Ukraina

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Jau antra diena orkai keršija už „Maskvos“ paskandinimą. Masinis apšaudymas artilerija, raketomis, aviacija daugiau ar mažiau palietė visą Ukrainos teritoriją. Negalintys atsakyti mūšio lauke, savo įsiūtį lieja ant civilių. Artėjančio mūšio dėl Donbaso kontekste orkai vietoj to, kad taupytų amuniciją ir ją kauptu, kaip įsiutęs alkoholikas po 20 val. negalintis nusipirkti bambalio, trankosi į kairę ir į dešinę.
O dabar eikime prie pagrindinės krypties.

Donbaso kryptis:
– Charkiv. Ukrainiečiai sugebėjo stumtelėti agresoriaus pajėgas dar šiek tiek į rytus. Išvaduota Bobrivka bei Bairak kaimeliai, taigi kuo toliau tuo ukrainiečiai vis tvirčiau kontroliuoja Charkivo aplinkelio (E40) ir kelio į Staryi Saltiv sankryžą. Tai leidžia gynėjams dar labiau sutvirtinti savo pozicijas miesto rytuose.
– Šiaurinis flangas. Agresorius ieško naujų kelių priartėti prie Slaviansk, vykdo puolimą Izyum pietuose. Priešas ir toliau bando plėsti placdarmą aplink Brazhkivka, pasiekė taktinių laimėjimų (verda mūšiai Dovhenke). Maža to, prie anksčiau užimto Borova ir Svatove sutelkė tam tikrą kiekį manevrinių vienetų ir ėmė pulti į pietus Lyman ir Zarichne link. Tikėtina, tokiu smūgiu orkai tikisi perskelti šiaurinį flangą į dvi dalis: 1) Izyum – Slaviansk ir 2) Severodonetsk. Gera žinia, kad ukrainiečiai į vakarus ir pietvakarius nuo Lyman turi rimtas pajėgas, kurios aktyviai veikia ir į šiaurės vakarus nuo Lyman (pvz.: Studenok – Sviatohirsk). Tokiu būdu puldami Lyman, orkai atidengia savo vakarinį flangą. Jau ne kartą šio karo metu matėme, kad agresorius dažnai turi problemų su flangų apsauga.
– Pietinis flangas. Huliajpole – Velyka Novasylka – Vuhledar – Mariinka tęsiasi artilerijos mūšiai. Šį kartą geriau sekėsi ukrainiečiams – prie Tokmak jie sunaikino priešo konvojų su šaudmenimis. Tęsiamas vakar prasidėjęs likusių Mariupolio pasipriešinimo židinių lyginimas su žeme (pvz.: AzovStal aviacija atakuoja didelio galingumo bombomis). Orkų propagandistai skelbia, kad sulygins šį objektą su žeme, o po to „išrūkyti Azov kovotojus yra tūkstantis būdų“. Mhm. Pažiūrėsime. Jie jau kalba, kad netrukus pagrindinės Mariupolyje kovojančios orkų pajėgos bus permestos į Huliajpole – Velyka Novosylka – Vuhledar – Mariinka link. Toks veiksmų eigos variantas tikėtinas, kadangi Mariupolyje kautynės vyksta, tačiau dėl ženkliai sumažėjusio kovos veiksmų perimetro, visų pajėgų (apie 16 BTG) orkams laikyti čia nebūtina. Neatmestina, kad pajėgos nuo Mariupolio į šiaurę judės mažomis dalimis (pvz.: 1-2 BTG vienu metu), kadangi mūšis mieste vis dar nėra baigtas.

Bendrai vertinant, orkai baigia telkti pajėgas, mūšiai intensyvėja. Neatmestina, kad artimiausios dienos bus dar karštesnės.

pozicija.org

JAV Atstovų rūmai po Senato, prabalsavo už energijos importo iš Rusijos uždraudimą. Liko dar vienas parašas – Bideno.

Jungtinėms Valstijoms net vidaus degalų krizės įkarštyje šis sprendimas nėra lengvas. Pernai JAV per dieną importavo apie 8,5 mln. barelių naftos, iš kurių 650 000 (apie 8 proc.) yra Rusijos nafta.

Turite suprasti, kad naftos atveju svarbu ne tik kiekiai, bet ir alyvos rūšys, jos kilmė ir pristatymo būdas. Šviesioji nafta patenka į naftos perdirbimo gamyklas prie Meksikos įlankos, Kanados – į Vidurio vakarus ir prie Uolinių kalnų, o kitos rūšies – į naftos perdirbimo gamyklas abiejose pakrantėse. Logistika sukurta taip, kad naftos transportavimas iš terminalo į gamyklą užtruktų minimaliai.

Pakeisti rusišką naftą nėra lengva, tačiau JAV pasiryžusios tai padaryti, juolab, kad prie vairo yra demokratai, kuriems ideologiniai motyvai priimant sprendimus vaidina svarbesnį vaidmenį nei respublikonams.

