Rusija

Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimtoji (spalio 1 diena)

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Šiaurinis Donbaso flangas

Charkiv – Kupjansk:

Dvorichna – Kupjansk ruože ukrainiečiai po truputį stumiasi į priekį. Prie Tavilzhanka ir toliau kontaktinė linija iš esmės nejuda, tačiau ukrainiečiai sugebėjo dar labiau į rytus pastumti kontaktinę liniją. Tikėtina, kelias Kupjansk – Svatove perkirstas ties Stepova Novoselivka arba ukrainiečiai bent jau šiame ruože kelią kontroliuoja ugnimi. Jei šią sėkmę pavyks išvystyti į šiaurę, rusai bus priversti palikti Tavilzhanka.

Borova ruože no mans land pasiekė Izyumske, tad orkų problemos tik didėja. Ukrainiečių veržlaus veržimosi nuo Kupjansk link Svatove atveju, orkų grupuotė Borova nebeturėtų manevro laisvės, taip pat jų aprūpinimas bei atsitraukimas priklausytų nuo ukrainiečių apšaudomo kelio Borova – Svatove. Labai tikėtina, kad ukrainiečiams užėmus Lyman, bent dalis jų pajėgų tęs judėjimą link kelio Borova – Svatove. Neatmestina, kad Lyman sėkminga operacija pasikartos, panašiai ukrainiečiai gali apsupti ir dalinai izoliuoti rusų pajėgas Borova ruože.

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuonioliktoji (rugsėjo 30 diena)

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Sveiki, mielieji ir mielosios. Ukraina pateikė prašymą stoti į NATO. Tai ne tik reakcija į rusijos bandymą savo pralaimėjimus mūšio lauke ir fronto byrėjimą stabdyti branduoliniu šantažu (Manytume, jog okupuotų Ukrainos teritorijų neteisėta aneksija tėra tik spektaklis, tariamai tvirtesnių pamatų tam šantažui sukūrimas, o ne bandymas „apginti referendumus“). Ukrainos reakcija buvo apgalvota ir parengta. Iki Zelenskio parašo ant prašymo priimti į NATO nueitas sunkus kelias – „mažųjų koalicijų“ paieškos, viešos abejonės Aljanso efektyvumu, kaltinimai neva Aljansas Ukrainos nenori, nestojimas į Aljansą kaip opcija derybose su rusais ir pan. Ir galų gale Ukrainos kariai mūšio lauke ir Sąjungininkai savo pagalba įrodė – mes visi kartu galime padaryti Ukrainą ir pasaulį saugesniu. Laukia ilgas ir labai labai nelengvas Ukrainos kelias į NATO. Ne viskas, bet daug kas priklausys nuo pačios Ukrainos. Jos noras ir pastangos keistis (ne tik, o gal net ne tiek karine prasme) gali sugriauti visas kitas kliūtis kelyje į NATO. Bet tai bus vėliau. O dabar sveikiname brolius ukrainiečius apsisprendus.

Karas Ukrainoje. Du šimtai septynioliktoji (rugsėjo 29 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Vakar JAV ambasada paragino savo šalies piliečius skubiai palikti Rusiją ir nevykti į šią šalį. „JAV piliečiai neturėtų vykti į Rusiją, o gyvenantys ar keliaujantys Rusijoje turėtų nedelsdami išvykti iš Rusijos, kol galioja ribotos komercinių kelionių galimybės”, – paskelbta oficialioje JAV ambasados Maskvoje interneto svetainėje.

Viena tokio raginimo priežasčių – mobilizacija. Dvigubą – JAV ir Rusijos pilietybę turintys žmonės baiminasi dėl savo gyvybės, nes vyrai gali būti pašaukti į kariuomenę. Kita priežastis – įtampa tarp JAV ir Rusijos dėl branduolinių grasinimų. JAV labai rimtai vertina Putlerio branduolinius grasinimus, paskelbus apie „dalinę mobilizaciją”, bei Medvedevo teiginius, kad NATO nesikiš į karą net ir po branduolinės atakos.

Gerai tai, kad JAV į orą pakėlė žvalgybos lėktuvus, kurie nuolat stebi Rusijos branduolines šachtas ir arsenalus. JAV šiuo metu nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti branduolinį ginklą, tačiau CIA direktorius taip pat pareiškė, kad reikia ir toliau stebėti, ar nėra ruošiamasi suduoti branduolinį smūgį.

