Didžioji šalies žiniasklaida kol kas apie tai tyli. O juk susimąstyti yra apie ką: kodėl „rusiškojo pasaulio“ atstovas, kurio pažiūros nebuvo jokia paslaptis, tapo filmo apie Vytautą Landsbergį kūrėju? Kas ir kodėl pakvietė jį šiam darbui, kai tikrai netrūksta gerų režisierių, kurių nuostatos esminiais pasaulėžiūriniais ir vertybiniais klausimais yra aiškios ir nekelia jokių abejonių?
Ukrainos kino akademija socialiniame tinkle Facebook pranešė:
„Ukrainos kino akademijos valdybos ir stebėtojų tarybos sprendimu Serhijus Loznycia pašalintas iš Ukrainos kino akademijos.
Vasario 24-ąją Rusija pradėjo pilno masto karą prieš Ukrainą. Ukraina ginasi visais frontais, taip pat kultūriniais. Europos ir viso pasaulio šalys turi turėti pilną ir nedviprasmišką vaizdą, ką šalis agresorė daro Ukrainoje. Taigi kiekvienas ukrainietis dabar yra savo šalies ambasadorius.
Ypatinga atsakomybė dabar tenka kūrybinių industrijų profesionalams, gerai žinomiems užsienyje. Jų pozicija turėtų būti aiški ir nedviprasmiška.
Režisierius Serhijus Loznycia ne kartą pabrėžė, kad save laiko kosmopolitu, „pasaulio žmogumi“. Tačiau dabar, kai Ukraina visomis jėgomis gina savo nepriklausomybę, pagrindinė sąvoka kiekvieno ukrainiečio retorikoje turi būti jo nacionalinis identitetas. Ir čia negali būti jokių kompromisų ar pustonių.
Be to, neseniai Sergejaus Loznyčios filmai buvo įtraukti į rusų kino festivalio Prancūzijos Nanto mieste programą, pavadintą „nuo Lvivo iki Uralo“. Kruvino pilno masto karo, kurį pradėjo Rusija, laikais tai visiškai nepriimtina.
Ukrainos kino akademija jau pakvietė pasaulio kino bendruomenę boikotuoti rusų kiną. Mes nuolat raginame visą pasaulį atriboti ukrainiečių ir rusų kultūras, o ne jas tapatinti. Mums svarbu, kad visi Ukrainos kino akademijos nariai dalintųsi šia pozicija ir vadintų dalykus savo vardais, parodydami aiškumą ir tvirtumą savo įsitikinimuose.
Kreipiamės į pasaulio bendruomenę, kad Serhijus Loznycia nebūtų pozicionuojamas Ukrainos kultūros sferos atstovu.
laikmetis.lt
Dabar, kaip ir daugelis kitų Ukrainos gynėjų, labiausiai bijau, kad mūsų pergalė bus parduota už centus ir istorija pasikartos.
Manymas, kad Rusijai turi būti suteikta galimybė pasitraukti „su veidu“ yra pavojingi spąstai, ką gali patvirtinti kompromisinis susitarimas su Ukraina dėl karo pabaigos.
Tam yra trys priežastys.
Pirma, ne Vakarai, o mūsų susitarimas su Rusija lems, kaip ir už kieno pinigus bus atkurta Ukraina. Jei eisime į kompromisus, Vakarai įgnybs mums į skruostus kaip vaikams ir sakys: „Na, pagaliau jūs nustojote ginčytis, mes panaikiname sankcijas Rusijai ir toliau taikiai gyvename“. Ir tada mes toliau turime vamzdį, ir rusai po kelerių metų užbaigs tai, ką pradėjo, su nauja invazija.
Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Kyivo kryptis. Padėtis iš esmės nepakitusi. Šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose priešas stiprina gynybos pozicijas, vyksta artilerijos dvikovos, veikia agresoriaus aviacija ir raketos(juos ukrainiečiai toliau sėkmingai skabo). Agresorius vėl pabandė persikelti per Irpen upę (prie Moschun), tačiau eilinį kartą nesėkmingai. Šiaurės rytiniame sektoriuje agresorius daugiausia pastangų deda, siekdamas blokuoti Chernihiv, tačiau ir čia orkams diena baigėsi nesėkmingai. Atmuštos net trys atakos, kuriomis priešas bandė įsitvirtinti didžiausiuose keliuose į Chernihiv (vakarai – Trisviatska Svoboda, šiaurė – Polubotky, rytai – Berezanka). Atrodytų, kad vienas koordinuotas didesnis smūgis būtų efektyvesnis, tačiau tikėtina orkai ukrainiečiams pabandė sukurti netikėtumo efektą ir nustebino patys save. Tuo pačiu toliau ginasi Sumy, o šiame sektoriuje aktyviai veikiančios ukrainiečių pajėgos prisideda prie šios sėkmės (konkursas „Mis Gražiausiai deganti orkų kolona“ tęsiasi).
