Rusija

Karas Ukrainoje. Du šimtai trisdešimtoji (spalio 11 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Joe Biden pasmerkė masinius Rusijos raketų smūgius prieš Ukrainą. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Rusijos raketų smūgius Ukrainos teritorijoje, įskaitant Kyjivą. Per šiuos smūgius žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sunaikinti objektai, neturintys nieko bendra su karine infrastruktūra. Šie smūgiai dar kartą parodė, kad neteisėtas Putino karas prieš Ukrainos žmones yra itin žiaurus”, pareiškė JAV prezidentas.

Negaišinsime jūsų brangaus laiko kitais pasaulio valstybių lyderių pareiškimais ir užuojautoms. Visa tai panašu į viename ringo kampe gulinčio kovotojo moralinį palaikymą, kuomet jį daužo ir spardo keli gerai įmitę sadistai.

Kovotojui (ukrainiečiui) stebėtojai (Vakarų valstybių vadovai) šluosto kraują, ramina, atneša vandenį, mauna naujas bokso pirštines, su kuriomis jis turi gintis nuo peiliais, kastetais, durklais ginkluotų sadistų. Nors banditai talžo ukrainietį be jokių kovos taisyklių, Vakarai iš savo remiamo kovotojo reikalauja laikytis garbingos kovos ir neša dovanų sukruvintų ir suplėšytų pakeitimui naujus marškinėlius ir trumpikes.

Kova tęsiasi, kraujas liejasi laisvai. Taisyklių besilaikantis kovotojas toliau talžomas. Ponai ir ponios, užimkite žiūrovų salėje vietas. Netrukus – trečias raundas.

JAV oro uostų svetainių darbą sutrikdė Rusijos programišiai, trumpam išvesdami jas iš rikiuotės. Mes įpratę prie apkasų ir Rajano gelbėjimo vaizdų filmuose, todėl mums atrodo, kad joks pasaulinis nevyksta. Mūsų gi nuomone, tiek konvencinis karas, tiek nekonvencinės priemonės, naudojamos, kaip karo įrankiai, įtraukiant kone visas pasaulio valstybes, turėtų būti įvardintos, kaip Rusijos sukeltas Trečiasis pasaulinis karas.

Lenkija paragino savo šalies piliečius palikti Baltarusiją, nes įtampa tarp šalių išaugo, po tariamų Vakarų grasinimų Minskui. Vakar kolūkio prezidentas Bulbašenko pareiškė, kad padėtis aplink Baltarusiją tebėra įtempta. „Šiaurės Atlanto aljanso ir daugelio Europos šalių karinė ir politinė vadovybė atvirai svarsto galimos agresijos prieš mūsų šalį scenarijus iki branduolinių smūgių, jei tokie trimitai būtų duoti“, – generolams pasaką sekė bulvinis diktatorius.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt devintoji (spalio 10 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

JAV kongresas sieks pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Taip pat pateiktas įstatymo projektas, kuriuo Rusijos veiksmai Ukrainoje pripažįstami genocidu.

Nors Ukraina seniai reikalauja, kad Vašingtonas pripažintų Rusijos Federaciją terorizmą remiančia šalimi, JAV prezidentas Joe Biden ne kartą yra pareiškęs, kad jo administracija neketina įtraukti Rusijos į valstybių – terorizmo rėmėjų sąrašą. Baltieji rūmai nemano, kad ši priemonė yra veiksmingiausias būdas sustabdyti Rusiją, ypač tas gali trukdyti humanitarinės pagalbos teikimui Ukrainai.

Baltieji rūmai pareiškė, kad ir toliau ginkluos Ukrainą bei nemato jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi branduolinių ginklų panaudojimui Ukrainoje.