Nors Rusija ne pirmą kartą grasina branduoliniu ginklu, tačiau pastaroji JAV reakcija rodo, kad turima rimtos informacijos apie tokių ketinimų galimybę. Ta proga, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivan telefonu kalbėjosi su Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu ir davė jam labai aiškiai suprasti, kad branduolinės grėsmės atveju, Rusijai bus suduotas triuškinamas smūgis.

Karas Ukrainoje. Du šimtai šešioliktoji (rugsėjo 27 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Zelenskis su Stoltenbergu aptarė tolesnę NATO valstybių narių paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. NATO vadovas pasmerkė neteisėtus Rusijos referendumus, kuriuos Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės vadina neteisėtomis apgavystėmis.

Būtų mūsų valia, seniai Aljanso pagalbą būtume planavę veiksmais ant žemės – trinktelėję įžūliai besielgiantiems driskių legionams okupuotose teritorijose, įvedę taikdarius į Zaporižės AE ir dislokavę oro gynybos pajėgumus virš kritinės civilinės infrastruktūros. Bet čia tik mūsų sapnai iš fantastikos srities.

Maskva paskelbė preliminarius okupuotų Ukrainos teritorijų „referendumų“ rezultatus. Jie nustebino net mus, menančius draugo Leonido Brežnevo laikų „balsavimus“ į TSKP AT. Pranešama, kad Luhansko srityje 98,4 % žmonių „balsavo“ už prisijungimą prie Rusijos, Zaporižėje – 93,1 % gyventojų, Chersone daugiau kaip 87 %. Kažkokios ten liaudies Donecko respublikos driskių atamanas Pušilinas pareiškė, kad 99,2 % žmonių balsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Ir visos šios Kremliaus atmatų sąšlavyno pastangos siekiant išlaikyti užgrobtas Ukrainos teritorijas yra visiškai beprasmės. Visuotinė mobilizacija, referendumai, prijungimas prie Rusijos, naujų „Rusijos teritorijų“ gynimas, grasinimas branduoliniu karu – paskutiniai koziriai, kuriuos tėškė į karo teatro sceną Maskva. Daugiau ėjimų Kremlius neturi. Putinas siekia laimėti laiko, bet laikas tiksi ne jo naudai. Kas toliau, a?

Karas Ukrainoje. Du šimtai šešioliktoji (rugsėjo 27 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

JAV turi veiksmų planą, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą, teigia valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Vašingtono teigimu, apie tai Kremlius buvo perspėtas ir viešai, ir privačiai: Kremliui liepta užsičiaupti ir nebekartoti jokių kalbų apie branduolinio ginklo panaudojimą, nes tai gali baigtis katastrofa. Rusijai.

Manome, kad JAV turi paruošusi planą smogti konvenciniais ginklais į Rusijos strateginių karinių sprendimų priėmimo taškus, vadavietes bei techninius masinio naikinimo ginklo paleidimo centrus. Tokie smūgiai, be abejo, padarytų didžiulę žalą ne tik Rusijos karinei galiai, bet nusineštų daugybę žmonių gyvybių.

Blinkenas abejoja ar Putinas tai aiškiai suvokia, nes Kremliuje neliko žmonių, kurie geba išdrįsti tai jam atvirai pasakyti. Vis gi, čia mes norime labai tiksliai įvardinti – karinę beprotybę pradėjo ne vien Putinas, ir ne tik režimo vadai. Nėra jokių kalbų apie karo nusikaltėlio Putino teisinimą, bet klaidinga yra manyti, kad už viską atsakingas tik Putinas, ir kad tik jis vienintelis priima sprendimus ir nuo jo vieno viskas priklauso Rusijoje. Toks manymas yra aiškus ženklas, kad nesuprantama, kaip veikia režimas Rusijoje.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos suabejojo Serbijos galimybe prisijungti prie 27 Europos valstybių bloko po to, kai Belgradas pasirašė susitarimą su Maskva, kuriuo įsipareigojo rengti ilgalaikes „konsultacijas” užsienio politikos klausimais Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Serbijos pareigūnai penktadienį Niujorke pasirašė susitarimą su Rusijos užsienio teroro reikalų ministru S. Lavrovu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose, kur dauguma Vakarų delegacijų vengė Rusijos vyriausiojo teroristinės valstybės diplomato dėl šalies invazijos į Ukrainą.

