Ukraina

laikmetis.lt

Šių metų kovo 11 dieną derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo Rusijos diktatoriui, kad Baltarusijos kariai ne vėliau kaip kovo 21 dieną pradės puolimą prieš Ukrainą. Bet, matyt, Lukašenka vėl apgavo Putiną.

Apie tai savo „Telegram“ kanale rašė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka.

„Lukašenka ir vėl apgavo Putiną. A. Lukašenka per susitikimą Kremliuje davė fašistiniam Rusijos Federacijos diktatoriui pažadą užpulti Ukrainą ne vėliau kaip kovo 21 d. Štai kodėl Baltarusijos diplomatinės atstovybės likučiai buvo visiškai evakuoti iš Kijevo“, – rašė jis.

Geraščenka pabrėžė, kad šis incidentas įsiutino Putiną, nes Baltarusijos kariuomenė turėjo pradėti Lvovo puolimą per Voluinę, kuri užblokuotų kelius, vedančius iš Ukrainos į ES, tai yra tuos, kurie tiekia ginklus iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Europos šalių.

„Tai tapo ypač svarbu Putinui po to, kai JAV Kongresas patvirtino 13,6 mlrd. paramą Ukrainai“, – sakė Geraščenka.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Kyivo kryptis. Dar iki galo neaiški vakarykščio orkų apsupimo aplink Buchia, Hostomel baigtis. Patys ukrainiečiai apie ją nieko nekalba, tačiau nepatvirtintais duomenimis priešas spaudžiamas ne tik nuo Kyivo ir nuo Zhytomir pusės. Lauksime tikslesnė informacijos. Tuo pačiu vakar buvo nemažai euforijos dėl Makarivo (ne tiek Ukrainoje, bet Lietuvoje). Sąmoningai to neeskalavome, tad dabar ramiai. Jeigu pamenate, šis miestelis jau kurį laiką buvo ukrainiečių rankose. Tai, kad jie jį vėl išlaisvino reikštų, kad buvo praradę, o dabar atsiėmė. Žinant Makarivo svarbą neatmestina, kad rusai vėl pabandys jį atsiimt. Kitais žodžiais tariant, galimai formuojasi nauja no mans land (kaip kurį laiką buvo Buchia). Jeigu ukrainiečių pastangos bus sėkmingos ir pavyks išvystyti taktinę sėkmę, t.y. nustumti priešą nuo Makarivo ir čia įsitvirtinti – tada kita kalba.

Charkivo kryptis. Be pakitimų.

Donbaso kryptis.
-Karinis pralaimėjimas prie Izyum gali stipriai pakeisti padėtį šiauriniame flange. Čia agresoriaus pajėgos nebeturi puolamojo potencialo, tad ar ukrainiečiai sugebės tai išnaudoti priklauso nuo jų pačių pajėgų būklės. Jei pavyktų išstumti rusus iš Izyum, lengviau įkvėptų visas šiaurinis flangas. Pirmiausia ukrainiečiai galėtų ugnimi ir manevru sukaustyti ar atstumti orkus nuo šiaurinio Donets kranto, o tai labai palengvintų Severodonetsk grupuotės padėtį. Ar tam ukrainiečiai turi pajėgų – matysime.
-Centre agresorius vis stipriau spaudžia Mariinką. Ryte pasirodė duomenys apie link miestelio judančius 15 tankų, 5 Nona (savaeigis minosvaidis), 4 PKM, 3 – 4 „Uralus“. Panašu, kad čia bus bandymas laimėti bent kažką. Klausimas, ar jie tikrai pasieks mūšio vietą, nes jei tokia info pasirodo soc.tinkluose, tai ją ukrainiečiai artileristai tikrai žino. Jei bus naujienų – pranešime.
-Mariupolyje be didelių pakitimų, tačiau įdomus faktas, kad virš miesto numuštas rusų lėktuvas. Koks tai lėktuvas ir kuom numuštas – neturime info, bet pats faktas, kad miestas ne tik į pavėsį deda orkų tankus, „specnaziorus“, laivus (vakarykštis kateris) ir net lėktuvus, daug ką pasako. Miesto praradimu tikrai kol kas nekvepia. Tuo labiau, kad vis dažniau į Mariupolį metami 1 dieną šaudymų, 2 dienas autų vyniojimo ir 3 dienas gėrimo kursus baigę „universalūs kariai“ iš Donbaso (pvz. net DNR jūrų pėstininkų batalionas 🙂 ),taip pat kalba už save.

