Rusija

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimt aštuntoji (spalio 19 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Kremlius pareiškė, kad visus keturis Ukrainos regionus, kuriuos pastarosiomis savaitėmis Rusija oficialiai aneksavo, saugo branduolinis arsenalas. Putinui burna dirbantis Peskov pareiškė: „Šios teritorijos yra neatimamos Rusijos Federacijos dalys <…> ir jų saugumas užtikrinamas tokiu pat lygiu, kaip ir likusios Rusijos teritorijos”.

Kokios teritorijos? Kurios? Tos, iš kurių driskiai bėga, ar tos, kuriose triedžia apkasuose? Ar šį pareiškimą reikia suprast taip: jei Maskva į svetimą barzdą prileido savo utėlių, tai ta barzda automatiškai priklauso Maskvai?

Estijos parlamentas paskelbė Rusiją teroristiniu režimu, o Rusijos Federaciją – šalimi, remiančia terorizmą.

Kaip žinote, su teroristais nesiderama. Jie naikinami.

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimt septintoji (spalio 18 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Po dar vienos, šį kartą, Kyjivo centre, dronų atakos pasaulis atsigręžė į Iraną – pagrindinį jų tiekėją Rusijai. Teheranas gi teigia, jokių dronų Rusijai nepardavęs. Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jean Asselborn pareiškė, kad jei bus įrodytas Teherano dalyvavimas Ukrainos kare, ES neapsiribos sankcijomis tik kai kuriems asmenims – bus taikomos priemonės visai šaliai.

Savo ruožtu Jungtinės Valstijos pareiškė, kad reikalaus Rusijos atsakomybės už „karo nusikaltimus” ir imsis veiksmų prieš bendroves ir valstybes, bendradarbiaujančias su Irano bepiločių orlaivių programa.

Iranas – strateginis Rusijos partneris. Nuo invazijos vasario 24 d. pradžios Iranas buvo pirmoji ne post-sovietinė šalis, kurią aplankė Putleris. Šią vasarą Irano nacionalinė naftos kompanija NIOC ir Rusijos „Gazprom” pasirašė 40 mlrd. dolerių vertės memorandumą. „Gazprom” įsipareigojo Iranui padėti plėtoti Kišo ir Šiaurės Parso dujų telkinius, taip pat šešis naftos telkinius. Be to, „Gazprom” dalyvaus įgyvendinant suskystintųjų gamtinių dujų projektus ir tiesiant dujų eksporto vamzdynus. Iranas turi antras pagal dydį dujų atsargas pasaulyje po Rusijos.

Putinas gerai išmoko strateginių kompiuterinių žaidimų sėkmės garantą – resursų užgrobimą. Tačiau nesuprato ir nesupras kitos taisyklės – resursai dar ne viskas. Smegenys yra viskas. O jų Kremliuje nerasta.

Iranas tieks Rusijai tolimojo nuotolio balistines raketas – ši žinia sukėlė raginimus Izraeliui prad

Ginklai, kurių veikimo nuotolis siekia 400 mylių, padidins po aštuonių mėnesių trunkančio karo Vladimiro Putino išeikvotą ginklų arsenalą.

Vakarų žvalgybos teigimu, Iranas parduos Rusijai raketas, skirtas naudoti karui Ukrainoje, todėl Izraelio pareigūnai raginami pradėti ginkluoti Kijevą.

Rusija Ukrainoje jau dislokavo Irano bepiločius orlaivius „Shahed-136“, o naujosios raketos padidins jos išsekusį arsenalą po aštuonis mėnesius trukusio karo.

„The Washington Post“ citavo du žvalgybos pareigūnus, kurie sakį, kad Iranas į Rusiją atsiųs daugiau bepiločių orlaivių, taip pat raketų „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“. Tai yra balistinės raketos, kurių nuotolis siekia apie 200 mylių ir 400 mylių, ir kurios gali būti paleistos nuo transporto priemonių. Jos nepakeičia didelio tikslumo sparnuotųjų raketų, kurių, anot Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos, Rusijai baigiasi. „Rusijos gynybos pramonė tikriausiai nepajėgi gaminti pažangios amunicijos tokiu greičiu, kokiu jie išeikvojami“, – sakė pareigūnai.