Komentuodamas apie Kerčės tilto sprogimą, Baltųjų rūmų atstovas J. Kirby neturėjo, ką pasakyti. Mes irgi neturim. Sprogo ir tiek. Viena puse eismas jau vyksta, po kelių mėnesių tiltas bus visiškai suremontuotas. Todėl tikimės, kad kitas savaiminis sprogimas įvyks netrukus ir bus toks galingas, kad tilto suremontuoti nepavyks iki to laiko, kol paskutinis Rusijos ginkluotas vargeta paliks Ukrainos teritoriją.

Audrius Bačiulis. Tebūnie dar kartą pašlovinta rusiškoji korupcija

Šaltinių teigimu, posto neteko transporto ministro pavaduotojas Nikolajus Zachriapinas. Jis yra FSB karjeros pareigūnas, kuris kadaise buvo komandiruotas į „Rosaviation“, o vėliau – į Transporto ministeriją. Dabar jis vėl yra Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos T departamento vadovo žinioje.

Dabartinis susisiekimo ministras Jevgenijus Dietrichas visada turėjo sudėtingus santykius su Zachriapinu, o 2019 m. jis pradėjo jo puolimą. Praėjusiais metais Rusijos FSB pradėjo tyrimą dėl dviejų Zachriapino veiklos epizodų.

Pirmoji buvo susijusi su sąveika su įmonėmis, kurios vykdė Krymo tilto apsaugos sistemų tiekimo sutartis. Antrasis yra susijęs su Užriapino naudojamu tarnybiniu automobiliu. Transporto ministerijos vadovo pavaduotojui suteikiamas automobilis „Toyota Camry“, o Zachriapinas važinėja tarnybiniu mersedesu. Šį automobilį jam išnuomojo Federalinė valstybinė transporto ministerijos unitarinė įmonė „Rusijos transporto ministerijos UVO“. FGUP per mėnesį moka net 450 000 rublių lizingo įmokų.

Federalinė saugumo tarnyba anksčiau suabejojo tokių valstybės lėšų panaudojimo pagrįstumu ir tuo, ar Zakhryapinas buvo kaip nors susijęs su lizingo bendrove. Pasak šaltinio, lemiamas veiksnys, lėmęs Užriapino atsistatydinimą, buvo Federalinės saugumo tarnybos T departamento vadovo pasikeitimas. Kovo pabaigoje Leonidą Popovą pakeitė Viktoras Gavrilovas.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt septintoji (spalio 8 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Pagaliau susirūpinta Rusijos pinigais, skirtais “lobistinei” – korupcinei veiklai bei dezinformacijai užsienyje. Per keletą metų Rusija tam tikslui išleido šimtus milijonų dolerių. Pinigai buvo skirti Vakarų valstybių demokratijų ardomajai veiklai. Vokietija baiminasi, kad Rusijos propaganda „įvarys pleištą“ į šalies visuomenę, keldama konfrontaciją dėl dujų ir maisto trūkumo bei augančių kainų Vokietijoje.

Rusija veikia kaip aštuonkojis, o propagandos ir dezinformacijos čiuptuvas – viena iš svarbiausių jo dalių. Veikdami Vakarų šalių piliečių sąmonę, informaciniai Kremliaus diversantai gali sukelti chaosą ir riaušes ne tik Vokietijoje ar Prancūzijoje. Padaryta žala gali ženkliai viršyti diversijos „Nord stream“ dujotiekiuose padarytus nuostolius. Todėl Vakarų politikai, žvalgybos tarnybos, pilietinės organizacijos turi susitelkti, išaiškinant, užkardant ir blokuojant bet kokią, po Kremliaus priedanga veikiančią žiniasklaidos organizaciją, apsaugoti socialinius tinklus nuo Rusijos informacinių atakų.

