Ukraina

Karas Ukrainoje. Šimtas keturioliktoji (birželio 17 diena)

Didžioji Britanija pasiūlė Ukrainai didelio masto karinio parengimo programą.

unian.net

Johnsonas pasiūlė pradėti programą su galimybe kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 Ukrainos karių. Tai pareiškė jis susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Didžiosios Britanijos premjeras taip pat pridūrė, kad jo neskelbtas vizitas į Kijevą turėtų pasiųsti Ukrainos žmonėms aiškią ir paprastą žinią apie paramą savo šaliai.

„JK yra su jumis ir mes būsime su jumis tol, kol laimėsite“, – sakė Johnsonas.

Primename, kad birželio 17 d. Johnsonas atvyko į Kijevą iš anksto neskelbtu vizitu.

Prezidento kanceliarijos ir vyriausybės komanda su Johnsonu aptarė sunkiosios ginkluotės ir oro gynybos sistemų tiekimo poreikį, ekonominę paramą Ukrainai, padidintą sankcijų spaudimą Rusijai, ypač tarptautinės McFaul-Yermak grupės pasiūlymus.

Taip pat tarp temų buvo ir saugumo garantijos Ukrainai bei būtinybė Rusijai atlyginti Ukrainos valstybei padarytą žalą.

******

Dominykas Vanhara. Ginkluotės poreikiai ir sąjungininkų parama

Va, matome Ukrainos išsakytus ginkluotės poreikius ir gerbiamų vakarų partnerių įvykdytus šio poreikio padengimus. Tai viršutiniame poreikyje (tankai), kuris yra geriausiai padengtas, šis padengimas įvyko išimtinai Lenkijos dėka (kažkiek dar čekai užmetė). Ir man iki gumulo gerklėje visas šis klausimas – kai viena šalis (Ukraina) vos ne plikomis rankomis eina daužyt barbabų ordų iš rytų, tokiu būdu gindama visą senąją europinę civilizaciją, kita šalis – Lenkija priima milijonus Ukrainos karo pabėgelių (beje, ypač atkreipsiu dėmesį į tai, kad Lenkija dar prieš pusmetį buvo kaltinama šovinizmu, nes nenorėjo priimti prelegentų iš Afrikos ir Artimųjų rytų. How about now?), o pati baigia iki apatinių nusiginkluoti, visą savo turimą ginkluotę perduodama kariaujančiai Ukrainai.

O turtingoji, galingiausią karo pramonę turinti Vakarų Europa tuo metu skambinėja Putinui (UK tas netaikoma. UK pasirodė šioje situacijoje garbingai). Baiminasi dėl Putino veido ir pergyvena dėl dujų tiekimo iš Rusijos. Tai po velnių, ponai ir ponios, užuot skambinėję Putinui, užuot važinėję pasiselfinti į Ukrainos Bučą ir Irpenį, pakurkit savo prakeiktą karo pramonę. Patys matot, kad ji to laukia net išsižiojusi.

Kuo greičiau Ukraina sudaužys rytų barbarų ordas, tuo greičiau gausit pigių dujų, naftos ir grūdų.

Česlovas Iškauskas. Ukrainai vietoj ginklų peršama kapituliacija

voruta.lt

Volodimyras Zelenskis, atrodo, seniai įkyrėjo Vakarams, nuolat prašydamas efektyvių tolimesnio nuotolio veikimo ginklų. Šie delsia, išsisukinėja, maitina Kijevą pažadais, rengia įvairius paliaubų planus, o, kaip toje Krylovo pasakėčioje, vežimas nejuda iš vietos. V. Putinui to tik ir tereikia: apžvalgininkai tvirtina, kad, padedamas kai kurių Vakarų šalių ir ištikimų satelitų, agresorius visą laiką žengia priekyje.