Rusijos pajėgos pirmadienį paleido 80 sparnuotųjų raketų į Ukrainos miestus, keršydamos už ataką tiltui, kuris jungia Krymą su Rusijos žemynine dalimi.

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimt šeštoji (spalio 17 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Kremlius ir toliau laikysis savo “karinės operacijos“ tikslų, nepaisant to, jog NATO, pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, „de facto” yra konflikto dalyvė. Maskvos teigimu, joks Vakarų kišimasis neturės įtakos Rusijos tikslams. Vakarų kišimasis ir NATO potencialas esą verčia Rusiją mobilizuoti ekonomines ir kitas pajėgas. „Tačiau mūsų potencialas leidžia mums tęsti operaciją šioje situacijoje”, – pažymėjo Putinui burna dirbantis Peskovas.

Putleris baigiamojoje kalboje Astanoje sakė, kad karinė operacija buvo būtina ir dėl to, jog Ukraina atjungė vandenį Krymui. O Kerčės tilto sprogdinimas tik patvirtina teiginį, kad su Krymu būtinas susisiekimas sausuma. Putka taip pat kalbėjo, kad „dabar nebūtina tęsti masinių smūgių Ukrainos teritorijoje“, nors iš 29 taikinių septyniems nepavyko smogti.

Artimiausiu metu Putinas sušauks saugumo tarybos posėdį, kuriame bus aptariami kiti Kremliaus žingsniai. Greičiausiai, režimas nuspręs surengti dar vieną raketų ataką prieš Kyjivą, nes paskutinioji nebuvo pakankamai efektyvi.

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimt ketvirtoji (spalio 15 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Praėjus dvidešimt dviem mėnesiams po to, kai pradėjo eiti pareigas, Bideno administracija pagaliau paskelbė JAV Nacionalinio saugumo strategiją. Nors išslaptinta jos versija dar nepaskelbta, Pentagono pareigūnai, įskaitant gynybos sekretorių Lloyd Austin nurodė, kad kertinis NSS akmuo bus vadinamoji integruoto atgrasymo koncepcija, pagal kurią JAV kariuomenė turi bendradarbiauti su kitomis JAV vyriausybinėmis institucijomis ir tarptautiniais partneriais, kad priešui būtų taikomos visos vyriausybės sankcijos.

NSS pateikia sudėtingą ir nerimą keliantį iššūkį Jungtinėms Valstijoms, kurios atsidūrė „lemiamo dešimtmečio” pradžioje, kai turi kovoti su beveik lygiaverčių konkurentų, tokių kaip Kinija ir Rusija, grėsme ir kartu spręsti tokias problemas kaip infliacija, pandemijos, klimato kaita ir kitas problemas, keliančias grėsmę Amerikos ir viso pasaulio valstybių gerovei.

Keli aukščiausio rango demokratai jau paskelbė viešus pareiškimus, kuriuose išreiškė paramą NSS. Tuo tarpu respublikonai pradeda kritikuoti strategiją. Alabamos atstovas Mike Rogers sakė, kad „Bideno administracijos parengta strategija užima 48 puslapius, kad nieko nepasakytų. Ji paremta fantazijų pasauliu, kuriame visos tautos, net ir priešininkės, dirba kartu siekdamos bendrojo gėrio”.

Putinas pareiškė, kad bet koks susidūrimas su NATO sukels „pasaulinę katastrofą”. „Tikiuosi, kad tie, kurie tai sako, yra pakankamai protingi, kad nesiimtų tokių žingsnių”, – sakė pasaulio teroristas Nr. 1, nuolat grasinantis Vakarams branduoliniu ginklu.

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimt trečioji (spalio 14 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos prezidentas spaudžia sąjungininkus, kad pastarieji tiektų daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų. Pasak Zelenskio, Ukraina šiuo metu turi tik 10 % ginkluotės, užtikrinančios oro gynybos poreikį. Ukrainos miestus ir strateginius objektus atakuoja ne tik Rusijos raketos bei lėktuvai, bet ir bepiločiai orlaiviai.