Pietų kryptis. Jei kas vakar žiūrėjote Orestovičiaus terapiją pas Feiginą (https://www.youtube.com/watch?v=088aHLTmTXo), tai apie Pietų kryptį viską žinote. Esminė orkų problema – logistika. Jų vakarinėje Dniepro pusėje esančios pajėgos remiamos per kelias nedideles arterijas, ir resursai bei pastiprinimas pajėgas pasiekia labai lėtai. Nuo savęs galime pridėti, kad tai pirmiausia yra sėkmingų ukrainiečių veiksmų rezultatas.
-Raktu į sėkmę buvo pačioje karo pradžioje maksimaliai toli bandantys prasiveržti rusų desantininkai. Juos ukrainiečiai išgaudė, ir orkai nebeteko puolimo koncentracijos. Pajėgos gal ir toli prasiveržusios, tačiau jų sąlyginę sėkmę nubraukia ukrainiečiai(pasalos), arba nėra kas išvysto šio rusų puolimo (pagrindinės pajėgos stringa dėl logistikos trikdžių).
-Atsakymu į šią problemą galėjo tapti Chornobaivkos oro uostas (ne tik pajėgų valdymo, bet ir logistinis centras). Statydami ant jo, rusai jautėsi pakankamai saugiai, kadangi RF pajėgos tvirtai kontroliavo Chersoną, ir supo Mykolaiv. Jiems susidarė įspūdis, kad oro uostas saugus, yra užnugaryje.
-Tačiau ukrainiečiai kapojo aukščiau minėtas, bandančias prasiveržti, rusų kuopos taktines grupes, vykdė savo reidus, drąsiau artilerija ėmė daužyti aplink Mykolaivą esantį priešą. Ir paaiškėjo, kad agresorius prastai kontroliuoja teritoriją iki Chersono, atsirado landų. Ukrainiečiai ėmė daužyti Chornobaivką, o rusai iš jos negali pasitraukti, kadangi negali remtis tik tais dviem tiekimo keliais per Dnieprą. Taip agresorius atsidūrė uždarame rate. Nenustebsime, kad dar bus ir 10ta ir 15ta ataka prieš oro uostą.
-Pajutę agresoriaus silpnumą, ukrainiečiai surengė lokalias kontratakas link vakarinės Chersono pusės ir į šiaurę nuo Mykolaiv, taip dar labiau demoralizavo agresoriaus pajėgas ir parėmė iniciatyvą į savo rankas.

Teraborona veiksme:

Plačios apimties Rusijos įsiveržimo laikotarpiu Ukraina sunaikino keturias iš dešimties Rusijos armijų. Apie tai informacinės spaudos konferencijos metu pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Priešas visur Ukrainos teritorijoje beveik prarado galimybę atakuoti ir vykdo tik taktinius veiksmus, kaupia rezervus, puolamas mūsų raketų dalinių, artilerijos ir aviacijos. Šiandien aš jums pristatysiu priešo praradimus kiek neįprastu būdu. Mes juos matuosime ne vienetų skaičiumi, o pagal organizacines – personalo struktūras“, – sakė Arestovičius.

Jis pranešė, kad sunaikinta: 11 tankų batalionų, 34 šarvuotų kovos mašinų batalionai, 5 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų divizionai, 17 pabūklų artilerijos batalionai, beveik 5 lėktuvų aviacijos pulkai ir 5 sraigtasparnių aviacijos pulkai.

„Tai sudaro tris Rusijos smogiamosios armijos komplektus kaip operatyvinius – strateginius junginius ir dar vieną oro pajėgų armiją. Tai yra, mes sunaikinome 4 armijas iš 10 Rusijos Federacijos turimų armijų “, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas.

Po taikos derybų su Rusija Ukraina dabar skelbia, jog gali prireikti referendumo, kad šalis įgyvendintų tam tikrus Kremliaus reikalaujamus pokyčius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dabar atsiveria galimiems kompromisams tiek dėl atsiskyrusių sričių Rytų Ukrainoje, tiek dėl Ukrainos valstybės neutralumo ir santykių su NATO.

Diplomatinių derybų su Rusija metu Ukraina pasiūlė susitarimus, kuriuos, anot Kijevo, praktiškai įgyvendinti gali būti sunku.

„Kalbant apie tam tikrus pokyčius, kurie galėtų tapti istoriniais, nėra kito kelio, kaip tik surengti referendumą“, – interviu kelioms Europos žiniasklaidos priemonėms sakė Zelenskis.