Už Balos. Karas – Mobilizacija – Palūkanų normos

Pro Patria

Ukraina pradėjo labai sėkmingą puolimą Rytų Ukrainoje, o Rusija – ne tokią sėkmingą mobilizaciją. Tačiau karo baigtis neišvengiamai Vakarų rankose, nes Ukrainai vienai neužteks jėgų laimėti, o Rusijai jokia mobilizacija nepadės apgręžti karo eigos savo naudai. Ko galima tikėtis iš Vakarų? Ar jie palaikys Ukrainos puolimą iki visiškos pergalės, ar pradės laviruoti ir siekti „susikalbėjimo“? Tuo pačiu metu JAV toliau krečia infliacijos problema, bankai kelia palūkanų normas, bandydami sumažinti infliacijos poveikį. Apie šiuos ir kitus procesus Povilas Žumbakis ir Vytautas Sinica kalbasi laidoje „Už balos“.

Karas Ukrainoje. Du šimtai penkioliktoji (rugsėjo 26 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Kinija ir Indija Jungtinėse Tautose paragino derybų keliu užbaigti karą Ukrainoje, tačiau nepuolė ryžtingai remti tradicinės sąjungininkės Rusijos. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi paragino Rusiją ir Ukrainą „neleisti, kad krizė išsiplėstų” ir paveiktų besivystančias šalis. Tuo tarpu Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras į savo paties klausimą, kieno pusėje Indija yra, sakė, kad „kiekvieną kartą mūsų atsakymas yra tiesus ir sąžiningas – Indija yra taikos pusėje ir tvirtai ja liks. Mes esame toje pusėje, kuri ragina dialogą ir diplomatiją kaip vienintelę išeitį”.

Atrodo, visuotinė, bet oficialiai dalinė, mobilizacija Rusijoje ir branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė gerokai atšaldė įprastų draugų santykius. Maskvai beliko skaičiuoti savo ištikimiausius draugus ant rankų pirštų – Šėkorėja, Mianmaras ir … Talibanas. Nors pastarasis, gal jau nebe.

Japonija nusprendė uždrausti su cheminiais ginklais susijusių prekių eksportą į Rusiją. Tai papildoma sankcija Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pareiškė vyriausiasis kabineto sekretorius Hirokazu Matsuno. Be to, Japonija yra „labai susirūpinusi” dėl galimo branduolinių ginklų panaudojimo, sakė jis. Japonija taip pat įtraukė 21-ą Rusijos organizaciją, pavyzdžiui, mokslines laboratorijas, kurioms taikomi esami eksporto draudimai, sakoma vyriausybės pareiškime, paskelbtame po pirmadienio vyriausybės posėdžio, kuriame oficialiai patvirtintos naujos sankcijų priemonės.

Karas Ukrainoje. Du šimtai keturioliktoji (rugsėjo 25 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sakė esąs „šokiruotas” dėl to, kad Izraelis nesuteikė Kyjivui priešraketinių sistemų, kurios padėtų atremti Rusijos atakas. Zelenskis prašė šių ginklų nuo pat invazijos pradžios, minėdamas ir Izraelio sistemą „Geležinis kupolas”, dažnai naudojamą palestiniečių kovotojų Gazoje paleistoms raketoms perimti. „Nežinau, kas nutiko Izraeliui. Atvirai kalbant – esu šokiruotas, nes nesuprantu, kodėl jie negalėjo mums suteikti priešlėktuvinės gynybos”, – sakė jis.

Mes žinome, kas nutiko. Pirma, Rusija Ukrainoje „kariauja su fašistais banderovcais“. Apverktinas pasiteisinimas. Antra, Rusija turi daug pigių žaliavų. Pasiteisinimas toks šiaip sau, bet suprantamas. Trečia, Izraelis pats apsuptas priešų iš visų pusių ir ginkluotės reikia jiems patiems. Pasiteisinimas, žinoma, rimtas, bet viena ar dvi perduotos sistemos Izraelio gynybai reikšmės neturėtų, o ukrainiečiams net ir minimali parama yra gyvybės ar mirties klausimas. Paraidžiui.

