Ukraina

Veidaknygė

Linas Karpavičius

Rusija prarado dalies Chersono kontrolę, – „The New York Times“, praneša remdamasis aukštu Pentagono pareigūnu
https://www.nytimes.com/…/25/world/ukraine-russia-war…

Šaltinio teigimu, Ukrainos pajėgos aktyviai šiame regione veikia ir grąžino dalį miesto savo žinion.

Pentagono atstovas taip pat sakė, kad JAV kariuomenė mano, kad Rusijos kariai Kijevo regione užėmė gynybines pozicijas ir nėra pasirengę žengti į priekį.

Netoli Chersono esantį Černobaevkos oro uostą ukrainiečiai bombardavo 10 kartų. Jis yra nepaprastai svarbus. Tai, vienintelis oro uostas pakeliui link Mykolajivo. Rusai pateko į spąstus. Arba reikia imti Mykolajivą (kam nėra resursų), arba reikia atiduoti Chersoną. Puolimas, be sraigtasparnių palaikymo, yra neįmanomas. o norint turėti sraigtasparnių palaikymą, reikia Černobaivkos oro uosto. Priminsiu, kad sraigtasparniai turi gana ribotą skrydžio nuotolio resursą – iki 500 km. T.y. 250 km nuo bazės. Chersono laikymas brangiai atsieina. Maitinti reikia ne tik savus karius, bet greitu laiku ir miesto gyventojus. Rusijos kariuomenė tam nepasiruošusi. Chersonas – tai lagaminas be rankenos. Palikti gaila, bet ir neštis nepatogu.

Nuo rusų invazijos į Ukrainą tūkstančiai afrikiečių studentų patraukė kartu su pabėgėliais į įvairias Europos šalis. Daugelis jų dabar sako nenorintys sugrįžti į savo tėvynes.

Grubiais paskaičiavimais, apie 23 000 afrikiečių studijavo Ukrainos universitetuose ir kitose institucijose, kai prasidėjo karas. Tai sudarė apie trečdalį visų užsieniečių studentų šalyje, kurie daugiausiai telkėsi Charkive, Lvove ir Kijeve.

Vienas iš jų yra alžyrietis Israa Aelle, kuris sakė, kad Ukraina buvo patraukli šalis studijoms tuo, kad buvo lengva gauti vizas, o išlaidos buvo nedidelės.

„Aš nenoriu važiuoti atgal į Alžyrą“, – sakė jis prancūzų laikraščiui Le Figaro.

Prancūzija yra populiari

Anot laikraščio, ir daug kitų studentų, pabėgusių iš Ukrainos, nesidomi grįžimu namo, nežiūrint to, kad tokios šalys kaip Dramblio kaulo krantas, Nigerija ir Kongas greitai randa būdą susigrąžinti savo piliečius.

Vietoj to daugelis stengiasi patekti į tokias šalis kaip Prancūzija, kad rastų būstą ir nori tęsti savo studijas Vakarų Europos mokymosi institucijose.

Šiandien nuskandinant rusų desantinį laivą paminėtas Rusijos pradėto karo Ukrainoje mėnuo. Karo, kuris turėjo trukti tris dienas, kurio metu rusų kariai turėjo būti sutikti gėlėmis, į kurį niekas neturėjo įsikišti. Karo, kuriame viskas išėjo priešingai ir kurio metu ukrainiečių parodytas herojiškumas guls į vadovėlius.

Tarp tų daugybės tragiškų, didvyriškų, o kartais net komiškų (traktoriai) epizodų man šį karą visgi geriausiai perteikia pirmųjų dienų vaizdelis su beginkle ukrainiete, keikiančia rusų kareivius ir siūlančia jiems įsidėti į kišenes saulėgrąžų. „Pavasarį sudygs, sužydėsit šitoj žemėj ir nors tiek iš jūsų čia bus“, – sakė ji. Nors tiek prasmės iš atėjimo į Ukrainą.

Ir visa prasmė. Saulėgrąža – Ukrainos nacionalinė gėlė. Iš kišenių ar ne, žydės visa laisva Ukraina okupantų krauju tręštomis saulėgrąžomis. Taip iš tiesų „žydi laisvė“.