Prancūzija teigia, kad Irano dronų pardavimas Rusijai pažeistų JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo patvirtintas 2015 m. Teherano ir kitų valstybių branduolinis susitarimas. Kyjivas pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija surengė kelias atakas Irano gamybos bepiločiais orlaiviais „Shahed-136”. Iranas neigia tiekęs šiuos ginklus.

Putinas pasiūlė Erdoganui dar vieną sandėrį: esą Maskva galėtų eksportuoti daugiau dujų per Turkiją ir paversti šalį nauju dujų tiekimo ir skirstymo „mazgu”.

Mažasis Volodia blaškosi – vakar pūtėsi, kad Rusijai nereikia Europos, nes energetika diversifikuojama, ir jai atsiveria nauji partneriai Azijoje, o šiandien, jau ieško „stogo“ dujų „stūmimui“ į Europą. Maža to, Putka Europai siūlo ir saldainį, teigdamas, kad dujų kainos šiandien „dangiškai aukštos“, Kremlius jas lengvai galėtų „reguliuoti normaliu rinkos lygiu, be jokio politinio atspalvio“. Siūlydamas saldainį, kita ranka Kremlius mojuoja ir rimbu: „Gazprom“ vadovas Mileris susirūpino, kad nors žiema gali būti ir šilta, bet kelios dienos ar savaitė Europoje bus nepaprastai šaltos. „Per tokį trumpą laiką, neduok Dieve, gali sušalti ištisi miestai ir regionai“, – rūpinasi mumis didysis Kremliaus dujininkas Mileris. „Gazprom” vadovas teigia, kad pagal jo 2023 m. kovo mėn. prognozes Europos saugyklose liks apie 5 proc. dujų atsargų.

Dovilas Petkus. E. Macrono „seksas telefonu“ baigėsi Erdogano pergale

laikmetis.lt

Galime net neabejoti, kad pastaruoju metu Prancūzijos prezidento ofise girdisi dantų griežimas ir nusivylimo aimanos. Nuo karo Ukrainoje pradžios nuolat su V. Putinu telefonu bendravęs ir diplomatinio „išėjimo“ agresoriui būtinybę akcentavęs Prancūzijos vadovas liko be nieko. Tik su komiška istorija apie nenumaldomą Prancūzijos prezidento troškimą paskambinti Maskvon, internete pelniusį „sekso telefonu“ pavadinimą.

Diplomatijos sostinė – Ankara

Kiekviena šalis ir jos vadovai Rusijos – Ukrainos karo kontekste bando surasti savo santykį su šiuo konfliktu ir savo, kaip lyderių misiją jame. Prancūzija, nors ir paremdama Ukrainą, tikėjosi konflikto mediatorės vaidmens.

Tačiau visai neseniai įvykęs karo belaisvių iš „Azovstal“ apsikeitimas Turkijoje tokias svajones sudaužė į šipulius. Ankara tapo naujuoju diplomatijos centru. Tai neabejotinas smūgis Paryžiui, kuris iki pat šiol save laikė pasaulio diplomatijos sostine.

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimt antroji (spalio 13 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pasmerkė Rusijos „bandymą neteisėtai aneksuoti” keturis iš dalies okupuotus Ukrainos regionus ir paragino šalis nepripažinti šio žingsnio. 143 šalys rezoliucijai pritarė; Rusija, Baltarusija, Nikaragva, Šė Korėja ir Sirija nepritarė; 35 šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Pakistaną ir Pietų Afriką susilaikė.

Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu.

Vakar Briuselyje prasidėjo Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamojo „Ramštein–6”) susitikimas. JAV gynybos sekretorius Lloyd Austin susitikimo metu pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė pakeitė Rusijos sukelto karo dinamiką, todėl parama Ukrainai didės. Ukrainos gynybos ministras Oleksij Reznikov akcentavo, jog šiandien Ukrainai svarbiausia oro gynybos stiprinimas.

