Rusija

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt penktoji (spalio 6 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Putinas susitikimo su mokytojais metu pareiškė, kad Rusija „labai gerbia” Ukrainos žmones, nepaisant „dabartinės situacijos”. Į žmogų panašus sutvėrimas pareiškė, jog viskas bus gerai ir padėtis „stabilizuosis“.

Be komentarų. Cinizmas vertas kartuvių.

Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas, generolas pulkininkas A. Kartapolovas pareiškė, kad Rusijos gynybos ministerija turėtų nustoti meluoti apie karą Ukrainoje. Jis pastebėjo, jog karo nusikaltimų ir terorizmo ministerijos ataskaitos kasdien perrašomos beveik nekeičiant teksto. Todėl padėtis fronte „nesikeičia“. Generolas mano, kad meluodama Šoigu ministerija įgis žmonių nepasitikėjimą.

O ką tam Šoigu sakyt? Kad likę gyvi varguoliai skuta kiek įkabindami iš mūšio lauko kur akys veda? Pasitikėjimo Rusijoje Kremliumi niekada nebuvo, nes Kremlius visada melavo. Tai natūrali šalies būsena. Milijonai rusų yra susigyvenę su melu, kaip ir su neplautomis kojinėmis bei vodkos perdegėsiu. Jie – melo dalis. Tik šiuo metu Kremlius sukūrė situaciją, kai kiekvienam Rusijos piliečiui kažkaip reikia išgyventi ir gelbėtis. Nuo savų.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt ketvirtoji (spalio 5 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Kremlius pareiškė, kad nedalyvaus Vakarų „branduolinės retorikos” pratybose po to, kai pasirodė pranešimų, kad Rusija ruošiasi pademonstruoti savo raumenis – pasirengimą panaudoti branduolinius ginklus. Putinui burna dirbančio Peskovo pareiškimas atsirado iškart po to, kai pasirodė informacija, kad Rusija ruošiasi surengti branduolinį bandymą prie Ukrainos sienų.

JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas jau anksčiau sakė, kad Vašingtonas turi aiškų veiksmų planą, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą. Pareigūno teigimu, Jungtinės Valstijos apie tai informavo Kremlių „labai aukštu lygiu”.

Vakar Šė Korėja be įspėjimo paleido balistinę raketą, kuri, praskriejusi virš šiaurinės Japonijos dalies, nukrito Ramiajame vandenyne. Raketa skrido virš Japonijos Tohoku regiono, kuriame gyvena daugiau kaip 8 mln. žmonių. Provokacija paskatino diskusijas dėl tokio tipo ginklų naudojimo kontrolės. Pasak Japonijos pareigūnų, paleista raketa nuskrido maždaug 4 600 km atstumą, jos pakilimo aukštis siekė apie 1 000 km.

Toks Kremliaus draugelių „išdykavimas“ mirtinai pavojingas regione skrendantiems lėktuvams ir laivams, nes apie raketos paleidimą nebuvo iš anksto perspėta. Kitas dalykas, kad jis, net jei ir nesinchronizuotas – į mostę Kremliaus branduoliniam terorui.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt trečioji (spalio 4 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Jungtinės Valstijos nedelsiant įsikiš, jei Rusija panaudos branduolinį į ginklą prieš Ukrainą, mano buvęs CŽA vadovas David Petraeus. Petraeus sako, kad Rusija pralaimi mūšio lauke, nepaisant bandymų aneksuoti Ukrainos teritorijas. Jei Rusija panaudotų taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje, JAV ir NATO esą „sunaikintų visas Rusijos pajėgas, kurias matome ir identifikuojame mūšio lauke Ukrainoje, Kryme ir Juodojoje jūroje”.

JAV senatorius, Žvalgybos komiteto narys Marco Rubio mano, kad po kelių iš eilės pralaimėjimų mūšio lauke, Putinas gali įsakyti atakuoti logistinius mazgus ir tiekimo kelius ne tik Ukrainos teritorijoje, bet smogti ir Lenkijos oro uostams. Senatoriui tokia tikimybė kelia didesnį nerimą, nei branduolinio ginklo panaudojimo galimybė.

