali nutraukti Mariupolio apsiausties karinėmis priemonėmis, taip pat paaiškino padėtį netoliese. Rusijos pajėgos ir toliau bando prasiveržti pro Ukrainos linijas Donbase, bet kol kas nesėkmingai.
Situacija frontuose primena salavietę. Rusijos pajėgos šiuo metu negali pradėti jokio didelio puolimo, nes Mariupolis sutraukia elitines pajėgas ir bando atakuoti mažais proveržiais. Ukrainos kariuomenė neturi priemonių tinkamai kontratakuoti, daugiausia dėl Rusijos pranašumo ore.

Sekmadienį žemėlapis beveik nepasikeitė. Rusijos pajėgos toliau veržėsi kryvyi Rih link, tačiau Luhansko srityje joms nepavyko išsiveržti į priekį. Ukrainos pajėgos sėkmingai surengė pasalą keliems konvojams už priešo linijų Sumų ir Černigovo regione.

Pasak Ukrainos žvalgybos, Baltarusija nusprendė įsitraukti į karą agresoriaus pusėje. Artimiausiomis dienomis pamatysime, ar tai tiesa, ar ne.

Kijevo sritis. Ukrainos žvalgybos grupės ir bepilotės skraidyklės pastebėjo Rusijos karius, kasančius apkasus netoli Brovarų, o tai rodo taktikos pasikeitimą vakariniame Dniepro krante.
Vakariniame Dniepro krante Rusijos pajėgos persikėlė į anksčiau ginčijamas gyvenvietes ir toliau telkė savo pajėgas už Irpino upės. Nė viena pusė šeštadienį tame rajone nepradėjo puolimo operacijos. Tačiau tai nereiškia, kad šalia kontaktinės linijos nėra susidūrimų.

Padėtis rytiniame krante nesikeičia.

Rusijos armija bandė prasiveržti pro Ukrainos linijas Kijevo link, bet užpuolikai patyrė didelių nuostolių ir pasitraukė. Pasak Ukrainos pareigūnų, buvo eliminuotas bendras Rusijos 6-ojo tankų pulko būrys.

Rusijos sparnuotoji raketa pataikė į prekybos centro teritoriją Kijevo Podilskio rajone likus kelioms minutėms iki vidurnakčio. Vyksta gelbėjimo operacija.

Žitomiro sritis. Be pokyčių.

Černigovo sritis. Dalinė Černigovo blokada tęsiasi. Nė viena pusė neatlieka puolamųjų operacijų.

Rusų kariai įžengė į Lukaševkos kaimą be jokio pasipriešinimo.

Ukrainos kariai smogė keliems rusų konvojams ir kaip pranešama, nutraukė tiekimo kelius Rusijos daliniams Brovaruose.

Sumų sritis. Ukrainos pajėgos surengė pasalą kolonai Trostianece ir sunaikino keletą Rusijos technikos vienetų.

Sekmadienį, Ukrainos pajėgos sugebėjo surengti pasalą keliems konvojams per dieną, sukeldamos daugiau problemų įsibrovėliams tame rajone.

Charkovo sritis. Rusijos kariai tęsė puolamąją operaciją Iziumo link, tačiau nepasiekė reikšmingos pažangos. Jie vis dar kontroliuoja šiaurinę miesto dalį, o ukrainiečiai – pietinę dalį.

Rusijos kariai vėl pasiekė Dernachį, bet jo nepriėmė. Ukrainos pajėgos smogė kitam netoliese esančiam Rusijos konvojui ir sunaikino keletą rusiškos technikos vienetų.

Ukrainos žvalgyba mano, kad Rusijos kariai gali nutraukti operaciją netoli Iziumo ir bandys kirsti Severskio Donecko upę kur nors kitur.

Lugansko sritis. Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad Rusijos pajėgos įžengė į šiaurinį Rubižnės pakraštį, bet nesugebėjo įžengti į miesto teritorijas šalies pietuose. Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos puolimą prieš Kreminną ir Sievierodonetską. Toliau tęsėsi ir mūšis dėl Popasnos.