Dignum et justum est.

P.S. piešinys yra nuostabaus jauno dailininko Jurgio Jonaičio.

pozicija.org

Jeigu politikai tikrai mokytųsi iš istorijos, jie žinotų, kad į Antrąjį pasaulinį karą atvedė dvi klaidos:

1) Nedakariautas Pirmasis pasaulinis karas ir bloga taika, sudaryta po jo Versalyje (ne veltui vis daugiau istorikų kalba apie vieną Pasaulinį karą, tik vykusį dviem etapais, su pertrauka jėgų atgavimui);

2) Baimė ryžtingai panaudoti karinę jėgą iš karto po to, kai tik Hitleris ėmė ginklu atkūrinėti, vokiečių požiūriu, Versalyje pamintas jų teises.

Pirmoji klaida buvo pakartota 1990-1991 metais, kuomet, griuvus Sovietų sąjungai, nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta Vakarų pergalė Šaltajame kare. Fiksuojant tai ne tik teisiniais dokumentais, bet ir įvedant okupacines pajėgas bei pertvarkant nugalėtąsias teritorijas pagal nugalėtojų valią. Užuot tai padarę, Vakarai ėmėsi ramstyti po Ronaldo Reagano smūgio griūvantį sovietinį monstrą, maitinti Rusiją pinigais, saugoti ją nuo tolesnio irimo. Kas pamiršo – savo pirmąjį revanšistinį karą prieš Čečėniją „demokratinė Boriso Jelcino Rusija“ atkariavo iš esmės už Vakarų pinigus.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Labas rytas

Kyivo kryptis. Situacija iš esmės nepakitusi:
-Šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose agresoriaus jėgos gana silpnos, bando artilerijos smūgiais laikyti kontratakuojančius ukrainiečius. Tuo pačiu orkai vis ir toliau neatsisako siekių bet kokia kaina primesti savo mūšio ritmą. Pvz. Makariv ar Buchia ruožuose mažomis pajėgomis bando pulti. Tiesa, tas puolimas labiau primena desperatišką puolimo imitaciją. Grįžti į sau patogias pozicijas be šviežių pajėgų ir resursų papildymo agresorius nebeturi pajėgumo.
-Šiaurės rytiniame sektoriuje ukrainiečiai ir toliau neleidžia orkams blokuoti Chernihiv (ir taip palengvinti tiekimą ir pajėgų judėjimą Kyivo link iš šiaurės). Pagrindinės agresoriaus pastangos šiuo metu nukreiptos į vakarinės miesto pusės iki pat Dniepro „uždarymą“. Čia kritinę svarbą turi Slavutich miestas, tad orkai bando jį nulaužti. Tiesa nesėkmingai. Tuo pačiu agresorius kaupia jėgas Brovary-Borispol sektoriuose. Galima daryti prielaidą, kad jie ateityje rengiasi pulti, agresorius vis pabando įvykdyti lokalias atakas. Tačiau kita vertus matant, kad šiuo metu čia esančių pajėgų esminis uždavinys – išlaikyti pozicijas, tad neatmestina, kad agresorius gali siekti pirmiausia maksimaliai sutvirtinti savo gynybą. Ukrainiečių kontrakatkos šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuje tikrai buvo pastebėtos. Jei ir aplink Brovary ukrainiečiai iškrėstų kažką panašaus, čia agresoriaus padėtis būtų dar sunkesnė (dėl neblokuoto Chernihiv, siauro tiekimo sektoriaus nuo Symy, ilgų ir nuolat atakuojamų tiekimo kolonų). Pirma kregždė – ukrainiečių išvaduotas Lukyanivka miestelis (apie 50 km į rytus nuo Brovary, šalia strateginio H07 kelio į Brovary).

Charkiv kryptis. Be pakitimų. Atvirai sakant, čia anksčiau ar vėliau lauktume agresyvesnių ukrainiečių veiksmų. Dabar sprendžiasi šiaurinio Donbaso flange likimas, tad kritiškai svarbu, kiek agresorius gaus spaudimo prie Charkivo ir jo kryptyje esančiuose tiekimo keliuose. Ypač turint omenyje, kad vakar atsinaujinęs puolimas prie Izyum tikėtina įvyko pajėgomis nuo Charkivo.

