Ukraina

Karas Ukrainoje. Du šimtai vienuoliktoji (rugsėjo 22 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Putino branduolinius grasinimus pavadino „pavojinga ir neapgalvota retorika”. Aljanso generalinio sekretoriaus teigimu – tai pirmoji Rusijos mobilizacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tačiau ji nėra netikėta.

„Užtikrinsime, kad Maskvoje nekiltų jokių nesusipratimų dėl to, kaip reaguosime. Žinoma, tai priklauso nuo to, kokia bus situacija ir kokius ginklus jie gali panaudoti. Svarbiausia neleisti, kad taip nutiktų, todėl bendraudami su Rusija aiškiai kalbėjome apie precedento neturinčias pasekmes”, – pabrėžė NATO vadovas.

Mes suprantame, kad diplomatinis protokolas neleidžia elgtis taip pat arba panašiai taip, kaip Rusija. Tačiau mūsų giliu įsitikinimu, dabar kaip tik metas pasakyti Maskvai labai aiškiai: tą akimirką, jei tik bus duotas įsakymas panaudoti branduolinį užtaisą, lėksit į orą nespėję sumirksėti. Tik tokią kalbą supranta Putinas, tik tokia retorika jį priverstų susimąstyti.

Putino teigimu, dalinė mobilizacija bus taikoma tik rezervo kariams. Rusijos teroro ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad bus mobilizuota apie 300 000 žmonių.

Skaičiai nerealūs. 300 000 karių Kremlius neturės nei uniformų, nei sausų davinių, nei karstų. Manytume, kad per 6-8 savaites Rusija galėtų sukrapštyt iki 150 tūkstančių „rezervo karių.”

Marius Parčiauskas. Rusijai atnaujinti puolimą nėra jokių šansų

Tai pagaliau įvyko: Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Akivaizdu, kad Rusijos vadovybė mobilizaciją laikė pačia paskutine priemone, nes būtų jau seniai ją skelbusi.

Dabar nebeturi kitos išeities, nes, jiems patiems netikėtai (tai irgi akivaizdu), atsirado reali grėsmė, kad Ukraina gali atsiimti bent nemažą dalį ir 2014 m. okupuotų teritorijų. Aišku, ne per savaitę, bet karas pakrypo būtent šia linkme.

Pati mobilizacija užtruks iki mėnesio, dar užtruks bent minimaliai paruošti karius (atnaujinti įgūdžius) ir juos perdislokuoti iš įvairių šalies vietų. Tad realų šios mobilizacijos efektą kare galime pamatyti po poros mėnesių. Nors skelbiama, kad mobilizuojami rezervo kariai, kurie esą turi patirties, tai nereiškia, kad jie turi kovinės patirties, o tiesiog tai, kad jie praeityje yra tarnavę Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose. Taip pat tai reiškia, kad jau išnaudotos aktyviojo rezervo galimybės ir Rusija tiesiog nebeturi, iš kur daugiau traukti karių ilgesniam karui.

Karas Ukrainoje. Du šimtai dešimtoji (rugsėjo 21 diena)

Aurimas Navys | visagentura.com

Politinis strateginis lygmuo

Šiandien ryte Putinas pareiškė, kad Rusijoje bus paskelbta dalinė mobilizacija. „Manau, kad mūsų tėvynės ir mūsų vientisumo gynybai būtina paremti dalinę mobilizaciją”, – pareiškė Putleris. Į karinę tarnybą esą bus kviečiami tik tie piliečiai, kurie yra rezerve, o ypač tie, kurie tarnavo ginkluotosiose pajėgose, turi tam tikrų karinių profesijų ir atitinkamos patirties. Prieš siunčiant į dalinius, pašauktieji bus papildomai apmokomi.

Putinas pagrasino pasauliui branduoliniu ginklu. Kremliaus tironas įsitikinęs, kad „prieš Rusiją vykdomas branduolinis šantažas”. Jis pagrasino, kad iškilus grėsmei jos teritoriniam vientisumui, Rusija „panaudos visas turimas priemones, tai nėra blefas”.

Prieš kurį laiką Rusijos Valstybės Dūmos narys Andrejus Gurulovas sakė, kad Rusijos branduolinių smūgių taikinys bus ne Ukraina, o Vokietija ir Didžioji Britanija. Pasak jo, Maskva „nesuinteresuota” panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą, nes rusai „gyvens čia”.