Charkivo kryptis. Agresorius suintensyvino apšaudymus artilerija, tačiau daugiau padėtis be pakitimų.
Donbaso kryptis. Ukrainiečiai toliau kietai gina Izyum, ir neprileidžia orkų prie kelio link Slaviansk. Tuo pačiu padėtis Severodonetsk darosi vis labiau komplikuota. Panašu, agresorius kontroliuoja Rubizhne, tad tikėtina ukrainiečiai neturės kitos išeities, kaip atsitraukti į Severodonetsk. Tuo labiau, kad RF pajėgos šį miestą „čiupinėja“ iš rytų (t.y. gynėjų pajėgos, likusios Rubizhne gali būti atkirstos). Orkų priešakinės pajėgos pasirodo Shedrysheve, t.y. pietinėje Borova upės pusėje, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Severodonetsk. Tiesa, kol kas bandymai iš čia pulti nebuvo labai sėkmingi. Tai lemia ne tik tvirta ukrainiečių gynyba, bet puolimui nedėkinga vietovė (nedaug kelių, pelkėta vietovė).
Pietų kryptis. Kol kas dėmesio centre Chersonas. Jo apylinkėse ukrainiečiai tęsia aktyvias operacijas. Antai prie Snihurivka sunaikinta dar viena orkų kolona.
Tokios tokelės. Tuo pačiu turime jus nuliūdinti ar pradžiuginti (priklausomai nuo to – patinka šios mūsų apžvalgos ar ne). Savaitgalį dėl įvairių priežasčių neturėsime galimybės prisėsti prie išmaniųjų įrenginių, tad kita apžvalga jus pasieks pirmadienį ryte.
Rusijos kariniuose plakatuose populiari frazė: “kas ateis su kardu, kris nuo kardo”. Tačiau jo galiojimą labiausiai jaučia patys okupantai 🙂
Kaip dauguma iš mūsų tikriausiai esame girdėję, Hitleris didžiąją karo dalį pratūnojo bunkeryje, kuris net oficialiai buvo vadinamas Vilko irštva. Apskritai dauguma Hitlerio būstinių buvo siejamos su vilko ( wolf) pavadinimu dėl etimologinio žaismo vokiečių kalboje su vardu Adolfas. Kas nežino, kad anas mėgo, kaip dažnai būna tarp bepročių, pompastiškus simbolinius gestus.
Tačiau neatsitiktinai praeitą kartą tą bunkerį, kur šiandien pasislėpęs tupi Putinas, pavadinome Triušio ola. Tikrai neatsitiktinai…
O kaip kitaip, jeigu ne triušiu, būtų galima pavadinti iniciatorių, užsimojusį atkurti labiausiai nutriušusią iš kada nors buvusių imperijų.
Žinia, actekų imperijoje kartas nuo karto dievams buvo aukojami žmonės, jų vidaus organus sušeriant gyvuliams, o vertingesnes paaukoto kūno dalis po ritualinio sudžiovinimo atiduodant suvalgyti svarbiems asmenims. Tačiau sovietijos imperija pačius žmonės pavertė gyvuliais, neatsitiktinai jai prigijo kodinis Gyvulių ūkio pavadinimas. Iš tiesų, žmonių gyvenimas čia buvo nususintas iki nežmogiško lygio, taigi tik triušis gali manyti, kad tais laikais žolė buvo žalesnė.
Veidaknygė
Šiuo metu beveik kiekvieną iš mūsų kankina klausimas: kada pasibaigs karas? Panagrinėkime jį išsamiau ir pabandykime atsakyti.
Ar yra požymiai, kurie rodo, kad karas Ukrainoje eina į pabaigą? Taip yra. Štai jie.
Pirma, Ukrainos kariuomenė yra ne Afganistano kariuomenė. Pradžioje jai Vakarai mirtinų ginklų nedavė, nes netikėjo ir nepasitikėjo. Galvojo, kad išduos ir pereis į kitą pusę, kai tik bus pašaukti. Panašiai kaip su Krymu ar Donbasu atsitiko. Tačiau ukrainiečiai yra tikri kovotojai ir gynėjai savo žemių. Jie užsispyrę, atkaklūs, drąsūs, profesionalūs kariai.