JAV buvusių ir esamų pareigūnų nuogąstavimai pagrįsti.Gerai, kad Putinas plano užpulti kurią nors NATO narę neįvykdė vasario mėnesį. Bailys įsakė raketomis smogti Ukrainai, paleido savo paradinėmis uniformomis pasipuošusias ordas užimti Kyjivo, o pats persigandęs išskrido slėptis į bunkerį už Uralo. Jei Rusija būtų puolusi kurią nors NATO narę, kad ir esančią prie Baltijos, (Lietuvos neminime, saugodami jūsų nervų ląsteles), Aljansas vargu ar būtų žaibiškai kirtęs atgal. Prisimenant išsigandusius Vakarų valstybių vadovus invazijos pradžioje, okupuotų teritorijų klausimas, panašu, būtų didžiulis rebusas Aljansui. Tuo tarpu Ukraina būtų atsidūrusi antrame plane, o Zelenskio komandai išsilaikyti valdžioje, turint galvoje, kad prieš pat invaziją pasitikėjimas prezidentu tirpo, greičiausiai nebūtų pavykę. Kyjivas būtų “užimtas ir kontroliuojamas” kur kas paprastesniu būdu.

Dabar, žlugus pompastiškiems Ukrainos užėmimo planams, Kremlius išsitraukė pasenusius prieš Vakarus paruoštus scenarijus ir nupūtęs dulkes, bando juos reanimuoti. Visi tie planai dabar jau ne tik komoje, bet išmušti lavondėmėmis ir Putinas jais gali pasivalyti užpakalį. JAV, o svarbiausia – NATO – šiandien pasirengę Rusijai smogti nelaukiant, kol Putino įsakymu atsivers branduolinė šachta.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt antroji (spalio 3 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

JAV gynybos sekretorius L. Austinas asmeniškai įspėjo Šoigu apie branduolinio ginklo panaudojimo pasekmes. Austino teigimu, šiuo metu nematyti signalų, kurie leistų manyti, kad Kremliaus vadovas nusprendė panaudoti branduolinį ginklą. Kol kas vyksta neatsakingos kalbos ir pareiškimai.

Mes drąsiai teigiame, kad tokie Kremliaus pareiškimai yra labai pavojingi, nes jais Kremlius testuoja galimas pasaulio reakcijas ir pagal jas projektuoja savo karinių veiksmų scenarijus. Kremliaus propagandos ruporai ir smaloje verdantis Žirinovskis dar gerokai iki invazijos į Ukrainą pradžios staugė, kad “reikia Kyjivui smogti raketomis ir sunaikinti režimą“. Į tokias ir panašias kalbas buvo žiūrima kaip į kliedesius, tuščius gąsdinimus, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, visai be reikalo. Vakarų tyla, abuojumas ir buvo pagrindinis signalas Putino aplinkai apsispręsti dėl Ukrainos puolimo.

Devynios Vidurio ir Rytų Europos šalys pritaria Ukrainos narystei NATO: Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija sako Ukrainai “taip”.

„Mes remiame Ukrainą ginant ją nuo Rusijos invazijos, reikalaujame, kad Rusija nedelsiant pasitrauktų iš visų okupuotų teritorijų, ir raginame sąjungininkus gerokai padidinti karinę paramą Ukrainai”, – teigė pareiškimą pasirašę šalių prezidentai.

O mes gi, ką čia jau slėpti, seniai įtarėme Putiną dirbant JAV CŽA, nes tokios sparčios Aljanso plėtros ir tokių skaudžių smūgių Rusija nepatyrė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Putinas įeis į istoriją kaip NATO vienytojas ir Rusijos griovėjas.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimtoji (spalio 1 diena)

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Šiaurinis Donbaso flangas

Charkiv – Kupjansk:

Dvorichna – Kupjansk ruože ukrainiečiai po truputį stumiasi į priekį. Prie Tavilzhanka ir toliau kontaktinė linija iš esmės nejuda, tačiau ukrainiečiai sugebėjo dar labiau į rytus pastumti kontaktinę liniją. Tikėtina, kelias Kupjansk – Svatove perkirstas ties Stepova Novoselivka arba ukrainiečiai bent jau šiame ruože kelią kontroliuoja ugnimi. Jei šią sėkmę pavyks išvystyti į šiaurę, rusai bus priversti palikti Tavilzhanka.