Jungtinių Tautų teigimu, iki šiol žuvo mažiausiai 925 ir buvo sužeisti 1496 civiliai gyventojai. Tačiau faktiniai skaičiai, pasak organizacijos, yra didesni.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Sveiki, padėtis fronte iš esmės nepakitusi, tad yra proga detaliau pažvelgti į situaciją Mariupolyje.

Kodėl taip nutiko?

Karo pradžioje (2014 m.) agresorius jį pabandė užimti iš eigos, tačiau tuomet ukrainiečiai apsigynė ir išvijo juos lauk. 2015 m. pradžioje šalia Mariupolio esantis Shyrokine buvo intensyvių mūšių epicentre. Long story short – visus 8 – erius Rusijos karo prieš Ukrainą metus Mariupolis buvo pafrontės miestas, tad čia nuolat besirotuojančios pajėgos rimtai žiūrėjo į miesto gynybą (nuolat vykdė rekognoskuotę, planavo operacijas, įrenginėjo pozicijas, treniravo padalinius, kaupė resursus). To pasėkoje miestas karą pasitiko pasiruošęs.

Spaudimas Mariupoliu iš rytų prasidėjo pirmosiomis karo dienomis ir ukrainiečiai tam buvo pasirengę. Problema buvo kitur. Ukrainos politinė ir karinė vadovybė tinkamai neįvertino Krymo grupuotės pajėgumo ir pirminiame etape neskyrė tinkamo dėmesio Pietinės krypties gynybai. Dėl to agresorius ne tik sąlyginai lengvai persikėlė į vakarinį Dniepro krantą, tačiau gana sparčiai vystė puolimą Vasylivka, Tokmak, Berdiansk kryptimis. Kai agresorius užėmė Berdiansk, jis turėjo dvi galimybes:
-veržtis Bilmak link ir kuo greičiau pabandyti susijungti su Volonovachą puolančiais rusais, t.y. apsupti visą aplink Mariupolį esančią ukrainiečių grupuotę;
-nuo Berdiansko veržtis link Mariupolio ir pradėti blokuoti miestą.

Vis stiprėjantis ukrainiečių pasipriešinimas ir ilgą laiką besitęsusios nesėkmės prie Volnovachos agresoriui nepaliko kitos išeities, kaip bandyti įvykdyti bent antrą variantą. Kai orkai priartėjo prie Mariupolio iš vakarų, gynėjai nebeturėjo kitos išeities kaip perskirstyti pajėgas (iš prioritetinės rytinės pusės permesti dalį pajėgų į vakarus). Tuo agresorius pasinaudojo ir beveik vienu metu (kovo 12 – 13 d.) miesto prieigas pasiekė iš vakarų ir iš rytų. Tuo pat metu agresorius apėjo Volnovachą, jo aktyvūs veiksmai šiaurinių Mariupolio priemiesčių link pasidarė dažnesni ir kryptingesni. Miestas blokuotas iš visų pusių.

Operacijų sumanymas ir rezultatai.

Čia galime burti iš kavos tirščių, nes abiejų pusių planų neturime. Panašu, kad vientisos ir aiškios kontaktinės linijos nėra. Daug pasipriešinimo židinių, vietų, kur priešas yra prasiveržęs, no man‘s land vietovių. Tačiau žvelgiant į tai, kas vyksta ir matant žemėlapį, galima daryti prielaidas, kad:
-Karybos teorija ir praktika diktuotų, kad ukrainiečiai turėtų gintis trimis zonomis, kurias sąlyginai galime vadinti žiedais:
-„Išorinis žiedas“. Teoriškai miesto prieigose vykdoma žvalgyba, priešas naikinamas artilerijos ugnimi, vykdomos pasalos. Realybėje tai daugiausia matėme iki kovo vidurio, kada agresorius blokavo miestą.
-„Vidinis žiedas.“ Teorija diktuoja, kad kirtus „išorinį žiedą“ priešas blokuojamas, sekinimas, daliniai ir padaliniai atakuojami jų mūšio rikiuotės formavimo vietose ir susitelkimo rajonuose.

