Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė
Politinis strateginis lygmuo
JK nepakvietė Rusijos, Baltarusijos ir Mianmaro atstovų dalyvauti karalienės Elžbietos valstybinėse laidotuvėse, kurios įvyks kitą pirmadienį. Kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis, Didžioji Britanija bei karališkoji šeima pasmerkė Maskvos invaziją į Ukrainą ir ekonominėmis sankcijomis bei kitomis priemonėmis siekia izoliuoti Rusiją bei jos satelitę Baltarusiją pasaulinėje arenoje.
Naudodamasis tuo, kad nustekenta Rusijos driskių orda bando susirinkti visus įmanomus rezervus iš visų neįmanomų pakampių, Azerbaidžanas atakavo Armėnijos karinę ir civilinę infrastruktūrą keliuose miestuose ir kaimuose bei jų apylinkėse, įskaitant Vardenį, Sotką, Artanišą, Išanasarą, Gorį, Jermuką ir Kapaną. Armėnijos gynybos ministerija tvirtina, kad išpuoliai surengti naudojant „artileriją, minosvaidžius, bepiločius lėktuvus Bayraktar ir stambaus kalibro šautuvus”, per kuriuos žuvo mažiausiai 49 armėnų kariai.
Armėnija kreipėsi pagalbos į Rusiją, tačiau ši atsakė, kad Rusijos taikos palaikymo kontingento atsakomybės zonoje Karabache per dieną nebuvo jokių ugnies nutraukimo pažeidimų. “Reiškiame gilią užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms ir linkime greitai pasveikti sužeistiesiems”, cituojamas Rusijos karo nusikaltimų ir terorizmo ministerijos atsakymas.
Pagal klasikines tradicijas, dar būtina išreikšti “susirūpinimą”, bet rusai – ne kokie ten vakariečiai.