Ukrainos prezidentas Europos Vadovų Tarybos susitikime išvardino šią žiemą laukiančius iššūkius. Pirmiausia – Rusija stengsis priversti europiečius patirti „energetinį skurdą“, nors tai vargiai pavyks. Be to, Ukraina ir Europa atsidūrė ant radiacinės katastrofos slenksčio Rusijai užgrobus Zaporižės AE.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt šeštoji (spalio 7 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Buvęs Rusijos prezidentas Medvedevas supyko dėl Zelenskio pareiškimo apie „branduolinį smūgį” Rusijai. Iškraipytą Ukrainos prezidento pareiškimą pasigavo Peskovas su Zacharova ir išplatino kaip tariamą Ukrainos prezidento raginimą smogti Rusijai „prevencinį branduolinį smūgį“. Iškreipto pranešimo variacijos jau pasklido po pasaulį.

Iš tiesų, Zelenskis kalbėdamas Australijos parlamentui sakė: „Ką turėtų daryti NATO? Pašalinti galimybę Rusijai panaudoti branduolinius ginklus. Tačiau svarbu, kad vėl kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę, kaip ir prieš vasario 24 d.: prevenciniai smūgiai, kad jie žinotų, kas jiems nutiks, jei juos panaudos. O ne atvirkščiai – laukti, kol Rusija pradės branduolinius smūgius, kad galėtų pasakyti: „O, jūs tokie, na, čia, saugokite tai nuo mūsų!”

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat teigia, jog panaudojęs branduolinį ginklą, Putinas negalės išsaugoti savo gyvybės: pasaulis neatleis tokio dalyko nei Putinui, nei Rusijai.

Ukrainos prezidentas visiškai teisus. Žongliruodamas pasaulio likimu, Putleris gali mėginti sužaisti „rusišką ruletę“ – šausiu ir galbūt liksiu gyvas. Tai reiškia – paleisiu atominį šūvį, o Vakarai ant kelių prašys pasigailėjimo, kad jų nesunaikinčiau. Tai labai svarbus momentas, kadangi Kremliaus ir Vakarų matricos nesutampa. Vakarai nemąsto rusiškai, o rusai negalvoja vakarietiškai. Bailys Putinas galvoja, jog laimės dvikovą ringe, duodamas pirmas į snukį. Jis nesupranta, jog Vakarai dar labiau bijo prarasti savo gyvybes, ramybę, nekalbant apie gerbūvį. Kai tam iškils realus pavojus, Putinas nespės užsimot, kai gulės savo šlapimo baloje. Prašom atleisti mūsų skaitytojų, tačiau privalom nusileisti į padugnės mąstymo lygmenį, kad suprastumėt jo veiksmų logiką.

Edvardas Čiuldė. Atidėtas masių sukilimas

Kai Putino režimas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus, jau kitą dieną turėtų prasidėti sukilimas prieš leftizmo (labai gerai suprantu tokio įvardijimo sąlygiškumą) žmonijai primestus marazmus ir žmogaus prigimties išniekinimą. Kol kas, suprasdami padėties rimtumą, tramdome savo įniršį, neskubiname įvykių, tačiau jau šiandien žinome, kad marą platinančios Kremliaus žiurkės pribaigimas bus tik pusė darbo, kai išsilaisvinimo logika taip pat reikalauja sutraiškyti maru apsikrėtusią leftizmo gyvatę.

Jau esu viešai įrodinėjęs, kad putinizmas ir leftizmas yra savotiški pusbroliai, vos ne tas pats kitame įpakavime, nepasakius, saujoje. Kita vertus, dabar, neatsižadėdamas tokios regėjimo lauką praplatinančios intuicijos, pabandysiu iš naujo nusakyti jų persidengimo esmę analitiniu požiūriu labiau korektišku būdu.

Putinizmas ir leftizmas nėra giminiški rūšine prasme ir tiesiogine to žodžio reikšme reiškiniai, tai greičiau yra tokia tariama dviejų priešybių rūšis, kai kiekviena iš jų yra persipynusios ir neatskiriamai tarpusavyje susijusius, labai panašiai kaip nebūna kalno be papėdės arba, iš kitos pusės, papėdės be kalno. Kaip sako teologas, net Dievas negali sukurti kalno be pakalnės, taigi, nuvertus Putino režimo sukurtų baisybių kalną, mūsų veiksmus toliau jau turėtų diktuoti būtinybė taip pat palaidoti ir tą kalną lydėjusią pakalnę.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt penktoji (spalio 6 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Putinas susitikimo su mokytojais metu pareiškė, kad Rusija „labai gerbia” Ukrainos žmones, nepaisant „dabartinės situacijos”. Į žmogų panašus sutvėrimas pareiškė, jog viskas bus gerai ir padėtis „stabilizuosis“.