Kremliaus propagandistė Margarita Simonjan vakar pareiškė, jog „sprendžiant iš to, kas vyksta ir kas dar įvyks, ši savaitė yra arba mūsų neišvengiamos pergalės, arba branduolinio karo išvakarės. Nematau jokio trečio varianto“.

Kol kas tai dar vienas Kremliaus bezdalas, skirtas įbauginti Vakarus, mobilizuoti ir padrąsinti savo šalies piliečius. Daug kam kyla klausimas, kaip ir kada Vakarai „vykdo branduolinį šantažą“. Vertimas iš sukto kremlinio kratinio: „Mes laikome, kad visos teritorijos, kuriose dislokuotos Rusijos karinės pajėgos yra Rusijos teritorija. Bet koks mėginimas jas atimti jėga ar susigražinti bus laikomas Rusijos užpuolimu. Rusijos užpuolimu mes laikome ir tolimojo nuotolio ginklų tiekimą Ukrainai, į kurį mes turime teisę atsakyti branduoliniu smūgiu“.

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Ukrainos kariuomenė tęs užgrobtos šalies teritorijos išlaisvinimą, o fronte nebus jokio atokvėpio ar pauzės. Tokia principinė Kyjivo pozicija atsirado po to, kai Rusija suintesyvino smūgius civilinei Ukrainos infrastruktūrai. „Galbūt dabar kai kuriems iš jūsų atrodo, kad po virtinės pergalių, turime savotišką sąstingį. Tačiau tai nėra užmigimas. Tai pasiruošimas kitai serijai… Nes Ukraina turi būti laisva – visa“, – teigia Zelenskis.

Kremlius, manydamas, jog raketų smūgiais į miestus ir civilių žudynės privers ukrainiečius palūžti, labai klysta. Valia kautis, naikinti priešą ir išmušti jį lauk iš šalies tik didėja.

Kremlius neigia Kyjivo teiginius, kad Rusijos armija įvykdė karo nusikaltimus Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione. „Tai tas pats scenarijus, kaip ir Bučoje. Tai melas, ir, žinoma, mes ginsime tiesą šioje istorijoje“, – bandė meluodamas nemirksėti Putinui burna dirbantis Peskovas.

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės, kad Ukraina susigrąžins Krymą diplomatiniu keliu. Dauguma ukrainiečių pritartų Krymo grąžinimui tokiomis priemonėmis. Zelenskis teigia, kad šiuo klausimu dirbama ir detalių atskleisti negalima.

Manytume, kad toks diplomatinis ėjimas galimas tik po nediplomatinio ėjimo raketomis. Kai Ukraina gaus tolimojo nuotolio precizinio tikslumo raketas HIMARS ir M270 sistemoms ATACMS, ji bus pasirengusi sunaikinti pagrindines Rusijos armijos vadavietes, atramos punktus, amunicijos ir kuro sandėlius toli užnugaryje okupuotose teritorijose – Kremlius neturės kito pasirinkimo, tik derybas. Tai gali nutikti labai greitai. Mes dar prieš karą sakėme, kad Kremlių be ultimatyvios retorikos sustabdyti gali kariniai veiksmai. „Karą reikia stabdyti karu“. Kažkada beprotiškai skambėjusi ir vyrus prakaituoti vertusi frazė šiandien niekam nebekelia šiurpulių.

Labai gaila, kad ne tik Rusija, bet ir Europa neišmoko istorijos pamokų ir prireikė tūkstančių ukrainiečių aukų, kad būtų stabdomas Kremliaus ordų siautėjimas Ukrainoje. Kiek aukų dar pareikalaus ši vykstanti beprotybė, sunku pasakyti, bet aišku viena – kuo ilgiau delsiama, tuo jų daugiau.

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Aurimas Navys | visagentura.com

Politinis strateginis lygmuo

Pentagono teigimu, Putinas bus priverstas keisti karo Ukrainoje tikslus. „Dabar pasiekėme tašką, kai, manau, Putinui teks persvarstyti savo „operacijos” tikslus. Nes dabar labai aišku, kad jis yra… nesugeba padaryti to, ką buvo užsibrėžęs anksčiau”, – pareiškė Pentagono žvalgybos vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieras.

Pentagonas teigia, kad Putinas įsiveržė į Ukrainą, siekdamas užimti Kyjivą ir nuversti provakarietišką vyriausybę. Tuo tarpu po šešis mėnesius trukusių kovų Ukrainos kariams pavyko okupantams suduoti stiprų smūgį ir priversti iš Charkivo apylinkių bėgti driskius į Rusijos teritoriją.