Donecko sritis. Ukrainos prezidentūros patarėjas O. Arestovychas paaiškino situaciją Mariupolyje. Artimiausios Ukrainos pajėgos nuo Mariupolio yra į šiaurę nuo Volnovachos, o kitos dalys yra 100 km (Velyka Novosilkai), 120 km (Huliaipolei) ir 150 km (Orechovui) nuo miesto.

Rusijos kariai bandė veržtis į Taramčiuko kaimą netoli Novotroitsko, bet kaimo gynėjai atsilaikė.

Šiaurėje Rusijos pajėgos bandė prasiveržti per Ukrainos gynybos linijas link Avdijivkos, Verkhnotoretske ir Krymske (netoli Horlivkos).

Rusijos pajėgos užėmė Stepną netoli Novotroitskės. Šiaurėje priešas bandė prasiveržti linijas į šiaurę nuo Avdijivkos, tačiau Ukrainos kariai atrėmė ataką.

Rusijos pajėgos užėmė vyriausybinį pastatą rytinėje Mariupolio dalyje ir taip pat tvirtino, kad įžengė į Azovstalio metalurgijos gamyklą.

Padėtis tebėra įtempta, bet Ukrainos jūrų pėstininkai ir Nacionalinė gvardija neleido prasiveržti per pagrindines gynybines linijas miesto viduje.

Rusijos laivai pirmą kartą apšaudė Mariupolį. Miestas yra be sustojimo apšaudomas artilerijos, tačiau Rusijos pajėgos negali įsiveržti giliai į miestą ir suskaldyti Ukrainos pajėgų. Nepaisant to, kad Ukrainos gynėjai laikosi ir kelia nuožmų pasipriešinimą, tai negali tęstis amžinai ir anksčiau ar vėliau jie pritrūks atsargų.

Rusijos pajėgos pasiūlė žalią koridorių visiems Ukrainos kariams Mariupolyje, jei jie sudės ginklus. Ukrainos pajėgos atsisakė.

Ukrainos prezidentūros patarėjas O. Arestovychas sakė, kad karinė operacija Mariupoliui atkurti šiuo metu yra neįmanoma. Visi bandymai teikti paramą iš oro pastarosiomis dienomis žlugo, o Ukraina neturi jokių priemonių įveikti Rusijos oro pranašumą regione.

Zaporožės sritis. Ukrainiečiai pranešė, kad jų pajėgos surengė pasalą priešo kolonai, važiavusiai Zaporožės link, ir sunaikino daugumą transporto priemonių.

Mykolajivo sritis. Rusijos sparnuotoji raketa pataikė į 79-osios oro desanto brigados kareivines Mykolaive. Per šią ataką žuvo mažiausiai 40 Ukrainos karių.

Rusų pagrindinė puolamojį grupė šiaurėje buvo sunaikinta, tačiau priešas vis dar kontroliuoja kelis kaimus šiauriau Mykolaivo.

Chersono sritis. Rusijos logistikos koloną Snihurivkoje užpuolė vietinis Ukrainos teritorinės gynybos dalinys. Rusijos kariai toliau stiprino veržimąsi link Kryvoi Rih. Remiantis naujausiais Rusijos pajėgų veiksmais, galime daryti prielaidą, kad jie kol kas nusprendė nepulti Mykolaivo ir vietoj to judėti link Kryvoi Rih.

Rusijos pajėgos besiverždamos į šiaurę užėmė Novovorontsovką ir Kochubeivką.

Rusijos pajėgos toliau veržėsi į šiaurę link Kryvyi Riho. Pranešama, kad jie pasiekė miesto apylinkes. Nepaisant to, Kryvyi Rih, atrodo, yra dabartinis okupantų pajėgų pietuose prioritetas, o Mykolaivas kol kas atidėtas.

Jurga Bakaitė | LRT.lt

LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis sako, kad šiandien, kilus karui, jau per vėlu kritikuoti Vakarų veiksmus. Jo teigimu, Rusija tapo valstybe-kareivinėmis, tačiau agresorius pamiršta, kad ir Ukrainoje šiandien kuriama istorija bei atsiranda nauji herojai, o cenzūra turi savo ribas.

Kodėl neprotestuoja rusai

Rusijos politika dažnai aiškinama imperializmu. Ar su tuo sutinkate ir kokia šio imperializmo prigimtis?