Be komentarų. Cinizmas vertas kartuvių.

Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas, generolas pulkininkas A. Kartapolovas pareiškė, kad Rusijos gynybos ministerija turėtų nustoti meluoti apie karą Ukrainoje. Jis pastebėjo, jog karo nusikaltimų ir terorizmo ministerijos ataskaitos kasdien perrašomos beveik nekeičiant teksto. Todėl padėtis fronte „nesikeičia“. Generolas mano, kad meluodama Šoigu ministerija įgis žmonių nepasitikėjimą.

O ką tam Šoigu sakyt? Kad likę gyvi varguoliai skuta kiek įkabindami iš mūšio lauko kur akys veda? Pasitikėjimo Rusijoje Kremliumi niekada nebuvo, nes Kremlius visada melavo. Tai natūrali šalies būsena. Milijonai rusų yra susigyvenę su melu, kaip ir su neplautomis kojinėmis bei vodkos perdegėsiu. Jie – melo dalis. Tik šiuo metu Kremlius sukūrė situaciją, kai kiekvienam Rusijos piliečiui kažkaip reikia išgyventi ir gelbėtis. Nuo savų.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt ketvirtoji (spalio 5 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Kremlius pareiškė, kad nedalyvaus Vakarų „branduolinės retorikos” pratybose po to, kai pasirodė pranešimų, kad Rusija ruošiasi pademonstruoti savo raumenis – pasirengimą panaudoti branduolinius ginklus. Putinui burna dirbančio Peskovo pareiškimas atsirado iškart po to, kai pasirodė informacija, kad Rusija ruošiasi surengti branduolinį bandymą prie Ukrainos sienų.

JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas jau anksčiau sakė, kad Vašingtonas turi aiškų veiksmų planą, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą. Pareigūno teigimu, Jungtinės Valstijos apie tai informavo Kremlių „labai aukštu lygiu”.

Vakar Šė Korėja be įspėjimo paleido balistinę raketą, kuri, praskriejusi virš šiaurinės Japonijos dalies, nukrito Ramiajame vandenyne. Raketa skrido virš Japonijos Tohoku regiono, kuriame gyvena daugiau kaip 8 mln. žmonių. Provokacija paskatino diskusijas dėl tokio tipo ginklų naudojimo kontrolės. Pasak Japonijos pareigūnų, paleista raketa nuskrido maždaug 4 600 km atstumą, jos pakilimo aukštis siekė apie 1 000 km.

Toks Kremliaus draugelių „išdykavimas“ mirtinai pavojingas regione skrendantiems lėktuvams ir laivams, nes apie raketos paleidimą nebuvo iš anksto perspėta. Kitas dalykas, kad jis, net jei ir nesinchronizuotas – į mostę Kremliaus branduoliniam terorui.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt trečioji (spalio 4 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Jungtinės Valstijos nedelsiant įsikiš, jei Rusija panaudos branduolinį į ginklą prieš Ukrainą, mano buvęs CŽA vadovas David Petraeus. Petraeus sako, kad Rusija pralaimi mūšio lauke, nepaisant bandymų aneksuoti Ukrainos teritorijas. Jei Rusija panaudotų taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje, JAV ir NATO esą „sunaikintų visas Rusijos pajėgas, kurias matome ir identifikuojame mūšio lauke Ukrainoje, Kryme ir Juodojoje jūroje”.

