Karas Ukrainoje. Šimtas devyniasdešimt ketvirtoji (rugsėjo 5-oji) diena
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė
Politinis strateginis lygmuo
Kremlius tęsia mėginimus destabilizuoti Europą. Apie 2 000 rusakalbių protestuotojų išėjo į gatves Kelno mieste reikalaudami, kad Vokietija nustotų remti Ukrainą ir atšauktų Maskvai įvestas sankcijas.
„Vokietijoje tvyro chaosas”, – teigė „vietinė“ gyventoja Jelena Kolbasnikova, kartodama Putino plokštelės melodiją, kad „Rusija gina rusakalbius Rytų Ukrainoje“. „Kaip mes išgyvensime šią žiemą?” – susirūpinimą reiškė Vokietijos rusų diaspora.
Jei sunku žiemą išgyventi Vokietijoje, kodėl žiemos nepraleidus Rusijoje? Vokietijai verta labai gerai pagalvoti ne tik apie vizų lengvatų atšaukimą Rusijos piliečiams, bet apskritai apie jų grąžinimą. Kam šalti Vokietijoje, jei galima šildytis gimtame srutų tvaike Rusijoje? Kas paaiškins, kodėl Vakarų nekenčiantys rusakalbiai plūste plūsta į tuos nekenčiamus Vakarus? Taip pat ir į Lietuvą.
Ženevoje Rusija bandys įtikinti pasaulį, kad Ukraina, padedama JAV, norėjo sunaikinti rusus biologiniais ginklais. Rugsėjo 5-9 d. Ženevoje vyksiančiame konvencijos dėl bakteriologinių (biologinių) ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir kaupimo uždraudimo šalių susitikime, Kremlius įrodinės, kad Ukraina biologinį ginklą mėgino panaudoti prieš rusus. Biologinis ginklas – tai agentai „vampyras” ir „kregždė”.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, Ukraina ir JAV, naudodamos šikšnosparnius ir kitus paukščius, ketino platinti biologinį ginklą Rusijoje. Projektą esą finansavo JAV. Rusijos ekspertų analizė „patvirtino faktus“, kad Ukraina į kitas šalis išvežė „daugiau kaip 140 konteinerių su šikšnosparnių ektoparazitais”.