Praktikoje tai matome dabar, kuomet:
-Ukrainiečiai dronų ir artilerijos pagalba naikina orkus jų susitelkimo rajonuose mieste (pvz. GRU 22 – osios spec. paskirties brigados susitelkimo rajono apšaudymas)
-Puolančių (ar besiruošiančių pulti) rusų šarvuotos technikos kolonų naikinimas
-Manevrinė gynyba miesto gatvėse. Pašėlusio BTR4 ekipažo vaizdai rodo, kad ukrainiečių lengvai šarvuota technika juda tarp gatvių ir apšaudo priešo šarvuotą techniką, o priekyje laukia medžioklei pasirengę pėstininkai. Jei ukrainiečių šarvuota technika nesusitvarko ar išvilioja orkų techniką/pėstininkus judėti link įkyraus pašėlusio BTR4, ukrainiečių pėstininkai, prisidengdami pastatais, gali smūgiuoti puolantiesiems į flangą.
-„Citadelė“. Teoriškai tai pagrindinis ir tvirčiausias gynybos žiedas, kuriame sutelkta ir didžiausia dalis artilerijos, šarvuotas rezervas, atsargos ir pan. Žvelgiant į žemėlapį Mariupolio atveju tai galėtų būti Kalmius, Kalčyk ir Boika pr. ribojama miesto dalis. Tai, kad kol kas matome BTR4 džiazą, indikuoja, jog gynėjų tankai dar laukia savo valandos.

RF pajėgos:
-Atrodytų, kad pirmiausia orkai siekia atkirsti pietinę miesto dalį su uostu. Tokią prielaidą galime daryti todėl, kad didžiausias mūšių intensyvumas fiksuojamas pietrytinėje ir pietvakarinėje miesto dalyse. Tai nereiškia, kad kituose sektoriuose nieko nevyksta, tačiau panašu, kad veiksmų prioritetas yra pietuose.
-Viena vertus, atrodo keista, kad šiaurinė miesto pusė nėra atakuojama taip, kaip galima buvo tikėtis. Juk ten nėra didelių gamtinių kliūčių kaip rytinėje ir vakarinėje miesto dalyse. Tačiau atsakymas galėtų būti tame, kad rusai vis dar labai užimti aplink Volnovachą. Pirmiausia, šio sektoriaus kontrolė užtruko, tad pajėgų kaupimas šiauriniuose Mariupolio priemiesčiuose (nuo Volnovachos pusės) truko trumpiau nei miesto rytuose ar vakaruose. Be to, aplink Volonovachą dar vyksta intensyvūs mūšiai, tad pilna apimti iš šiaurės permesti pajėgų Mariupolio puolimui agresorius negali.
-Agresoriaus puolimas akivaizdžiai įstrigęs. Tai rodo ir tai, kad beveik visą laiką mūšio lauke daugiausia matėme RF konvencines pajėgas (tiesa, dažniausiai skrebučių pavidale). Tačiau pastarąsias kelias dienas vis dagiau matosi daug atšalusių „specnaziorų“ ir jų „net analogov“ Tigrų ir kitos lengvos technikos. Atrodo, kad orkai tradiciškai savo manevrinių pajėgų nesėkmes bando spręsti „specnazioriška žvalgyba mūšiu“. Nieko jie neišmoko nei iš Kyivo, nei iš Charkivo.

Problemos ir galimybės.
-Šiuo metu deblokuoti Mariupolio neįmanoma. Problema ne tik ta, kad iki savų pajėgų miestą skiria apie 100 km. Esmė tame, kad pietiniame Donbaso flange ukrainiečių pajėgos sunkiai kaunasi, tad prasimušti iki Mariupolio nėra galimybės.
-Geriausia, kaip jie galėtų padėti Mariupolio gynėjams – ne tik tvirtai gintis Volnovachos sektoriuje, bet pabandyti čia kartas nuo karto kontratakuoti. Taip pavyktų trikdyti agresoriaus bandymą sustiprinti spaudimą Mariupoliui iš šiaurės, tad gynėjai galėtų toliau koncentruotis ten, kur jiems gintis sekasi, t.y. rytinė ir vakarinė miesto pusės.
-Kad ir kaip gerai ukrainiečiai kaunasi artimose kautynėse, visgi orkai čia turi persvarą ugnimi. Taip, ukrainiečiai smogia tikslius ir skausmingus smūgius savo artilerija ar dronais, tačiau resursai vis labiau senka, o baigiant sugriauti miestą vis sunkiau bus paslėpti ugnies sistemas.
-„Žaliasis koridorius“ civiliams palikti miestą ne tik būtų būdas išgelbėti jų gyvybes, bet labai palengvintų ukrainiečių karių dalią. Jų kovinė nuotaika yra labai aukšta, tačiau visgi civilių žūtys, poreikis rūpintis jais nepadeda karinėms operacijoms. Tai sekina resursus, veikia moralę. Turbūt todėl orkai ir atsisako išleisti gyventojus iš miesto.