Žiūrėdami į karą Ukrainoje mes kol kas dar neskiriame tragedijos kaip reginio ir tikros tragedijos. Tikra tragedija atsiveria ne stebėtojui, o veikėjui, kai šis susiduria su jį negailestingai naikinančia tikrove. Tragedija dar neatėjo į Lietuvą, tik stovi ant mūsų namų slenksčio.

Tikros tragedijos dramaturgas yra ne atskiras asmuo, o kažkas žymiai daugiau, ko mes niekada iki galo nesuvoksime. Milžiniška savo teritorijomis Rusijos valstybė šiandien bando surasti vietą stipriai pasikeitusiame pasaulyje, tačiau pastarasis jos nepriima, nepripažįsta ir visiškai negerbia.

Veidaknygė

Egidijus Papečkys

Dvidešimt ketvirta diena (kovo 19, šeštadienis)

Fronte – nieko naujo. Nesiliaujantys susirėmimai, be jokių užmojų prasiveržti gilyn, nes abi pusės tiesiog neturi tam jėgų. Todėl ir toliau labiausiai remiamasi artilerijos ir raketų ugnimi. Rusijos pajėgos čia turi pranašumą, nes gali raketomis ir aviacija atakuoti tolimiausią ukrainiečių užnugarį. Nors tokie smūgiai iš toli negali pakeisti karo eigos, bet jie terorizuoja visuomenę, iššaukia civilių aukas ir griauna Ukrainos ūkį, kurį vėliau reikės atstatyti.

Rusijos ekonomiką griauna Vakarų sankcijos. Ir būtent tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurio Kremlius sutiko sėstis prie derybų stalo, ir, kaip nekeista, kol kas tos derybos vyksta sėkmingiau, nei buvo galima tikėtis. Blogai yra tai, kad derybose nekalbama apie tai, kaip už savo nusikaltimus ir padarytą žalą atsiskaitys Rusija, o tik apie tai, ko sutiks atsisakyti Ukraina. Bet be derybų karas nesibaigs.

Rusija toliau primityviai ir meluoja, kurdama išsigalvotas istorijas apie klastingus ukrainiečių planus vykdyti diversijas prieš savo pačių gyventojus ir prieš užsienio šalių ambasadas. Tame tarpe ir prieš JAV ambasadą Lvive.

Karas darosi vis žiauresnis, okupantai daro vis daugiau nusikaltimų prieš gyventojus. Rusijos okupacinės pajėgos vis aktyviau imasi slopinti ukrainiečių pilietinį pasipriešinimą okupuotose teritorijose, bet Ukrainos piliečių ryžto kol kas nuslopinti nesiseka.

Vis aštriau slopinami ir protestai Rusijoje. Jauni mokytojai išdrįsta atsisakyti pasakoti vaikams kremliaus sukurtą melą apie karą Ukrainoje. Protestai vis dėl to silpni ir reti, tačiau vyksta ir nesibaigia.

Ukrainai labai reikia Vakarų pažadėtų ginklų. Rusijos pajėgos savo kailiu tikrai pajus, kai ukrainiečius pasieks ką tik pažadėta amerikietiškų ginklų partija – iš karto padidės okupantų nuostoliai.

Nors jau ir buvo gandų, kad pirmos sovietinės oro gynybos sistemos S-300 jau įvežtos į Ukrainą, kol kas tebevyksta pokalbiai apie jų perdavimą. Amerikiečiai pasiryžę sumokėti ir vietoje jų pateikti kitos ginkluotės. Nesu didelis S-300 gerbėjas, nes sistema nėra tokia efektyvi kaip teigia rusiška propaganda, tačiau Ukrainoje būtent tokios sistemos reikalingos apginti užfrontės miestus nuo aviacijos ir raketų atakų.

Rusiją itin nervina būsimas S-300 tiekimas, vakar viešai pagrasino atakuoti jas, jeigu bus transportuojamos iš Slovakijos į Ukrainą (su slovakais jau kaip ir susitarta dėl S-300PMU perdavimo ukrainiečiams).

Pasikartosiu – didelis S-300 privalumas yra tai, kad ukrainiečiai jas seniai naudoja ir nereiks laiko apmokyti karius, sistemos galės iš karto keliauti į ugnies pozicijas.