Ramšteino formato dalyviai pažadėjo skirti milijardus dolerių karinės pagalbos Ukrainai, taip pat humanitarinę ir finansinę paramą. Bus skatinamos naujos investicijos į pramonę, kad būtų patenkinti tiek Ukrainos, tiek kitų šalių gynybos poreikiai.

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimt pirmoji (spalio 12 diena)

Šiaurinis Donbaso flangas

Svatove

Ukrainiečiai toliau siekia blokuoti Svatove miestą iš šiaurės rytų. Agresorius čia kontratakuoja, tačiau jam situacijos pataisyti nepavyksta. Rusai bando išlaikyti pozicijas aukštumose į rytus nuo kelio Kupjansk – Svatove (Krohmalne – Krovoshyivka ruožas). Kituose ruožuose lokalūs susidūrimai, dirba artilerija ir žvalgyba.

Rusai palei kelią Svatove – Kremina įrenginėja gynybos liniją (prieštankiniai grioviai, minų laukai, šarvuotos technikos mobilumą ribojantys betoniniai kūgiai). Visa tai šiek tiek primena vaizdus iš 1944-45 m. Zigfrydo linijos, kur naciai rengėsi stabdyti iš vakarų puolančius Sąjungininkus. Nepavyko aniems naciams, nepavyks ir šitiems.

Kremina. Fiksuotas ukrainiečių aktyvumas Dibrova. Ši nedidelė gyvenvietė yra no mans land viduryje tarp Zarichne (ukrainiečiai) ir Kremina (rusai). Sunku pasakyti, kokio dydžio tai vienetas ir kokia jo užduotis (žvalgyba ar puolimas). Jei čia ukrainiečiams pavyktų įsitvirtinti, tai būtų svarbus žingsnis rengiantis Kremina puolimui.

Lysychansk. Antroje dienos pusėje agresorius persigrupavo ir atnaujino atakas Spirne link. Kaip ir anksčiau, jos visos yra atmuštos.

Bakhmut sektoriuje situacija dinamiška

Agresorius nežymiai pasistūmėjo Bakhmut pietrytinėse prieigose ir pasiekė ruožą Ivangrad – Opytne. Kita vertus, ukrainiečiams pavyko rusus atstumti nuo svarbios sankryžos apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Opytne. Ši sankryža svarbi dėl dviejų priežasčių: 1) ją užėmus smūgiu šiaurės galima paremti puolimą Ivangrad – Opytne ruože ir 2) veržtis į Bakhmut miestą iš pietryčių ir bandyti sugriauti ukrainiečių gynybą patogiose pozicijose tarp F.Maksymenka gatvės ir upės Bakhmutovka. Sėkmės atveju tai 1) perskeltų Bakhmut gynybą pusiau, 2) vandens kliūtimis pridengtas ir įtvirtintas ukrainiečių pozicijas Bakhmut rytuose veikianti orkų grupuotė galėtų pulti nepalyginamai lengviau.

Ukrainiečiai dar pastūmė no mans land prie Kurdiumivka savo naudai. Norėtųsi tikėti, jog tai virsta tendencija.

Už Balos. OPEC – Iranas – Italija

Toliau vykstant karui Ukrainoje, kur Rusija praranda pozicijas tiek fronte, tiek namuose, Putinas ieško partnerių ir palaikymo Azijoje. Naftą išgaunančių šalių sąjunga OPEC nutarė 2 milijonais barelių sumažinti naftos gavybą, kas bent turėtų būti labai naudinga Rusijai. Kodėl jie tai daro? Koks čia protestus išgyvenančio Irano vaidmuo? Kaip JAV reaguoja į šiuos procesus? Galiausiai, ko tikėtis iš naujosios Italijos valdžios ir kas lėmė tokį italų pasirinkimą? Apie visa tai kalbasi Vytautas Sinica ir JAV lietuvis advokatas Povilas Žumbakis laidoje „Už balos“.

Scroll to Top