Ar tai Rusijai problema?

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Sveiki pabudę. Trumpas atnaujinimas iš fronto.

Donbaso kryptis. Nepaisant pliaupiančio lietaus, mūšiai šioje kryptyje suaktyvėjo. Anksčiau vidutiniškai Donbaso kryptyje (neskaičiuojant Mariupolio) orkai per dieną puldavo 4-7 kartus. Šį kartą gynėjai atlaikė 10 atakų. Tai dar vienas priminimas „orų generolams“, kad ne oras diktuoja mūšio ritmą, o iškelti uždaviniai, pajėgų pasirengimo lygis ir turimi resursai.
– Charkiv. Agresorius dar labiau suintensyvino miesto apšaudymus. Tikėtina, tai susiję su pastarosiomis dienomis ukrainiečių sėkmingai įvykdytomis pasalomis orkų kolonoms. Tuo pačiu ukrainiečiai nelieka skolingi – pasirodė pranešimai, kad apšaudyta Zhuravliovka (pasienio miestelis RF Belgorodo srityje). Ukrainiečiai to nepatvirtina, tačiau toks veiksmas galėtų būti logiškas. Iš miestelio eina keletas kelių link Charkiv šiaurės. Tad neatmestina, kad čia yra priešakinis orkų aprūpinimo rajonas, galimai čia telkiasi link Charkiv judančios agresoriaus pajėgos.
– Šiaurinis flangas. Agresorius vėl bandė prasiveržti Barvinkove link. Galimai tai nebuvo puolimas siekiant užimti patį miestelį, bet tradicinis orkų bandymas „žvalgyba mūšiu“ pačiupinėti ukrainiečių gynybą ir taip geriau pasiruošti pagrindinį puolimą vykdysiančioms pajėgoms. Agresoriaus flangai ir toliau lieka pažeidžiami, šią grėsmę orkai bando mažinti kaip moka – aviacija daužo kur papuola (šį kartą pataikė į mokyklą Velyka Komishuvacha kaime). Rubizhne sektoriuje mūšiai kiek aprimo, tačiau tai agresorius bando taip pat kompensuoti, tik čia labiau artilerijos smūgiais. Priešas meta daugiau pajėgų į pietinę Severodonetsk pusę ir Popasna. Pastarajame miestelyje orkai įsiveržė į miestelio prieigas, tačiau buvo atmušti. Tai bloga tendencija, kadangi panašu agresorius pagaliau priartėjo prie miestelio tiek, kad gebėtų koncentruoti pėstininkus ir veržtis į miestelį. Vien gynyba ir taiklia netiesioginę ugnimi ukrainiečiams šią problemą bus sunku išspręsti. Geriausias vaistas – kontrataka. To ir linkime.
– Centras. Agresorius suintensyvino veiksmus Donetsk – Horlivka sektoriuje. Intensyvinami artilerijos smūgiai Toretsk, pajėgos telkiamos link Avdiivka, neatmestinas šio miestelio puolimas. Svarbu pasakyti, kad centre agresorius nuo pat vasario 24 d. beveik nepasistūmėjo, tad tikėtina tokiais bandymai nesitiki pramušti ukrainiečių gynybos, o siekia prikaustyti pajėgas, priverčiant jas būti prie gynybinės linijos.
– Pietų flangas. Hulaijpole – Velyka Novosylka – Vuhledar – Mariinka mūšiai lokalūs, tęsiasi intensyvios artilerijos dvikovos. Mariupolyje orkai plečia savo kontroliuojamą teritoriją. Tikėtina, tai susiję ne tik su tuo, kad orkams pavyksta išmušti gynėjus iš jų pozicijų, bet labiau todėl, kad 36-tai ukrainiečių jūrų pėstininkų brigadai palikus savo sektorių (dalis susijungė su „Azov“, dalis žuvo arba pateko į nelaisvę), atsivėrė nekontroliuojama teritorija. Ją užimdami, orkai tai pateikia kaip mūšių rezultatą.

Pietų kryptis. Agresorius stiprina savo pozicijas aplink Chersoną. Ukrainiečių atakos aprimo, jie persigrupuoja, telkia resursus. Priešas visomis jėgomis bandys išlaikyti vakarinį Dnipro upės krantą.
Dėl pasirodžiusios informacijos, kad SAS moko civilius/karius Kyive. Sunku pasakyti ar tiesa ar fake‘as, bet ką svarbu suprasti:
– Šiame karo etape pilna karių ir ukrainiečių pajėgose, kurie naujokus galėtų mokyti naudotis NLAW, Javelin ar Stinger. NATO šalies Tier 1 SOP pajėgumas tam nereikalingas.
– Informacija apie tai, kad neva SAS yra Kyive išsprūdo iš taktinio lygmens karininko (įvardijamas kapitonas). Taigi, arba kažkas labai stipriai gaus per kepurę už palaidą liežuvį, nes išpliurpė jautrią informaciją, arba gaus į ausį nes pliurpia kas yra jo vaizduotėje, bet ne realybėje, nes ne kiekvienas profesionaliai atrodantis britas su barzda yra iš SAS. 🙂

Nuotraukoje – orkų kolonos likučiai.