Nepaisant to, pranešta, kad Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmaneliu Macronu ketvirtadienį vyksta į Kijevą. Nuo karo pradžios čia jau apsilankė daugelio šalių prezidentai ir premjerai, taip demonstruodami savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi. Daugelis jų savo akimis pamatė, kaip vyksta ir ką atneša brolžudiškas Rusijos karas. Kai kam dėl tragiškų vaizdų suvirpa širdis, ištrykšta jaudulio ašara, kyla atsako jausmas, o kai kam galbūt tokie vizitai telieka faktu atsižymėti, kad štai ir jie neabejingi karo niokojamai Ukrainai…

Sunku spręsti, apie ką ši vakarietiška trijulė kalbėsis su Ukrainos vadovu ir karo vadais. Žiniasklaida nesiryžo to prognozuoti. Italijos laikraštis „La Stampa“ likus vos kelioms dienoms iki vizito pranašavo, kad išvyka tik planuojama. O tie pokalbiai nebus malonūs. Išvakarėse V. Zelenskis pareiškė, kad jam reikia „tikrumo“ iš O. Scholzo, jog Vokietija remia Ukrainą. „Jis ir jo vyriausybė turi nuspręsti: negali būti kompromiso tarp Ukrainos ir santykių su Rusija“, – sakė jis. Balandžio vidury Kijevas atsisakė priimti Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį.

Karas Ukrainoje. Šimtas dvyliktoji (birželio 16) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Labas. Šiandien dėmesio centre šiaurinis Donbaso flangas.

Charkiv. Orkai toliau bando pulti Rubizhne ir Staryi Saltiv apylinkėse. Ukrainiečiai ginasi, tačiau bent jau šiame ruože agresorius iniciatyvą laiko savo rankose. Kol kas tai taktiniai orkų laimėjimai, kurie neleidžia ukrainiečiams išnaudoti bendros iniciatyvos Charkiv sektoriuje, t.y. grasinti agresoriaus tiekimo keliui Vovchansk – Kupiansk – Izyum. Receptas aiškus – rezervų, pritraukimas, persvaros ugnimi susikūrimas svarbiausiuose ruožuose ir kontratakos. Jei to nebus, yra grėsmė prarasti iniciatyvą visame Charkiv sektoriuje ir orkai grįš į šiaurines miesto prieigas.

Izyum
– Ukrainiečiai toliau gina Bohorodychne – Dolyna – Krasnopillya ruožą, sunkūs mūšiai tęsiasi. Orkų propagandistai vakar ir užvakar labai užtikrintai stengėsi patys save įtikinti, jog neva Bohorodychne užimtas ir orkai puola Slaviansk link. Šiandien tokio optimizmo mažiau, kalbama apie „mūšius aplink Bohorodychne“.
– Vakar dalis jūsų klausė dėl pranešimo apie ukrainiečių kontrataką į vakarus nuo Izyum ir apie išlaisvintą Pridonetske kaimą (kaip Zavody ir Spivakivka išlaisvinimo rezultatą). Dėl šios naujienos tylėjome pora dienų, nes pirmas įspūdis buvo, kad tai fake, nebuvo aišku nei kas įvyko (ir ar įvyko apskritai), laukėme oficialių ukrainiečių pranešimų. Jų ir toliau nėra, bet daugėja patvirtinimų iš kitų šaltinių. Tiesa, visi jie remiasi tuo pačiu šaltiniu – twitter paskyra „Ukraine Battle map“. Labai norime tikėti, jog tai yra tiesa, tik vis dar sunku suprasti, kodėl tyli oficialūs Ukrainos šaltiniai. Juk jei iš tiesų įvykdyta ši sėkminga operacija:
– ukrainiečiai atbloškė orkų pajėgas nuo Velyka Komyshuvakha ir iš esmės eliminavo grėsmę Barvinkove
– ne tik išlaisvino 3 gyvenvietes, bet ir forsavo Severskyi Donets ir užėjo Izyum grupuotei į vakarinį flangą, grasina užnugariui
– iki Izyum, esminės orkų bazės puolant Slaviansk, liko 10 km, t.y. ne tik darbinis atstumas artilerijai, bet ir teoriškai per dieną įveikiamas atstumas puolantiems manevriniams vienetams.
Kitais žodžiais tariant, tai keistų operacinę situaciją dvejuose sektoriuose – Izyum ir Slaviansk. Tokia situacija būtų nemažiau svarbi nei ukrainiečių sėkmė prie Cherson, apie kurią girdime visais kanalais. Tačiau apie kontratakas prie Izyum oficialūs ukrainiečių šaltiniai nekalba. Kodėl? Arba tai visgi fake, arba situacija labai trapi ir ukrainiečiai nenori eskaluoti šios temos. Stebėsime situaciją.

Lyman
– sektoriuje orkų pajėgos Slaviansk link nepajudėjo, siekia įsitvirtinti ir susikurti tvarų placdarmą prie Staryi Karavan.
– Prie Yampil veikiančios orkų pajėgos vykdo žvalgybą Siversk link (ne tik iš oro, bet ir žvalgybos grupėmis), toliau ieško vietų, kur galima forsuoti Severskyi Donets.