Borova ruože no mans land pasiekė Izyumske, tad orkų problemos tik didėja. Ukrainiečių veržlaus veržimosi nuo Kupjansk link Svatove atveju, orkų grupuotė Borova nebeturėtų manevro laisvės, taip pat jų aprūpinimas bei atsitraukimas priklausytų nuo ukrainiečių apšaudomo kelio Borova – Svatove. Labai tikėtina, kad ukrainiečiams užėmus Lyman, bent dalis jų pajėgų tęs judėjimą link kelio Borova – Svatove. Neatmestina, kad Lyman sėkminga operacija pasikartos, panašiai ukrainiečiai gali apsupti ir dalinai izoliuoti rusų pajėgas Borova ruože.

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuonioliktoji (rugsėjo 30 diena)

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Sveiki, mielieji ir mielosios. Ukraina pateikė prašymą stoti į NATO. Tai ne tik reakcija į rusijos bandymą savo pralaimėjimus mūšio lauke ir fronto byrėjimą stabdyti branduoliniu šantažu (Manytume, jog okupuotų Ukrainos teritorijų neteisėta aneksija tėra tik spektaklis, tariamai tvirtesnių pamatų tam šantažui sukūrimas, o ne bandymas „apginti referendumus“). Ukrainos reakcija buvo apgalvota ir parengta. Iki Zelenskio parašo ant prašymo priimti į NATO nueitas sunkus kelias – „mažųjų koalicijų“ paieškos, viešos abejonės Aljanso efektyvumu, kaltinimai neva Aljansas Ukrainos nenori, nestojimas į Aljansą kaip opcija derybose su rusais ir pan. Ir galų gale Ukrainos kariai mūšio lauke ir Sąjungininkai savo pagalba įrodė – mes visi kartu galime padaryti Ukrainą ir pasaulį saugesniu. Laukia ilgas ir labai labai nelengvas Ukrainos kelias į NATO. Ne viskas, bet daug kas priklausys nuo pačios Ukrainos. Jos noras ir pastangos keistis (ne tik, o gal net ne tiek karine prasme) gali sugriauti visas kitas kliūtis kelyje į NATO. Bet tai bus vėliau. O dabar sveikiname brolius ukrainiečius apsisprendus.

Karas Ukrainoje. Du šimtai septynioliktoji (rugsėjo 29 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Vakar JAV ambasada paragino savo šalies piliečius skubiai palikti Rusiją ir nevykti į šią šalį. „JAV piliečiai neturėtų vykti į Rusiją, o gyvenantys ar keliaujantys Rusijoje turėtų nedelsdami išvykti iš Rusijos, kol galioja ribotos komercinių kelionių galimybės”, – paskelbta oficialioje JAV ambasados Maskvoje interneto svetainėje.

Viena tokio raginimo priežasčių – mobilizacija. Dvigubą – JAV ir Rusijos pilietybę turintys žmonės baiminasi dėl savo gyvybės, nes vyrai gali būti pašaukti į kariuomenę. Kita priežastis – įtampa tarp JAV ir Rusijos dėl branduolinių grasinimų. JAV labai rimtai vertina Putlerio branduolinius grasinimus, paskelbus apie „dalinę mobilizaciją”, bei Medvedevo teiginius, kad NATO nesikiš į karą net ir po branduolinės atakos.

Gerai tai, kad JAV į orą pakėlė žvalgybos lėktuvus, kurie nuolat stebi Rusijos branduolines šachtas ir arsenalus. JAV šiuo metu nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti branduolinį ginklą, tačiau CIA direktorius taip pat pareiškė, kad reikia ir toliau stebėti, ar nėra ruošiamasi suduoti branduolinį smūgį.

Nors Rusija ne pirmą kartą grasina branduoliniu ginklu, tačiau pastaroji JAV reakcija rodo, kad turima rimtos informacijos apie tokių ketinimų galimybę. Ta proga, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivan telefonu kalbėjosi su Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu ir davė jam labai aiškiai suprasti, kad branduolinės grėsmės atveju, Rusijai bus suduotas triuškinamas smūgis.

Karas Ukrainoje. Du šimtai šešioliktoji (rugsėjo 27 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Zelenskis su Stoltenbergu aptarė tolesnę NATO valstybių narių paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. NATO vadovas pasmerkė neteisėtus Rusijos referendumus, kuriuos Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės vadina neteisėtomis apgavystėmis.

Būtų mūsų valia, seniai Aljanso pagalbą būtume planavę veiksmais ant žemės – trinktelėję įžūliai besielgiantiems driskių legionams okupuotose teritorijose, įvedę taikdarius į Zaporižės AE ir dislokavę oro gynybos pajėgumus virš kritinės civilinės infrastruktūros. Bet čia tik mūsų sapnai iš fantastikos srities.