UPD.: rusai giriasi panaudoję viršgarsinį ginklą – raketą „Kinžal”, kuri „sunaikino didelį ginklų sandėlį”. Tiesą sakant, kol kas niekas neaišku – nei ką panaudojo, nei ką pasiekė. Bet ukrainiečiai viską tvarkingai surinks po dalelę, ir sužinosim. Tačiau viena galiu pasakyti tiksliai – visa šita istorija su „Kinžal” labiausiai primena antro pasaulinio karo pabaigą – tada nacistinė Vokietija irgi gyrėsi visokiais „wunderwaffe” (stebuklingais ginklais), tačiau visa tai tebuvo mėginimas reaguoti į pralaimimą karą fronte. Ar Putinui dėl irgi jau reikia slėptis už „wunderwaffe”?
Jeigu fronte ir toliau bus tokia padėtis „nei pirmyn, nei atgal”, galėsime kiek daugiau padiskutuoti apie kare naudojamus ginklus ir taktiką. Šiandien aiškiai matoma, kiek Rusijos rublių buvo paleista vėjais į orą nesibaigiančiose didelio masto pratybose, kurios buvo skirtos ne karių rengimui, o generolų džiuginimui. Tų pačių Rusijos generolų, kurie dabar vienas po kito ištiesia kojas Ukrainoje.

Geros kloties visiems, šiandien su ginklu rankoje ginantiems Ukrainą.

Nuotraukoje – slovakų S-300PMU.

laikmetis.lt

Dabar, kaip ir daugelis kitų Ukrainos gynėjų, labiausiai bijau, kad mūsų pergalė bus parduota už centus ir istorija pasikartos.

Manymas, kad Rusijai turi būti suteikta galimybė pasitraukti „su veidu“ yra pavojingi spąstai, ką gali patvirtinti kompromisinis susitarimas su Ukraina dėl karo pabaigos.

Tam yra trys priežastys.

Pirma, ne Vakarai, o mūsų susitarimas su Rusija lems, kaip ir už kieno pinigus bus atkurta Ukraina. Jei eisime į kompromisus, Vakarai įgnybs mums į skruostus kaip vaikams ir sakys: „Na, pagaliau jūs nustojote ginčytis, mes panaikiname sankcijas Rusijai ir toliau taikiai gyvename“. Ir tada mes toliau turime vamzdį, ir rusai po kelerių metų užbaigs tai, ką pradėjo, su nauja invazija.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Kyivo kryptis. Padėtis iš esmės nepakitusi. Šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose priešas stiprina gynybos pozicijas, vyksta artilerijos dvikovos, veikia agresoriaus aviacija ir raketos(juos ukrainiečiai toliau sėkmingai skabo). Agresorius vėl pabandė persikelti per Irpen upę (prie Moschun), tačiau eilinį kartą nesėkmingai. Šiaurės rytiniame sektoriuje agresorius daugiausia pastangų deda, siekdamas blokuoti Chernihiv, tačiau ir čia orkams diena baigėsi nesėkmingai. Atmuštos net trys atakos, kuriomis priešas bandė įsitvirtinti didžiausiuose keliuose į Chernihiv (vakarai – Trisviatska Svoboda, šiaurė – Polubotky, rytai – Berezanka). Atrodytų, kad vienas koordinuotas didesnis smūgis būtų efektyvesnis, tačiau tikėtina orkai ukrainiečiams pabandė sukurti netikėtumo efektą ir nustebino patys save. Tuo pačiu toliau ginasi Sumy, o šiame sektoriuje aktyviai veikiančios ukrainiečių pajėgos prisideda prie šios sėkmės (konkursas „Mis Gražiausiai deganti orkų kolona“ tęsiasi).

Charkivo kryptis. Agresorius suintensyvino apšaudymus artilerija, tačiau daugiau padėtis be pakitimų.