CIA direktoriaus pavaduotojo Davido Coheno teigimu, kol kas nereikia nuvertinti Putino noro okupuoti visą Ukrainą. „Nemanau, kad turime pagrindo manyti, jog jis nuo to atsisakė”, – teigia Cohenas. Jis pažymėjo, kad JAV taip pat neturėtų nuvertinti Putino „rizikos apetito”.

Rizikos apetitas – tai ėjimas iki kritinės branduolinės konfrontacijos ribos.

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog Ukrainos kariuomenės puolimas prieš Rusijos okupacines pajėgas buvo labai veiksmingas, tačiau tai nereiškia, kad prasideda karo pabaiga. NATO vadovas perspėja, kad šalys turi būti pasirengusios ilgalaikiams karo veiksmams. „Žinoma, labai džiugu, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo atkovoti teritoriją ir smogti į Rusijos linijas. Kartu turime suprasti, kad tai nėra karo pabaigos pradžia, turime būti pasirengę ilgam keliui”, – sakė Stoltenbergas.

Nors Maskva siunčia silpnus signalus apie norą derėtis, tačiau elgiasi taip, lyg stengtųsi užtrenkti visas deryboms įmanomas likusias duris. Kritinės infrastruktūros bombardavimas Kryvyj Rihe trečią parą iš eilės – akivaizdus karo nusikaltimas.

Jungtinės Tautos pareiškė norą atvykti į Iziumą apžiūrėti masinių kapaviečių. Nors anksčiau buvo teigiama, kad tai gali būti žuvusių kariškių palaikai, šiuo metu aiškėja, jog aukos – daugiausia civiliai gyventojai. Masinio laidojimo vietoje rasta daugiau kaip 400 kūnų, su akivaizdžiomis kankinimų žymėmis, nužudyti kariškiai ir vaikai.

Tokie Rusijos kariuomenės veiksmai tik skatina didesnį ir greitesnį, galingesnių ginklų Ukrainai tiekimą, dėl ko labai spardosi Kremlius. Rusijos vladykų veiksmai juos pačius stumia į kampą.

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos stojimas į ES vyksta sparčiai ir eina teisingu keliu, įsitikinusi ES vadovė Ursula von der Leyen. Europos Komisijos pirmininkė esanti sužavėta, kaip sparčiai Ukraina siekia tapti ES nare. „Stojimo procesas vyksta sklandžiai. Didelį įspūdį daro greitis, ryžtas ir tikslumas“, – teigia Ursula von der Leyen po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive.

Bendroje spaudos konferencijoje su ES Komisijos pirmininke Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos oro gynybos sistemos yra prioritetas siekiant apsaugoti šalį nuo Rusijos smūgių. Ursula von der Leyen pranešė kad ES skirs Ukrainai 100 mln. eurų sugriautoms mokykloms atstatyti.

Vakar pranešta apie rastą masinę kapavietę Iziume, kur, kaip spėjama, yra apie 440 atskirų palaidojimų. Vietos valdžios teigimu, visi nužudytųjų kūnai bus ekshumuoti ir išsiųsti teismo medicinos ekspertizei. Kai kurie palaidotieji buvo nužudyti nušaunant, kiti žuvo per oro antskrydžius. Daugelio tapatybė nenustatyta.

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Vakar, lankydamasis Iziume, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Krymas ir kitos okupuotos teritorijos bus grąžintos Ukrainai. Prezidentas pabrėžė, kad šias žinutes reikia siųsti į visas okupuotas teritorijas, nes „Vyksta ne tik ginklų karas. Informacinis karas puola žmones. Rusija puola per televiziją, kitas žiniasklaidos priemones“.

JAV prezidentas Joe Bidenas abejoja greita Ukrainos pergale ir perspėja, kad karas bus „ilgas”. Tačiau Ukrainos sėkmė gali būti žingsnis į dar geresnės ir naujesnės JAV ginkluotės tiekimą. Vokietijos žiniasklaidos teigimu, JAV dabar svarsto galimybę siųsti Ukrainai tankus „Abrams” ir modernias pėstininkų kovos mašinas.

Vokietija pareiškė, jog neatmeta galimybės siųsti į Ukrainą sunkiausią savo šalies tanką „Leopard 2“. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pritaria tokiems veiksmams, sakydamas: „mes… glaudžiai koordinuosime veiksmus su savo sąjungininkais. Situacija yra dinamiška.” Tai reiškia, jog Bundestagas lauks, kol pirmą žingsnį žengs Baltieji rūmai.

Scroll to Top