Donbaso kryptis:
-Šiauriniame Donbaso flange situacijų toliau išlieka įtempta. Agresorius toliau aršiai atakuoja Izyum sektoriuje. Miestas beveik sugriautas, mūšiai vyksta apylinkėse. Žinoma, orkai pasiskelbė, kad jie jau užėmė miestą, tačiau paskubėjo – gavo į nosį ir grįžo kur buvę. Agresoriaus veiksmai Rubizhne ir Popasna be rezultatų.
-Pietiniame flange džiugina, kad ir čia ukrainiečiai ima kontratakuoti. Antai orkai išmušti iš Malynivka, t.y. ukrainiečiai trukdo agresoriui vystysi puolimą nuo Volnovacha sektoriaus šiaurės vakarų link. Toliau ginasi Mariupolis. Atrodytų, kad mūšių intensyvumas sumažėjo. Tai galime spėti iš pastarosios paros “Azov” pulko rezultatų – 4 BTR ir neaiškus skaičius pėstininkų minus. Svarbu pastabėti, kad didžioji dalis šių nuostolių – ukrainiečių artilerijos darbas. Tad panašu artimų kautynių intensyvumas sumažėjęs. Panašu, kad vakar Berdianske savo “demilitaristinę” kelionę baigę orkų laivai buvo nutaikyti į Mariupolį, tad ši sėkmė džiugina dvigubai.

Pietų kryptis. Čia agresorius ir toliau bando išlaikyti tai, ką jam pavyko užgrobti. Ir toliau jiems esminė problema – aprūpinimas. Ukrainiečiai tai bando išnaudoti – atakuoja ugnimi ir vykdo lokalias kontratakas. Ir vėl puikiai veikia jų targetingas – panašu, kad sunaikintas 49 – os armijos priešakinis valdymo punktas.

„Dvasingosios sverchderžavos spec. operacija be nuostolių“ tęsiasi; taip ir toliau.

Yuri Butusov archyvas. Pagal atvirų šaltinių pranešimus, nepaisant to, kad ir Ukraina neteko nemažai tankų (skaičiuojama apie 74), tačiau šiuo metu jų beveik pusšimčiu yra daugiau nei prieš karą (traktorininkų „specpajėgos” partempė ne mažiau 177)

• Žiniasklaidos pranešimai teigia, kad Sergejaus Šoigu niekas nematė jau 12 dienų.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo raganų medžioklę savo patarėjų vidinėje aplinkoje.
• Įtarimai dėl artimų patarėjų išaugo po to, kai JAV ir Britanija gavo nutekintus jo karinius planus.
• Nutekėjusi informacija smerkė dėl sėkmingų Ukrainos atakų prieš pagrindinius generolus ir elitines pajėgas.
• Yra įtariamas gynybos ministras Sergejus Šoigu, vadovavęs invazijai.

Šiandien Vladimiro Putino karas paniro į dar gilesnę krizę pasirodžius pranešimams, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pradingo iš akiračio dėl „širdies problemų“.

Jo niekas nematė jau 12 dienų, o per televiziją buvo rodoma jį vaizduojanti sena filmuota medžiaga ir nuotraukos, kaip teigia opozicinės žiniasklaidos pranešimai.

Tai įvyko po to, kai paaiškėjo, kad Vladimiras Putinas pradėjo raganų medžioklę savo aplinkoje ir vis labiau bijo savo artimiausios aplinkos žmonių po to, kai JAV ir Didžioji Britanija gavo nutekintos informacijos apie jo karinius planus.

Ką gi, gerbiamieji, pratęskime vakar dienos temą, kuri susilaukė aukščiausio rango politikų ir jų nuolankios sekėjų minios dėmesio.

Ačiū Dievui, yra Europoje tokia šalis, kaip Lenkija. Kurioje absoliuti dauguma gyventojų yra ne tik kad tikintys, bet žiauriai tikintys. Kuri jėga nuo savo sienos atmušinėjo Lukašenkos siųstus nelegalus. Kurioje stiprinamas šeimos institutas. Ir kuri net susilaukė sankcijų iš ES už savo „fašistinę“ politiką.

