Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Gerą vakarėlį.
Daug susilaukiame klausimų ir prašymų apibendrinti pirmąsias 50 agresijos dienų. Bandom.
I. Strateginis dėmuo:
• Kremlius pradžioje iškėlė ideologinius („denacifikacija“, „demilitarizacija“) tikslus, tačiau karine prasme neįgyvendinamus. Tikėtina, dėl to buvo netinkamai įvertintas priešininkas, pervertintos savo jėgos, neįvertinta Vakarų valstybių reakcija. Ką jau kalbėti apie bent keleto sąjungininkų parama sau (neskaitant Baltarusijos). Dar iki eskalacijos Maskvos diplomatija buvo arogantiška, desperatiška ir agresyvi, tad pasaulio akyse pradėjus telkti pajėgas prie Ukrainos sienų, Rusija jau buvo agresoriumi. Rezultatas – karo tikslas nuo „denacifikacijos ir demilitarizacijos“ pasikeitė iki „Donbaso išlaisvinimo“, o dabar ūsuotasis Peskovas kalba, kad tikslas yra „sunaikinti nacių karinius vienetus.“
• Ukraina 8 karo metus nuo 2014 m. išnaudojo tvariems ryšiams su partneriais megzti (nepaisant skandalų, pvz.: D. Trump – J. Biden istorija), o dabar užsitikrina vis didesnį ginkluotės tiekimą. Svarbu pažymėti, kad savo karinį planavimą grindė tikslia žvalgybine informacija (tame tarpe ir iš NATO šalių) ir adekvačiu jos vertinimu. Tai leido sukurti tinkamą potencialą pasitikti agresiją ir su ja kovoti.
II. Operacinis:
• Rusija išskaidė savo nepakankamas ir prastai parengtas pajėgas į 5 kryptis, kuriose gausu didelių (kai kur net milijoninių) miestų, dengiamų natūraliomis gamtinėmis kliūtimis (pvz.: upės). Viena vertus trumpuoju laikotarpiu tai davė efektą Pietų kryptyje, kur agresorius gana lengvai pasiekė pirminius operacijos tikslus (Chersonas, Melitopolis, Mariupolio blokada). Tačiau patyręs pralaimėjimus prie Kyiv, Sumy, Charkiv, agresorius prarado iniciatyvą ir Pietų kryptyje. Donbaso kryptyje (siekdamas minėtų politinių, o ne karine logika paremtų tikslus) agresorius tikėtina pradės puolimą nepasirengęs pilna apimti. Nepaisant pranašumo aviacijos srityje iki šiol nesugebėta visiškai dominuoti Ukrainos oro erdvėje.
• Ukraina gerai organizavo gynybą 4 iš 5 agresoriaus puolimo krypčių. Pietų kryptyje dėl resursų stokos ir netikėtų priešo veiksmų (pulti per siaurą Krymo „bottleneck‘ą“ buvo tikrai rizikinga, to ukrainiečiai nesitikėjo), nesugebėjo tinkamai parengti operacinio rajono ir leido priešui persikelti į vakarinį Dniepro krantą bei priartėti prie Mariupolio iš vakarų. Šios klaidos šiuo metu turi neigiamos įtakos Donbaso gynybai (galimybei čia esančioms ukrainiečių pajėgoms būti apsuptoms iš šiaurės ir pietų). Nežiūrint į tai flangai, kol kas atrodo neblogai laikomi. Lanksti oro gynyba ir ribotas, tačiau tikslinis aviacijos naudojimas prisideda prie ukrainiečių galimybių permesti sausumos vienetus Donbaso link.
III. Taktinis :
Rusija:
• Pajėgos siekia užimti kuo daugiau teritorijos, ignoruodamos logistines problemas ir galimas ukrainiečių kontratakas/pasalas. Užimta teritorija labiau primena atskirų kontroliuojamų kelių ir vietovių voratinklį, o ne pilnai užimtą ir saugomą kontaktinę liniją su tvirtai kontroliuojamu (išvalytu) užnugariu.
• Sprendimo priėmimo procesas griežtai hierarchizuotas, vadai vietoje neturi įgaliojimų ir negeba priimti sprendimų, ypač patekę į nestandartines situacijas.
• Prastai motyvuoti, parengti, nepasiekiantys taktinių tikslų RF kariai ir vadai imasi „keršyti“ – vykdo karo nusikaltimus ir plėšia Ukrainos gyventojus.
• Pajėgos puola daugiausia keliais, neapsaugo savo flangų, prastai vykdo (arba išvis nevykdo) žvalgybą, negeba tinkamai reaguoti į kontaktą/pasalą (sustoja, nesiskleidžia, sudega arba bėga).
• Mūšiai mieste parodė, kad esminė jėga (mechanizuoti pėstininkai) yra silpnai parengti, nors tai bandoma kompensuoti didele ugnies koncentracija ir tankų parama, kol kas neveikia.
• Gintis sekasi geriau nei pulti – išnaudoja vietovę, gynybos gilumą. Tačiau veiksmai per daug šabloniški, pvz.: gavus didesnį sektorių nei priklauso pagal normatyvus, mechaniškai ištempia pajėgas vietoje to, kad vertintu ir priimti sprendimą, kur koncentruoti gynybą.
Ukraina:
• Pajėgos kovoja su priešu, o ne už teritoriją. Jei taktinė situacija reikalauja atsitraukti – tai ir padaro, pasitaikius gerai progai grįžta (tai ypač matėsi Kyivo sektoriuje kovose dėl Buchia, Irpen, Hostomel).
• Įvairių lygių vadai savo operacijų rajonuose turi veiksmų laisvę reaguoti į susiklostančią situaciją ir priimti sprendimus.
• Karių motyvaciją ginti savo šalį stiprina sėkmė mūšio lauke, bei beprecedentė Vakarų parama.
• Mariupolio gynyba – mūšio mieste šedevras. Operacija puikiai suplanuota: sukaupta pakankamai resursų, gerai įsitvirtinta inžinerine prasme, netiesioginės ugnies taikiniai prišaudyti, puikiai veikia targeting‘as. Užduotis vykdo motyvuoti ir puikiai parengti kariai ir vadai.
• Agresoriaus tiekimo kolonų (aprūpinimo konvojų) atakavimas – neišnaudota ukrainiečių galimybė. Matome pasitaikančias pasalas, tačiau žinant silpną orkų užnugarį, tokių atakų galėtų būti žymiai daugiau. Kol dar buvo Kyivo puolimo kryptis aktyvi, Sumy ir Chernihiv sektoriuje aktyvesnės pasalos silpnuose orkų tiekimo keliuose būtų privertę jų grupuotes suskilti į atskirus, dalinai izoliuotus rajonus. Charkiv sektoriuje prieš savaitę ukrainiečiai turėjo galimybių langą stipriau sutrikdyti orkų tiekimo kelius, tačiau panašu kiek pavėlavo ir nepasinaudojo šiuo momentu. Dabar prasideda atakos prieš orkų tiekimo kolonas Kupiansk – Izyum kelyje, tačiau agresorius jau pritraukė daugiau vienetų prie Charkiv, miestą atakuoja su netiesiogine ugnimi.
O esminis 50 eskalacijos dienų rezultatas – „denacifikuotojus” netrukus šienaus senas geras fokiškas MG.
Ką manote jūs apie pirmas 50 karo dienų?