Severodonetsk. Mūšiai mieste ir pietiniame ruože toliau tęsiasi. Didėja spaudimas Lysychansk. Pasirodė pranešimų, kad agresorius atakavo miestą iš šiaurės, t.y. nuo Rubizhne. Neatmestina, kad tai dviejų orkų BTG padaliniai, apie kuriuos pranešėme prieš keletą dienų. Maža to, didėja spaudimas ukrainiečių pajėgoms ginančioms Toshkivka ir Ustynivka. Neatmestina, kad orkai Severodonetsk klausimą gali bandyti spręsti eliminuodami Lysychansk, t.y. eliminuoti taktinį pranašumą (miestas yra ant aukštumos), gynėjų artileriją, aprūpinimą ir galimybę rotuoti pajėgas. Tokią versiją patvirtintų tai, kad orkų aviacija bene pirmą kartą smūgiavo Lysychansk. Ukrainiečiai visas atakas atmušė.

Bakhmut
– Kelias Bakhmut – Lysychansk toliau lieka no-mans-land. Orkai jo neperkirto, tačiau apšaudo, tad ukrainiečiai negali juo naudotis pilna apimtimi.
– Zolote „kišenė“ ir toliau laikosi, nepaisant įnirtingo puolimo iš rytų ir vakarų. Sudėtinga situacija Vrubivka ir Komyshuvakha.
Kituose sektoriuose be didelių pakitimų.
Ir pabaigai – vis dažniau skaitome jūsų komentarus „jau viskas“, „nebesiseka“, „ukrainiečiai pasiduoda“. Nustokite krūpčioti. Net ir krepšinyje apsiginti nuo kiekvienos atakos neįmanoma, o čia karas. Tai dinamiškas, varginantis ir mirtinas procesas, kuriame abi pusės ieško savų sprendimų ir juos taiko. Prisiminkite Antrą pasaulinį – kiek kartų per tuos 6 metus buvo ups and downs? Taigi, kantrybės. Kova tęsiasi.

Ukrainiečių bučinys Mi-35M:

Jūratė Sofija Laučiūtė. Kieno veidą nori išsaugoti E. Macronas?

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

ki šiol laisvojo pasaulio politologai ir juodą nuo balto dar skiriantys žmonės tebekomentuoja – su neigiama konotacija – kai kurių Europos lyderių susirūpinimą išsaugoti kruviniausio XXI amžiaus diktatoriaus, Rusijos valdovo Vladimiro Putino veidą.

Žinoma, galima spėlioti apie priežastis, pagimdžiusias šį susirūpinimą, galima ironizuoti iki pamėlynavimo, kol „nepakibs“ vaizduotė. Pavyzdžiui, gal Vakarų lyderiai bijo, kad, nesustabdžius triuškinančio Putino pralaimėjimo, Europai gali pritrūkti muilo ir kitų skalbiklių, norint išbalinti diktatoriaus išpurvintą, iškruvintą paskutiniosios Europos imperijos istoriją ir geopolitiką?

Gal bijo, kad neišsaugojus veido Putinui, jis imsis šantažo, paskelbs kokį nors kompromatą, savo ruožtu galintį išpurvinti kai kurių didžiųjų Vakarų valstybių lyderių išpuoselėtas fizionomijas (mažųjų valstybių lyderiai nesiskaito, nes jų biografijos ar veido „švara“ mažai kam terūpi šitame rinkai parsidavusiame pasaulyje)?

Beje, gali būti, kad priežasčių yra ne viena, o visa puokštė, kartu su čia suminėtomis. Bet yra dar viena, nepadoriai asmeniška, individualistinė, nes surišta ne su globaliosios istorijos raida, o su lyderio persona ar keliomis personomis (nes, kaip žinia, kvailos ambicijos yra užkrečiamos, kaip kokie covido virusai).

Vidmantas Valiušaitis. Kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“?

Klausantis Putino pareiškimų ir matant kas dabar darosi Ukrainoje, natūraliai kyla klausimas: kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“?

Putinas pasijuto Petro I-ojo „įpėdiniu“, jam irgi, girdi, tenkanti misija „susigrąžinti prarasta“… Nors Petras I-asis ir jo įpėdiniai iš tiesų ne „susigražino“, o tiesiog grobė svetimas žemes. Ir Peterburas arba Petrogradas stovi ant finougrų žemės, nekalbant jau apie Kareliją, aplėštą 1939-1940 m. Žiemos karo kampanijos metu.