Azov Kautynės Mariupolyje:

Ukraina yra pakeliui į naująjį istorinį EPĄ, kurio jai labai trūko….

Kiekviena tauta savo istorijoje gali rasti vienus ar kitus istorinius įvykius, kurie laiko, emocijų ir vaizduotės veikiami pavirsta legendomis, perduodamomis iš kartos į kartą ir vadinami epais.

Ar pamenate kaip vaikystėje visi klausėme istorijos mokytojo pasakojimo apie Pilėnus? Tą dieną apie nieką kitą negalėjau galvoti. Taip stipriai mane paveikė ši istorija.

Ukrainoje gimsta naujas nacionalinis epas – Mariupolio gynyba. Tai bus nepaprastas naciją konsoliduojantis įvykis. Tai bus įvykis, kuris artimiausius šimtą metų šiai tautai neleis išnykti.

Dabar svarbiausiai yra ko greičiau sustabdyti tą baisų karą, žmonių, ypač niekuo dėtų civilių, žudymą, šalies infrastruktūros naikinimą, užkardyti vaikžudystės orgijas. Todėl niekas nepasmerks V.Zelenskio ir Ukrainos politinės vadovybės, apskritai ukrainiečių, jeigu jie vardan taikos suteiks Rusijai daugiau nei reikėtų nusikaltėliškam režimui nuolaidų, leisdami deržavai išsaugoti totorišką mordą, tačiau net ir tokia neišvyniota iki galo Rusija pasiliks užstrigusi prie pragaro vardų, neturinti vietos šiame pasaulyje.

V. Putinas yra dar didesnis magas nei Koperfildas, kuris geriausiu atveju sugebėdavo pradanginti pastatą, kai savo ruoštu diktatorius sugebėjo pradanginti visą didžiulę šalį kaip moralinį vienetą ir tarptautinės teisės subjektą. Tačiau net ir tokia Rusija kaip fizinė realybė išlieka, todėl ir kyla klausimas – kur reikės padėti tą, poeto žodžiais tariant, kruvinomis lūpomis Rusiją po karo? Neužkasi anosios po žemėmis su visu gyvu ir negyvu imperijos inventoriumi, ar ne?

Nesutinku su kartas nuo karo prasimušančiu į paviršių užkeikimu, kad, nežiūrint nieko, mums vis tiek teks kažkaip bendrauti su Rusija po karo. Tokiame posakyje girdžių truputėlį prislopintą priegaidę apie tai, kad nepersistengtume smerkdami Rusiją dėl karo nusikaltimų, nes neva jausimės nepatogiai po to, kai bandysime normalizuoti santykius. Tačiau, kaip atrodo, su nepersimainiusia iš esmės Rusija nebus jokių galimybių bendrauti net po karo, bendravimu nepavadinant kažkokių efemeriškų fizinių veiksmų.

laikmetis.lt

Aleksejus Arestovičius yra vienas artimiausių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio rato žmonių, jo patarėjas. Ukrainos prezidento aplinkoje jis tapo labiau pastebimu prieš gerą pusmetį, tačiau per tą laiką jo įtaka smarkiai išaugo. Per karą Ukrainoje jis nesykį pasirodydavo viešumoje su pranešimais apie padėtį karo fronte, derybas su Rusija, geopolitinės situacijos vertinimais.

A. Arestovičius tapo populiarus socialiniuose tinkluose, ir tai nenuostabu, nes jis pasižymi puikia retorika, tiksliomis įvykių prognozėmis ir nestandartiniu požiūriu į visuomenės reiškinius.

Prieš pasirinkdamas politiko kelią, A. Arestovičius įėjo į populiariausių Ukrainos tinklaraštininkų šimtuką, vedė psichologinius seminarus, vaidino filmuose. Negana to, jis yra baigęs teologijos studijas.

Vis dažniau kyla klausimus, kokį raidos kelią pasirinks Ukraina sustojus kariniams veiksmams. A. Arestovičiaus įžvalgos yra svarbios tuo, kad būdamas vienas artimiausių prezidento V. Zelenskio aplinkos žmonių, jis gali paveikti ateities Ukrainos vystymosi liniją.

Siūlome politiko feisbuko įrašo, padaryto 2021 m. rugpjūčio 17 d. po JAV pasitraukimo iš Afganistano, vertimą. Šis tekstas leidžia susidaryti vaizdą apie A. Arestovičiaus pažiūras, o tuo pačiu, ir galimas ateities Ukrainos perspektyvas.