Ir va dabar ši šalis pas save priėmė, atrodo, kad daugiau kaip 2 mln. Ukrainos karo pabėgėlių. Ir priėmė juos labai svetingai. Lenkija pirmą karo dieną, kai visi kiti dar mindžikavo ir lūkuriavo, į Ukrainą išsiuntė didžiulį ginkluotės konvojų, kurį ukrainiečiai sėkmingai ir rezultatyviai naudoja. Per Lenkiją eina visa karinės ginkluotės tiekimo Ukrainai logistika.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Labas rytas. Šį kartą dėmesio centre Kyivas ir šiaurinis Donbaso flangas.

1. Ukrainiečių kontrpuolimas šiaurės vakarų ir vakarų sektoriuose. Pirmiausia, apžvelkime ką matome.
• Kyivo savivaldos atstovai skelbia, kad aplink Buchia, Hostomel ir Irpen yra apsuptos agresoriaus pajėgos.
• Profesionalia karine taktine grafika užpildytas geras lenkiškas resursas https://www.map.army/?ShareID=1009274&UserType=RO-M2a2a4Zp skelbia apie ukrainiečių kontratakas ne tik Buchia, Hostomel ir Irpen, ar Makariv, Moschun (ką patvirtina oficialūs šaltiniai), bet ir prie Borodyanka ir Ivankiv.
• ISW visą šią situaciją vertina atsargiai. Nors Borodyanka ir Mykulich palieka orkų pusėje, tačiau visgi Borodyanka, Mykulich, Makariv trikampį įvardina kaip ukrainiečių kontratakų sektorių. https://www.understandingwar.org/…/russian-offensive…
• Ukrainos GŠ apie kontratakas beveik nekalba (gal tik apie Makarivą). Akcentuoja, kad priešas tvirtina gynybines pozicijas, vykdo žvalgybą ir riboto dydžio puolimo veiksmus, pvz. Teterivsk (t.y. 70 km nuo Kyivo).
Kai sėdi ant sofos Lietuvoje ir esi priverstas operuoti tik viešų šaltinių informacija, sunku kažką vertinti iš šios pateiktos informacijos. Tačiau įjungus karinę logiką ir atvirus duomenis piešiasi toks vaizdas:
• Agresoriaus blokavimas Buchia, Irpen, Hostomel yra tikėtinas, tačiau ar tai galime vadinti apsupimu – sunku pasakyti. Panašu, kad tai nutiko po to, kai agresorius vėl bandė šia kryptimi smūgiuoti, jo ataka atmušta ir tada ukrainiečiai kontratakavo. Tokiu atveju apsupimas sunkiai įsivaizduojamas ne tiek todėl, kad ukrainiečiai to negalėtų, bet todėl, kad iš karto apsupusieji taptų apsuptaisiais. T.y. agresorių apsupusioms pajėgoms prie Buchia, Irpen, Hostomel iš užnugario grasintų orkai. Tuo labiau, kad šiame ruože dominuoja ukrainiečių motorizuoti ir lengvieji pėstininkai, jų pajėgomis sukurti stiprų apsupties žiedą minėtuose ruožuose būtų labai sunku. Tad labiau tikėtina, kad priešas yra blokuotas atskirose vietose, tačiau turi galimybę atsitraukti ir papildyti pajėgas.
• Lenkų minimas Borodyanka atsikovojimas yra mažai tikėtinas, nes apie tai tikrai praneštų ukrainiečiai. Šis miestelis yra centrinis visoje šiaurės vakarinėje rusų grupuotėje, čia savo laiku bandyta įkurti logistinį tašką. Jį praradus visa orkų gynyba šiaurės vakariniame sektoriuje imtų byrėti kaip kortų namelis. Nieko panašaus negirdime iš Ukrainos oficialių pareiškimų ir nematome soc.tinkluose. Tiesa, anksčiau buvo pranešimų, kad rusai išmušti iš Borodyankos, bet vėliau buvo žinių, kad orkai šioje gyvenvietėje siekia įsitvirtinti. Trūksta aiškios ir vienareikšmiškos informacijos. Kas neatmestina, tai ukrainiečių pastangos atakuoti, sekinti Borodyanka – tai jau būtų nemenkas laimėjimas.
• Pats kontratakų mastas nuo Zhytomir kelia abejonių (ISW ir lenkų šaltinio duomenys). Jei ukrainiečiai kontratakų išdavoje kontroliuotų Borodyanka, Mykulich, Makariv trikampį (net jei Borodyanka, Mykulich būtų orkų pusėje), irgi apie tai sužinotume labai greitai iš oficialių Ukrainos šaltinių. Nuo Zhytomir pusės stipriausia yra ukrainiečių grupuotė aplink Makariv (mechanizuota brigada) ir Liubymivka (oro desanto brigada). Būtent todėl čia ir galima pastebėti aiškiausius sėkmės rezultatus. Kituose ruožuose (Borodyanka, Ivankiv, Nova Huta) veikia bataliono dydžio vienetai. Labiau tikėtina, kad jų užduotis – kaustyti priešą, įgalinti Makariv ir Liubymivka grupuotes pulti, atitraukti orkų pajėgas nuo Buchia, Irpen, Hostomel, bet ne pasiekti didelių operacinių laimėjimų.