Po kalbos JT Generalinėje asamblėjoje, Niujorke vykusioje spaudos konferencijoje Rusijos užsienio teroro reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė, kad regionai, kuriuose vyksta balsavimas, bus „pilnai ginami” Maskvos, jei juos aneksuos Rusija. Paklaustas, ar Rusija turėtų pagrindo panaudoti branduolinius ginklus aneksuotiems Ukrainos regionams ginti, S. Lavrovas atsakė, kad Rusijos teritorija, įskaitant teritoriją, kuri ateityje bus „toliau įtvirtinta” Rusijos konstitucijoje, „yra visiškai saugoma valstybės”. „Visi Rusijos Federacijos įstatymai, doktrinos, koncepcijos ir strategijos galioja visoje jos teritorijoje”, – sakė jis, taip pat konkrečiai paminėdamas Rusijos doktriną dėl branduolinių ginklų naudojimo.

Marius Parčiauskas. Kaip mobilizacija paveiks karo eigą?

Marius Parčiauskas yra politologas, atsargos karininkas, Nacionalinio susivienijimo valdybos narys

Pagaliau įvyko neišvengiama: rugsėjo 21 dieną Putinas paskelbė dekretą dėl dalinės mobilizacijos Rusijos Federacijoje įvedimo. Kaip oficialiai teigia S. Šoigu, planuojama pašaukti 300 tūkst. atsargos karių. Akivaizdu, kad Rusijos vadovybė mobilizaciją visą laiką laikė pačia paskutine priemone, nes būtų jau seniai ją skelbusi. Dabar, nors ir nenoriai, tenka tai daryti jau pralaimint karą.

Žvelgiant iš karinės pusės, tai būtų buvę logiška daryti iš karto po to, kai žlugo greito karo Ukrainoje scenarijus – tuomet būtų buvę laiko tinkamai mobilizuotus rezervistus paruošti. Dabar gi pati mobilizacija užtruks iki mėnesio, dar užtruks bent minimaliai paruošti karius (atnaujinti įgūdžius) ir juos perdislokuoti iš įvairių šalies vietų. Tad realų šios mobilizacijos efektą kare galime pamatyti po poros mėnesių.

Taip pat skelbiama, kad mobilizuojami rezervo kariai ir pirmiausia tie, kurie turi patirties, tačiau tai nereiškia, kad jie turės kovinės patirties (arba bus turėję jos tik seniai), o tiesiog tai, kad praeityje yra tarnavę Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Taip pat tai reiškia, kad jau išnaudotos aktyviojo rezervo galimybės ir Rusija tiesiog nebeturi, iš kur daugiau traukti karių ilgesniam karui.

Sergejus Loznica stato Valstybiniame jaunimo teatre atvirai antiukrainietišką spektaklį

Marius Eidukonis, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, Jolanta Kryževičienė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“, lrt.lt

Filmo „Mr. Landsbergis“ režisierius Sergejus Loznica Valstybiniame jaunimo teatre stato spektaklį, bet dalis aktorių laiko spektaklį antiukrainietišku ir traukiasi iš kūrybos proceso. Loznica ginasi esąs smerkiamas už dar nepastatytą spektaklį ir pjesę, kurios niekas neskaitė. Tačiau ją nuolat skaito aktoriai, jie jaučia moralinę pareigą klausti, ar vykstant karui valstybės teatre reikalingas spektaklis, vaizduojantis ukrainiečius žydšaudžius.

Rugsėjo pradžioje aktorius Andrius Bialobžeskis asmeninėje feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu: „Ar aš kažko nesuprantu, ar valstybėj kažkas ne taip? Sergejus Loznica stato Valstybiniame jaunimo teatre atvirai antiukrainietišką spektaklį ir jokios reakcijos iš Kultūros ministerijos?“

Rugpjūtį paskelbta, kad vaidybinio ir dokumentinio kino režisierius S. Loznica debiutuos teatre – statys savo paties sukurtą inscenizaciją Barselonoje gyvenančio prancūzų ir amerikiečių rašytojo Jonathano Littello romano „Eumenidės“ („The Kindly Ones“) motyvais. Spektaklio darbiniu pavadinimu „Mirties triumfas“ premjera numatoma gruodį.

Romanas pelnė Goncourt`ų premiją ir Prancūzijos akademijos Grand Prix. Veikale, be kitų temų, nagrinėjamas ir Holokausto atminimas. Veikalas į lietuvių kalbą dar nėra išverstas, tą ketinusi padaryti leidykla „Alma littera“ keičiantis aplinkybėms svarsto, ar verta sumanymą įgyvendinti.

Scroll to Top