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys, politologas, atsargos karininkas

Jau kurį laiką po Rusijos atsitraukimo iš Ukrainos šiaurinių sričių vyksta diskusijos, ką Rusija darys toliau ir kaip vertinti tokį staigų pokytį. Atitrauktus vienetus Rusija permetinėja prie ir į Rytų Ukrainą.

Didžioji dalis šių vienetų dalyvavo mūšiuose daugiau kaip 30 dienų, todėl užtrunka ne tik juos perdislokuoti, bet ir bent kažkiek atstatyti jų kovinį pajėgumą personalo ir įrangos atžvilgiu arba reorganizuoti, apjungti vienetus į mažiau, bet pajėgių kovoti. Vertinama, kad atstatyti šių vienetų kovinį pajėgumą užtruktų apie du mėnesius. Nors vienetai bus kažkiek papildyti nauja įranga ir rezervo kariais, normalus jų kovinis pajėgumas nebus atstatytas ir toliau jie kovos skylėti, apjungti. Dalis jų jau pasiekė Donbasą.

Galiausiai, net pilnai užkamšius personalo skyles rezervistais, kokio efektyvumo galima tikėtis iš šių prastai apmokytų karių? Tikėtina, šiais vienetais bus siekiama kuo greičiau sustiprinti ruožą nuo Charkovo iki Donecko ir ten įsitvirtinti, nes Ukraina ruošia ir apginkluoja (dabar jau ir sunkiąja technika) savo rezervą. Žinoma, nedidelis pajėgumas paliekamas ir Baltarusijoje su tikslu priversti Ukrainą dalį pajėgų, kurios kitu atveju galėtų būti permestos į Rytų Ukrainą, laikyti prie Kijevo.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Gerą vakarėlį.

Daug susilaukiame klausimų ir prašymų apibendrinti pirmąsias 50 agresijos dienų. Bandom.

I. Strateginis dėmuo:
• Kremlius pradžioje iškėlė ideologinius („denacifikacija“, „demilitarizacija“) tikslus, tačiau karine prasme neįgyvendinamus. Tikėtina, dėl to buvo netinkamai įvertintas priešininkas, pervertintos savo jėgos, neįvertinta Vakarų valstybių reakcija. Ką jau kalbėti apie bent keleto sąjungininkų parama sau (neskaitant Baltarusijos). Dar iki eskalacijos Maskvos diplomatija buvo arogantiška, desperatiška ir agresyvi, tad pasaulio akyse pradėjus telkti pajėgas prie Ukrainos sienų, Rusija jau buvo agresoriumi. Rezultatas – karo tikslas nuo „denacifikacijos ir demilitarizacijos“ pasikeitė iki „Donbaso išlaisvinimo“, o dabar ūsuotasis Peskovas kalba, kad tikslas yra „sunaikinti nacių karinius vienetus.“
• Ukraina 8 karo metus nuo 2014 m. išnaudojo tvariems ryšiams su partneriais megzti (nepaisant skandalų, pvz.: D. Trump – J. Biden istorija), o dabar užsitikrina vis didesnį ginkluotės tiekimą. Svarbu pažymėti, kad savo karinį planavimą grindė tikslia žvalgybine informacija (tame tarpe ir iš NATO šalių) ir adekvačiu jos vertinimu. Tai leido sukurti tinkamą potencialą pasitikti agresiją ir su ja kovoti.