JAV senatorius, Žvalgybos komiteto narys Marco Rubio mano, kad po kelių iš eilės pralaimėjimų mūšio lauke, Putinas gali įsakyti atakuoti logistinius mazgus ir tiekimo kelius ne tik Ukrainos teritorijoje, bet smogti ir Lenkijos oro uostams. Senatoriui tokia tikimybė kelia didesnį nerimą, nei branduolinio ginklo panaudojimo galimybė.

JAV buvusių ir esamų pareigūnų nuogąstavimai pagrįsti.Gerai, kad Putinas plano užpulti kurią nors NATO narę neįvykdė vasario mėnesį. Bailys įsakė raketomis smogti Ukrainai, paleido savo paradinėmis uniformomis pasipuošusias ordas užimti Kyjivo, o pats persigandęs išskrido slėptis į bunkerį už Uralo. Jei Rusija būtų puolusi kurią nors NATO narę, kad ir esančią prie Baltijos, (Lietuvos neminime, saugodami jūsų nervų ląsteles), Aljansas vargu ar būtų žaibiškai kirtęs atgal. Prisimenant išsigandusius Vakarų valstybių vadovus invazijos pradžioje, okupuotų teritorijų klausimas, panašu, būtų didžiulis rebusas Aljansui. Tuo tarpu Ukraina būtų atsidūrusi antrame plane, o Zelenskio komandai išsilaikyti valdžioje, turint galvoje, kad prieš pat invaziją pasitikėjimas prezidentu tirpo, greičiausiai nebūtų pavykę. Kyjivas būtų “užimtas ir kontroliuojamas” kur kas paprastesniu būdu.

Dabar, žlugus pompastiškiems Ukrainos užėmimo planams, Kremlius išsitraukė pasenusius prieš Vakarus paruoštus scenarijus ir nupūtęs dulkes, bando juos reanimuoti. Visi tie planai dabar jau ne tik komoje, bet išmušti lavondėmėmis ir Putinas jais gali pasivalyti užpakalį. JAV, o svarbiausia – NATO – šiandien pasirengę Rusijai smogti nelaukiant, kol Putino įsakymu atsivers branduolinė šachta.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt antroji (spalio 3 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

JAV gynybos sekretorius L. Austinas asmeniškai įspėjo Šoigu apie branduolinio ginklo panaudojimo pasekmes. Austino teigimu, šiuo metu nematyti signalų, kurie leistų manyti, kad Kremliaus vadovas nusprendė panaudoti branduolinį ginklą. Kol kas vyksta neatsakingos kalbos ir pareiškimai.

Mes drąsiai teigiame, kad tokie Kremliaus pareiškimai yra labai pavojingi, nes jais Kremlius testuoja galimas pasaulio reakcijas ir pagal jas projektuoja savo karinių veiksmų scenarijus. Kremliaus propagandos ruporai ir smaloje verdantis Žirinovskis dar gerokai iki invazijos į Ukrainą pradžios staugė, kad “reikia Kyjivui smogti raketomis ir sunaikinti režimą“. Į tokias ir panašias kalbas buvo žiūrima kaip į kliedesius, tuščius gąsdinimus, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, visai be reikalo. Vakarų tyla, abuojumas ir buvo pagrindinis signalas Putino aplinkai apsispręsti dėl Ukrainos puolimo.

Devynios Vidurio ir Rytų Europos šalys pritaria Ukrainos narystei NATO: Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija sako Ukrainai “taip”.

„Mes remiame Ukrainą ginant ją nuo Rusijos invazijos, reikalaujame, kad Rusija nedelsiant pasitrauktų iš visų okupuotų teritorijų, ir raginame sąjungininkus gerokai padidinti karinę paramą Ukrainai”, – teigė pareiškimą pasirašę šalių prezidentai.

O mes gi, ką čia jau slėpti, seniai įtarėme Putiną dirbant JAV CŽA, nes tokios sparčios Aljanso plėtros ir tokių skaudžių smūgių Rusija nepatyrė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Putinas įeis į istoriją kaip NATO vienytojas ir Rusijos griovėjas.

Scroll to Top