Donbaso kryptis. Ukrainiečiai toliau kietai gina Izyum, ir neprileidžia orkų prie kelio link Slaviansk. Tuo pačiu padėtis Severodonetsk darosi vis labiau komplikuota. Panašu, agresorius kontroliuoja Rubizhne, tad tikėtina ukrainiečiai neturės kitos išeities, kaip atsitraukti į Severodonetsk. Tuo labiau, kad RF pajėgos šį miestą „čiupinėja“ iš rytų (t.y. gynėjų pajėgos, likusios Rubizhne gali būti atkirstos). Orkų priešakinės pajėgos pasirodo Shedrysheve, t.y. pietinėje Borova upės pusėje, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Severodonetsk. Tiesa, kol kas bandymai iš čia pulti nebuvo labai sėkmingi. Tai lemia ne tik tvirta ukrainiečių gynyba, bet puolimui nedėkinga vietovė (nedaug kelių, pelkėta vietovė).

Pietų kryptis. Kol kas dėmesio centre Chersonas. Jo apylinkėse ukrainiečiai tęsia aktyvias operacijas. Antai prie Snihurivka sunaikinta dar viena orkų kolona.

Tokios tokelės. Tuo pačiu turime jus nuliūdinti ar pradžiuginti (priklausomai nuo to – patinka šios mūsų apžvalgos ar ne). Savaitgalį dėl įvairių priežasčių neturėsime galimybės prisėsti prie išmaniųjų įrenginių, tad kita apžvalga jus pasieks pirmadienį ryte.

Rusijos kariniuose plakatuose populiari frazė: “kas ateis su kardu, kris nuo kardo”. Tačiau jo galiojimą labiausiai jaučia patys okupantai 🙂

Kaip dauguma iš mūsų tikriausiai esame girdėję, Hitleris didžiąją karo dalį pratūnojo bunkeryje, kuris net oficialiai buvo vadinamas Vilko irštva. Apskritai dauguma Hitlerio būstinių buvo siejamos su vilko ( wolf) pavadinimu dėl etimologinio žaismo vokiečių kalboje su vardu Adolfas. Kas nežino, kad anas mėgo, kaip dažnai būna tarp bepročių, pompastiškus simbolinius gestus.

Tačiau neatsitiktinai praeitą kartą tą bunkerį, kur šiandien pasislėpęs tupi Putinas, pavadinome Triušio ola. Tikrai neatsitiktinai…

O kaip kitaip, jeigu ne triušiu, būtų galima pavadinti iniciatorių, užsimojusį atkurti labiausiai nutriušusią iš kada nors buvusių imperijų.

Žinia, actekų imperijoje kartas nuo karto dievams buvo aukojami žmonės, jų vidaus organus sušeriant gyvuliams, o vertingesnes paaukoto kūno dalis po ritualinio sudžiovinimo atiduodant suvalgyti svarbiems asmenims. Tačiau sovietijos imperija pačius žmonės pavertė gyvuliais, neatsitiktinai jai prigijo kodinis Gyvulių ūkio pavadinimas. Iš tiesų, žmonių gyvenimas čia buvo nususintas iki nežmogiško lygio, taigi tik triušis gali manyti, kad tais laikais žolė buvo žalesnė.

Veidaknygė

Šiuo metu beveik kiekvieną iš mūsų kankina klausimas: kada pasibaigs karas? Panagrinėkime jį išsamiau ir pabandykime atsakyti.

Ar yra požymiai, kurie rodo, kad karas Ukrainoje eina į pabaigą? Taip yra. Štai jie.

Pirma, Ukrainos kariuomenė yra ne Afganistano kariuomenė. Pradžioje jai Vakarai mirtinų ginklų nedavė, nes netikėjo ir nepasitikėjo. Galvojo, kad išduos ir pereis į kitą pusę, kai tik bus pašaukti. Panašiai kaip su Krymu ar Donbasu atsitiko. Tačiau ukrainiečiai yra tikri kovotojai ir gynėjai savo žemių. Jie užsispyrę, atkaklūs, drąsūs, profesionalūs kariai.

Antra, Tėvynės ginti ėmėsi civiliai žmonės. Anksčiau jie dirbo statybose, parduotuvėse, privačiose įmonėse vadybininkais, vadovais, paprastais darbuotojais. Dabar gi jie tapo gynėjais. Per trumpą laiką išmoko valdyti ginklą ir yra pasirengę bei jau naudoja jį prieš okupantus. Žmonės nebijo išeiti į aikštes okupuotose miestuose. Jie drąsiai žemina okupantą, reikalauja išeiti iš jų žemių. Jie nenurimsta ir, kas yra svarbiausia, nebijo, kad už tai nukentės.