II. Operacinis:
• Rusija išskaidė savo nepakankamas ir prastai parengtas pajėgas į 5 kryptis, kuriose gausu didelių (kai kur net milijoninių) miestų, dengiamų natūraliomis gamtinėmis kliūtimis (pvz.: upės). Viena vertus trumpuoju laikotarpiu tai davė efektą Pietų kryptyje, kur agresorius gana lengvai pasiekė pirminius operacijos tikslus (Chersonas, Melitopolis, Mariupolio blokada). Tačiau patyręs pralaimėjimus prie Kyiv, Sumy, Charkiv, agresorius prarado iniciatyvą ir Pietų kryptyje. Donbaso kryptyje (siekdamas minėtų politinių, o ne karine logika paremtų tikslus) agresorius tikėtina pradės puolimą nepasirengęs pilna apimti. Nepaisant pranašumo aviacijos srityje iki šiol nesugebėta visiškai dominuoti Ukrainos oro erdvėje.
• Ukraina gerai organizavo gynybą 4 iš 5 agresoriaus puolimo krypčių. Pietų kryptyje dėl resursų stokos ir netikėtų priešo veiksmų (pulti per siaurą Krymo „bottleneck‘ą“ buvo tikrai rizikinga, to ukrainiečiai nesitikėjo), nesugebėjo tinkamai parengti operacinio rajono ir leido priešui persikelti į vakarinį Dniepro krantą bei priartėti prie Mariupolio iš vakarų. Šios klaidos šiuo metu turi neigiamos įtakos Donbaso gynybai (galimybei čia esančioms ukrainiečių pajėgoms būti apsuptoms iš šiaurės ir pietų). Nežiūrint į tai flangai, kol kas atrodo neblogai laikomi. Lanksti oro gynyba ir ribotas, tačiau tikslinis aviacijos naudojimas prisideda prie ukrainiečių galimybių permesti sausumos vienetus Donbaso link.

III. Taktinis :
Rusija:
• Pajėgos siekia užimti kuo daugiau teritorijos, ignoruodamos logistines problemas ir galimas ukrainiečių kontratakas/pasalas. Užimta teritorija labiau primena atskirų kontroliuojamų kelių ir vietovių voratinklį, o ne pilnai užimtą ir saugomą kontaktinę liniją su tvirtai kontroliuojamu (išvalytu) užnugariu.
• Sprendimo priėmimo procesas griežtai hierarchizuotas, vadai vietoje neturi įgaliojimų ir negeba priimti sprendimų, ypač patekę į nestandartines situacijas.
• Prastai motyvuoti, parengti, nepasiekiantys taktinių tikslų RF kariai ir vadai imasi „keršyti“ – vykdo karo nusikaltimus ir plėšia Ukrainos gyventojus.
• Pajėgos puola daugiausia keliais, neapsaugo savo flangų, prastai vykdo (arba išvis nevykdo) žvalgybą, negeba tinkamai reaguoti į kontaktą/pasalą (sustoja, nesiskleidžia, sudega arba bėga).
• Mūšiai mieste parodė, kad esminė jėga (mechanizuoti pėstininkai) yra silpnai parengti, nors tai bandoma kompensuoti didele ugnies koncentracija ir tankų parama, kol kas neveikia.
• Gintis sekasi geriau nei pulti – išnaudoja vietovę, gynybos gilumą. Tačiau veiksmai per daug šabloniški, pvz.: gavus didesnį sektorių nei priklauso pagal normatyvus, mechaniškai ištempia pajėgas vietoje to, kad vertintu ir priimti sprendimą, kur koncentruoti gynybą.
Ukraina:
• Pajėgos kovoja su priešu, o ne už teritoriją. Jei taktinė situacija reikalauja atsitraukti – tai ir padaro, pasitaikius gerai progai grįžta (tai ypač matėsi Kyivo sektoriuje kovose dėl Buchia, Irpen, Hostomel).
• Įvairių lygių vadai savo operacijų rajonuose turi veiksmų laisvę reaguoti į susiklostančią situaciją ir priimti sprendimus.
• Karių motyvaciją ginti savo šalį stiprina sėkmė mūšio lauke, bei beprecedentė Vakarų parama.
• Mariupolio gynyba – mūšio mieste šedevras. Operacija puikiai suplanuota: sukaupta pakankamai resursų, gerai įsitvirtinta inžinerine prasme, netiesioginės ugnies taikiniai prišaudyti, puikiai veikia targeting‘as. Užduotis vykdo motyvuoti ir puikiai parengti kariai ir vadai.
• Agresoriaus tiekimo kolonų (aprūpinimo konvojų) atakavimas – neišnaudota ukrainiečių galimybė. Matome pasitaikančias pasalas, tačiau žinant silpną orkų užnugarį, tokių atakų galėtų būti žymiai daugiau. Kol dar buvo Kyivo puolimo kryptis aktyvi, Sumy ir Chernihiv sektoriuje aktyvesnės pasalos silpnuose orkų tiekimo keliuose būtų privertę jų grupuotes suskilti į atskirus, dalinai izoliuotus rajonus. Charkiv sektoriuje prieš savaitę ukrainiečiai turėjo galimybių langą stipriau sutrikdyti orkų tiekimo kelius, tačiau panašu kiek pavėlavo ir nepasinaudojo šiuo momentu. Dabar prasideda atakos prieš orkų tiekimo kolonas Kupiansk – Izyum kelyje, tačiau agresorius jau pritraukė daugiau vienetų prie Charkiv, miestą atakuoja su netiesiogine ugnimi.

O esminis 50 eskalacijos dienų rezultatas – „denacifikuotojus” netrukus šienaus senas geras fokiškas MG.

Ką manote jūs apie pirmas 50 karo dienų?