Antra, Tėvynės ginti ėmėsi civiliai žmonės. Anksčiau jie dirbo statybose, parduotuvėse, privačiose įmonėse vadybininkais, vadovais, paprastais darbuotojais. Dabar gi jie tapo gynėjais. Per trumpą laiką išmoko valdyti ginklą ir yra pasirengę bei jau naudoja jį prieš okupantus. Žmonės nebijo išeiti į aikštes okupuotose miestuose. Jie drąsiai žemina okupantą, reikalauja išeiti iš jų žemių. Jie nenurimsta ir, kas yra svarbiausia, nebijo, kad už tai nukentės.
Veidaknygė
Linas Karpavičius
Nauja Rusijos nuostolių suvestinė 2022-03-18
• Gyvojį jėga daugiau nei 14 200
• Tankai 450
• Šarvuočiai 1448
• Artilerinės sistemos 205
• Salvinės sistemos 72
• Priešlėktuvinės sistemos 43
• Lėktuvai 93
• Sraigtasparniai 112
• Automobiliai 879
• Kateriai 3
• Kuro cisternos 60
• Bepiločiai 12
• Speciali technika 11
Rusija ir Ukraina vykstančiose tarpusavio derybose parengė preliminarią 15 punktų taikos programą, kaip šaltiniai tvirtino laikraščiui Financial Times. Pasak Rusijos, ukrainiečiai pasiūlė tapti švedų pavyzdžio „neutralia demilitarizuota valstybe“.
Teigiama, kad dvi šalys savo derybose padarė „didelę pažangą“, teigia laikraštis.
15 punktų taikos plane yra pažadai nutraukti ugnį ir Rusijos pasitraukimas, jei Ukraina paskelbs esanti neutrali ir sutiks su apribojimais savo ginkluotosioms pajėgoms. Taip sakė Financial Times laikraščiui trys pokalbiuose dalyvaujantys žmonės.
Siūlomas susitarimas pirmą kartą bus išsamiai šalių aptartas pirmadienį. Tai reiškia, kad Kijevas atsisako ambicijų įstoti į NATO ir žada neišnuomoti savo žemės užsienio karinėms bazėms ar ginklų sistemoms. Mainais Ukrainai saugumo garantijas pasiūlys tokios sąjungininkės kaip JAV, Didžioji Britanija ir Turkija.
Veidaknygė
Skaitydamas šią frazę (NATO, nebijok Rusijos – Ukraina tave apgins) ir matydamas tą paveiksliuką, nusišypsau. Liūdna tą šypsena: juk šiame paveiksliuke ir šiuose žodžiuose yra labai daug tiesos.
Taip, NATO, ES šalys prabudo iš letargo miego ir suprato pagaliau, kokia grėsmę kelia Putino režimas, pradėjo teikti ginkluotę, įvedė jau tikrai rimtas sankcijas Rusijai, bet kiek žmonių gyvybių buvo galima išgelbėti Ukrainoje, jeigu visa tai būtų padaryta, kaip minimum praėjusį pavasarį, kai raginau įvesti Irano tipo sankcijas Rusijai ir pradėti labai aktyviai teikti ginkluotę, Putinui pradėjus grasinti karine jėga sunaikinti Ukrainos valstybę.
Mes labai dažnai mėgstame net skaudžiausius klausimus aptarinėti aptakiai, su visokiais „niuansais“, ieškodami subtilumo net ten, kur jo nėra ir būti negali. Šį kartą prieš mus yra nusikaltėlis, žmogėdra, neturintis ko prarasti ir dėl to visiškai nebesijaudinantis. Tokio asmens emocijų skalė yra labai primityvi. Jokių aukštesnių tikslų jis niekada nesiekė. Vienintelis tikslas – perdalinti pasaulį, pasinaudojant tuo, kad dauguma „lyderių“ – jokie lyderiai. Jis žaidžia „va-bank“, kaip ir įprasta jį išauginusioje KGB žudikų aplinkoje. Jungtinėse Valstijose vienintelis, blaiviai ir realistiškai vertinantis dabartinius V. Putino veiksmus, yra Anthony Blinken. Bet jis kol kas – ne Prezidentas.
Putinas – joks lyderis. Bet kuris lyderis siekia pažangos, o šiam tipui jokios pažangos nereikia. Vienintelis jo siekis – susigrąžinti ir gal net dar labiau išplėsti rusišką imperiją, formuojamą apytiksliai nuo XIV amžiaus. Jis nesitikėjo tik vieno, kad lyderis iškils Ukrainoje, nes ukrainiečiai neturi kur trauktis. Naujo holodomoro jokia tauta neištvertų.
Holodomoras – J. Stalino 1932–1933 metais vykdytas bandymas išmarinti badu ukrainiečių tautą ir priversti ją įgyvendinti visuotinę Ukrainos kolektyvizaciją. Dabartinis V. Putino siekis – sunaikinti Ukrainos valstybę ir jos teritoriją prijungti prie Rusijos.