Prisimenu, kai Atgimimo pradžioje buvo paskelbtas Petro I-ojo testamentas (jį vakar priminė Darius Kuolys, žr. įrašą jo sienoje) tuojau pakilo alasas, esą tai falsifikatas, netikras dokumentas. Tikras ar netikras – antraeilis klausimas, svarbu, kad Putino žodžiai ir Rusijos veiksmai patvirtina tai, ką Petras I-asis ar kas kitas jo vardu rašė prieš amžius. Tik dabar fraziologija šiek tiek kita – jie nebegrobia, o „denacifikuoja“.

Pirmą sykį ukrainčius bolševikai „denacifikavo“ išsyk po 1917 m. spalio revoliucijos, išžudę, apiplėšę ir ištrėmę į Sibirą išsilavinusius, labiau pasiturinčius, socialiai aktyvesnius žmones.

Karas Ukrainoje. Šimtas dvyliktoji (birželio 15) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Sveiki.
1. Donbaso kryptis.

1) Šiaurinis flangas
• Charkiv. Šiaurės rytiniame ruože kontratakų dėka pasistūmėjęs į pietus, agresorius vėl geba haubicomis apšaudyti Charkivo miestą. Siekdami išvystyti savo sėkmę, orkai toliau atakuoja Rubizhne – Staryi Saltiv ruože. Neatmestina, kad toks agresoriaus suaktyvėjimas susijęs su ukrainiečių pasirengimu operacijoms į pietryčius nuo Charkiv (Balakliya – Vesele – Kupiansk). Jei ir rengtos tokios operacijos, tikėtina ukrainiečiai bus priversti jas stabdyti ir pabandyti atkurti iniciatyvą šiaurėje. Stebėsime, kaip klostytis įvykiai.

• Izyum. Ukrainiečiai toliau ginasi Bohorodychne – Dolyna – Krasnopillya ruože. Pavojingiausia padėtis Bohorodychne, nes čia mūšiai vykta gyvenvietėje, neatmestina, kad orkų žvalgybinės grupės geba ją apeiti ir vykdo operacijas užnugaryje. Tuo pačiu agresoriaus kontroliuojamas Svyatohirsk ir jų vienetai aplink Tetyanivka gali paremti ugnimi aplink Bohorodychne veikiančias savo pajėgas. Visgi agresorius per pastarąsias dienas beveik nepasistūmėjo. Tad su nedrąsiu optimizmu leisime sau pasakyti, jog orkų puolimas stringa.

• Lyman. Čia veikiančios agresoriaus pajėgos bando pasigerinti savo taktinę padėtį Staryi Karavan, tačiau tai tik lokalios operacijos. Slaviansk ir Siversk link orkų manevriniai vienetai dar nepajudėjo, laukia Izyum grupuotės rezultatų. Abi pusės talžo viena kitą artilerija.
• Severodonetsk. Ukrainiečiai ginasi vakarinėje miesto dalyje bei Borivske – Voronove – Metolkine ruože. Agresorius vėl bandė pulti Toshkivka – Ustinivka ruože, tačiau taip rezultatų nepasiekė.

• Bakhmut.
a) Kelias Bakhmut – Lysychansk toliau neperkirstas. Šiandien agresorius vėl bandė pulti Berestove, tačiau patyrė didelių nuostolių ir buvo priverstas atsitraukti.
b) Ukrainiečiai sustabdė orkų puolimą prie Mykolaivka. Šiame ruože agresoriaus veiksmai vis labiau primena desperaciją, jų puolimas įstrigęs.
c) Zolote „kišenė“ ir toliau stipriai atakuojama iš vakarų ir rytų. Ypač dideles pastangas agresorius sutelkė šturmuodamas Vrubivka. Neatmestina, kad taip jis siekia ne tik pradėti Zolote „kišenės“ apsupimą, bet ir paremti savo pajėgas puolančias šalia esančią Mykolaivka. Jeigu orkai kirs liniją Mykolaivka – Vrubivka – Hirske, Zolote „kišenės“ apsupimas bus mažiausia problema. Kils tiesioginė grėsmė visos Lysychansk – Severodonetsk grupuotės apsupimui.

2) Centras. Be pakitimų.