2. Šiaurinis Donbaso grupuotės flangas. Nepaisant to, kad prie Izyum ukrainiečiai sunaikino ar padarė nekovingomis 60 proc. orkų gyvosios jėgos ir technikos, agresorius stebėtinai greitai atkūrė kovingumą. Šviežios pulti pasirengusios pajėgos ant medžių neauga, tad tikėtina, orkai nuėmė dalį pajėgų nuo kitų sektorių. Labiausiai tikėtina, kad nuo Charkiv krypties, kadangi čia sąlyginai ramu. Kaip ten bebūtų, pranešama apie intensyvų agresoriaus puolimą. Intensyvūs mūšiai vyksta Donetske, Topolske ir Kam’yanka. Tai nedidelės gyvenvietės pietinėje Donets upės pusėje šalia Izyum.
• Donetske, Topolske yra pietvakariuose esantys su Izyum beveik besiribojantys priemiesčiai. Juos užėmus priešas ne tik blokuotų miestą iš pietvakarių. Jis imtų kontroliuoti išvažiavimus iš miesto Dnipro link, o tai labai apsunkintų ne tik Izyum gynėjų aprūpinimą, bet ir galimybes atsitraukti. Vieną kartą orkai jau pabandė tai atklikti, tačiau ukrainiečiai juos išstūmė iš šių pozicijų. Palinkėsime to ir dabar.
• Jei orkams pavyktų užimti Kam’yanka (2 km į pietus nuo Izyum), miesto gynėjai būtų blokuoti iš pietų, kelias į Slaviansk agresoriui būtų atviras. Tai ne tik ženkliai komplikuotų Severodenetsk sektoriuje besikaunančių ukrainiečių padėtį. Kaip ir minėjome anksčiau, pasiekus Slaviansk visas šiaurinis Donbaso flangas būtų apeitas, ir agresoriui atsirastų galimybė suspausti besikaunančią ukrainiečių grupuotę iš vakarų ir rytų. Ukrainiečių Donbaso grupuotės pajėgomis šios padėties turbūt išspręsti nepavyktų, kadangi agresorius sąmoningai atakuoja visoje Donbaso krypties kontaktinėje linijoje, kad ukrainiečiai negalėtų į pavojingiausius taškus permesti rezervų.

Laikome kumščius už ukrainiečius.

Ir pabaigai – smagesnė žinia. Atrodo tūsas iš Chornobaivkos persikelia į Berdiansk! Ukrainos jūrų pajėgos atakavo okupuotame uoste tūpčiojančius orkų laivus. Jie daug negalvoję veikia pagal standartines agresoriaus procedūras – taktinis veiksmas „руки в ноги“ atliktas be priekaištų. PAKARTOT! PAKARTOT! PAKARTOT!