Maskva paskelbė preliminarius okupuotų Ukrainos teritorijų „referendumų“ rezultatus. Jie nustebino net mus, menančius draugo Leonido Brežnevo laikų „balsavimus“ į TSKP AT. Pranešama, kad Luhansko srityje 98,4 % žmonių „balsavo“ už prisijungimą prie Rusijos, Zaporižėje – 93,1 % gyventojų, Chersone daugiau kaip 87 %. Kažkokios ten liaudies Donecko respublikos driskių atamanas Pušilinas pareiškė, kad 99,2 % žmonių balsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Ir visos šios Kremliaus atmatų sąšlavyno pastangos siekiant išlaikyti užgrobtas Ukrainos teritorijas yra visiškai beprasmės. Visuotinė mobilizacija, referendumai, prijungimas prie Rusijos, naujų „Rusijos teritorijų“ gynimas, grasinimas branduoliniu karu – paskutiniai koziriai, kuriuos tėškė į karo teatro sceną Maskva. Daugiau ėjimų Kremlius neturi. Putinas siekia laimėti laiko, bet laikas tiksi ne jo naudai. Kas toliau, a?

Karas Ukrainoje. Du šimtai šešioliktoji (rugsėjo 27 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

JAV turi veiksmų planą, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą, teigia valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Vašingtono teigimu, apie tai Kremlius buvo perspėtas ir viešai, ir privačiai: Kremliui liepta užsičiaupti ir nebekartoti jokių kalbų apie branduolinio ginklo panaudojimą, nes tai gali baigtis katastrofa. Rusijai.

Manome, kad JAV turi paruošusi planą smogti konvenciniais ginklais į Rusijos strateginių karinių sprendimų priėmimo taškus, vadavietes bei techninius masinio naikinimo ginklo paleidimo centrus. Tokie smūgiai, be abejo, padarytų didžiulę žalą ne tik Rusijos karinei galiai, bet nusineštų daugybę žmonių gyvybių.

Blinkenas abejoja ar Putinas tai aiškiai suvokia, nes Kremliuje neliko žmonių, kurie geba išdrįsti tai jam atvirai pasakyti. Vis gi, čia mes norime labai tiksliai įvardinti – karinę beprotybę pradėjo ne vien Putinas, ir ne tik režimo vadai. Nėra jokių kalbų apie karo nusikaltėlio Putino teisinimą, bet klaidinga yra manyti, kad už viską atsakingas tik Putinas, ir kad tik jis vienintelis priima sprendimus ir nuo jo vieno viskas priklauso Rusijoje. Toks manymas yra aiškus ženklas, kad nesuprantama, kaip veikia režimas Rusijoje.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos suabejojo Serbijos galimybe prisijungti prie 27 Europos valstybių bloko po to, kai Belgradas pasirašė susitarimą su Maskva, kuriuo įsipareigojo rengti ilgalaikes „konsultacijas” užsienio politikos klausimais Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Serbijos pareigūnai penktadienį Niujorke pasirašė susitarimą su Rusijos užsienio teroro reikalų ministru S. Lavrovu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose, kur dauguma Vakarų delegacijų vengė Rusijos vyriausiojo teroristinės valstybės diplomato dėl šalies invazijos į Ukrainą.

Už Balos. Karas – Mobilizacija – Palūkanų normos

Pro Patria

Ukraina pradėjo labai sėkmingą puolimą Rytų Ukrainoje, o Rusija – ne tokią sėkmingą mobilizaciją. Tačiau karo baigtis neišvengiamai Vakarų rankose, nes Ukrainai vienai neužteks jėgų laimėti, o Rusijai jokia mobilizacija nepadės apgręžti karo eigos savo naudai. Ko galima tikėtis iš Vakarų? Ar jie palaikys Ukrainos puolimą iki visiškos pergalės, ar pradės laviruoti ir siekti „susikalbėjimo“? Tuo pačiu metu JAV toliau krečia infliacijos problema, bankai kelia palūkanų normas, bandydami sumažinti infliacijos poveikį. Apie šiuos ir kitus procesus Povilas Žumbakis ir Vytautas Sinica kalbasi laidoje „Už balos“.

Scroll to Top