3) Zaporizhia. Ukrainiečiai atmušė orkų puolimą Velyka Novosylka ruože. Tikėtina, kad po vakarykščio ukrainiečių stuktelėjimo prie Vuhledar, agresorius bando užkirsti kelią gynėjų panašioms pastangoms ir siekia diktuoti mūšio ritmą. Bendrai vertinant sektoriuje dominuoja žvalgyba, artilerija ir lokalūs susidūrimai.

2. Pietų kryptis. Kaip ir Zoporizhia, dominuoja karo dievas – artilerija. Pasirodė informacija, kad ukrainiečiai dar pasistūmėjo Cherson link, esą iki miesto liko 10 km, tačiau kol kas šios informacijos iš nepriklausomų šaltinių patvirtinti negalime.

Video: mūšis Severodonetsk.

Karas Ukrainoje. Šimtas vienuoliktoji (birželio 14 diena)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar kreipėsi į Amerikos žydų komiteto forumo narius ragindamas taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai ir spartinti ginklų tiekimą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad žydai turi istorinę galimybę apginti bendrą laisvę, bendrą saugumą, bendrą kultūrinę įvairovę nuo didžiausios neapykantos bangos, kuri pastaraisiais dešimtmečiais siaubia pasaulį.

Atrodytų, kas jau kas, bet Holokaustą išgyvenusi tauta, turėtų kaip ir mes, lietuviai, kurių ketvirtis nukentėjo nuo sovietų genocido, suprasti, kad jokių nuolaidų Mordorui būti negali.

Vakar Zelenskis taip pat sakė, kad Lenkija ir Slovakija nuo pat pirmųjų karo dienų padėjo kariuomenei ir ukrainiečiams, kurie buvo priversti išvykti į užsienį. Jis dėkojo Andžėjui Dudai ir Zuzanai Čaputovai už šią svarbią paramą ir veiksmingą Ukrainos europinės integracijos siekio propagavimą ES valstybėse narėse.

Kremliaus burna D. Peskovas pranešė apie „itin svarbią“ V. Putino kalbą birželio 15-18 d. vyksiančiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Tarptautinis, čia toks, kuriame dalyvauja Venesuela ir Š. Korėja? Ir ką gi tokio svarbaus nori pranešti Putleris? Kad išveda visas savo ordas iš Ukrainos? Ar kad Chersonas, Luhanskas ir Doneckas, kaip Krymas, tapo Rusijos Federacijos dalimi? Kartu su Baltarusija, žinoma.

Putino agresijai ribų nėra

Ar Rusijos įsiveržimas į Ukrainą tapo pirmu Trečiojo pasaulinio karo aktu? Ar galima iš Putino pasisakymų spręsti apie jo ketinimus? Ar NATO ir Rusijos susidūrimas yra neišvengiamas? Kaip sustabdyti Kremlių?

Tokie klausimai buvo aptariami „Laisvės radijuje“ kalbantis su istoriku Jurijumi Felštinskiu. Jis rusų kilmės amerikiečių istorijos ir filosofijos mokslų daktaras.

Birželio pabaigoje britų leidykla Gibson Square Books išleis jo knygą „Sprogdinant Ukrainą: rusiškojo teroro grįžimas ir Trečiojo pasaulinio karo grėsmė“. Bendraautorius Ukrainos istorikas Michailas Stančevas. Variantas rusų kalba buvo paskelbtas 2015 m., po to, kai Rusija užgrobė Krymą.

Naujame leidinyje autoriai įrašė pataisymus atsižvelgdami į rusų įsiveržimą Ukrainon. J.Felštinskio nuomone Rusijos puolimas prieš Ukrainą įrodo autorių prieš septynerius metus pateiktų išvadų tikslumą: Vladimiras Putinas užsispyrusiai stumia pasaulį į Trečiąjį pasaulinį karą. Šią knygą lietuviškai šiemet išleido leidykla „Briedis“, vertė Kazys Uscila ( „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“.

-Yra keletas požiūrių į šių metų vasario 24-ąją., – sako Jurijus Felštinskis.- Šią datą galima laikyti antruoju Rusijos-Ukrainos karu. Šią datą galima laikyti ir Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Tai, ko liudininkai dabar esame, yra pirmas šio karo aktas. Aš iš tiesų manau, kad ateityje istorijos vadovėlyje vasario 24-oji bus įrašyta kaip Trečiojo pasaulinio karo pradžia.

Scroll to Top