Aplinkosaugos politika

Aplinkos ministerijos atsakas Miškų Sąjūdžiui: pritaria IKEA miškų plotų plėtrai ir ruošia miškus pramoninei „daržininkystei“

gyvasmiskas.lt

APLINKOS ministerijos atsakymai DĖL IKEA superkamų miškų ir neskaidrios darbinimo politikos

2018 04 06 Aplinkos ministerijos viceministro filologo Martyno NORBUTO atsakymai į užklausimus dėl buvusių GMU darbuotojų neskaidraus įdarbinimo ir maksimalaus miškų ploto apribojimo IKEA ir partneriams.

Gyčio Padegimo atviras laiškas Šilutės rajono žmonėms ir jų išrinktajai valdžiai: „Kur miršta medžiai, žūsta ir žmogus“

„Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“
Justinas Marcinkevičius

Mieli šilutiškiai, p. Mere, gerbiami Šilutės rajono Tarybos nariai,

šis poeto lygiai prieš 50 metų savo gentainiams ištartas perspėjimas, deja, su kiekviena diena darosi vis aktualesnis. Artėjant 2020, Europos Sąjungos paramos pabaigos mūsų šaliai metams, įvairių lygių – didelių miestų ir mažų miestelių – valdžios, užuot europinius pinigus panaudoję infrastruktūros – mokyklų, kultūros ir sveikatingumo centrų, vaikų darželių, globos namų, ambulatorijų ir panašiai – atnaujinimui bei plėtojimui arba socialinių programų, mažinančių skurdą įgyvendinimui, didžiules lėšas „įsisavina“ masiškai naikindami želdinius ir tuo ženkliai blogindami žmonių gyvenimo sąlygas. Tarsi koks apsėdimas mūsų žalią tėviškę užplūdo pragariška medžių genocido „mada“, vietoj parkų, vejų, skverų įtupdanti į miestų ir miestelių centrus neproporcingas, nefukcionalias, saulės deginamas ir skersvėjų perpučiamas „raudonąsias aikštes“, tinkamas nebent desantininkų malūnsparniams leistis.

Didelė grėsmė, kad šiandien Seimas ratifikuos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartį (TTIP) tarp ES ir Kanados

Netrukus Seimas (nuo 10.35 pagal lrs.lt paskelbtą dienotvarkę) ir vėl svarstys, ar ratifikuoti Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartį (TTIP) tarp Europos Sąjungos (ES) ir Kanados.

Kartą atmesta šįsyk TTIP grįžta neva „pagerinta“ – valstiečiai siūlo į sutartį įtraukti Lietuvos pareiškimą (pridedama) dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo.

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

lzs.lt

Jau seniai tenka girdėti net pasaulyje garsių mokslininkų reiškiamų nuomonių, kad augalai turi savotišką nervų sistemą, jaučia ne tik šilumą, saulės šviesą, bet ir skausmą, reaguoja į žmonių elgesį su jais ir t.t. Jei taip, tai ir didžiausi, išlakiausi medžiai – ne išimtis…

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

skrastas.lt

Jau se­niai įsi­ti­ki­nau, kad nie­kas pa­sau­ly­je neišk­re­čia nie­ko bai­ses­nio, nei žmo­nės – vie­nas ki­tam, sa­vo ap­lin­kai, pa­sau­liui. Kai žmo­gus leng­vai, be ypa­tin­go rei­ka­lo ir per­ne­lyg ne­var­gin­da­mas sme­ge­nų už­si­mo­ja prieš ne­kal­tą me­dį, tai aki­mirks­niu ver­čia nu­si­vil­ti di­džią­ja šios tau­tos, o taip pat žmo­ni­jos da­li­mi. Tai reiš­kia, kad tie žmo­nės ga­li už­si­mo­ti prieš vai­ką, se­nu­ką, mo­te­rį, bi­čiu­lį, jei jis ne­ty­čia at­si­du­ria „vi­suo­ti­nio ka­ro“ aikš­te­lė­je, nes ne­pra­va­žiuos tan­kas. Be­to­nas skel­bia vi­suo­ti­nį ka­rą mies­tų ža­lu­mai. Ce­men­tas ne­ša pel­ną ir in­ves­ti­ci­jas. Spar­čiai „kast­ruo­ja­mos“, ste­ri­li­zuo­ja­mos ir „ob­liuo­ja­mos“ Šiau­lių cent­ro gat­vės. Nak­ties me­tu, kad ne­šauk­tų įtū­žę pi­lie­čiai, bar­ba­riš­kai ir be ato­dai­ros iš­gul­do­mi di­džiu­liai me­džiai. Vien min­tis apie šį veiks­mą pa­ra­ly­žiuo­ja vaiz­duo­tę.

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

„Lietuvos želdynų sunaikinimas yra įvykdomas visiems laikams, nes iš brangių europinių šiukšlių medžiai apskritai neišauga. Želdynų kapitalinis iškirtimas – šios šalies tapatumo ištrynimas, tai yra pradžia kitų naikinimų.“
Salomėja Jastrumskytė, hum. mokslų daktarė, dailininkė, mokslo darbuotoja

„Kiekvienas senas medis potencialiai užima didžiulių pinigų vietą.“
Saulius Dambrauskas, advokatas

Girininkas Petras Budvytis. Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

gyvasmiskas.lt

Būtini poveikio tyrimai dėl sunkiasvorės skandinaviškos technikos

Kai keliems aukštiems miškų valdininkams ir miškų fakulteto profesoriams siūliau daryti poveikio tyrimus dėl sunkiasvorės skandinaviškos miško kirtimo technologijos taikomos Lietuvos miškuose, valdininkai teatsakė: dabar yra didesnių rūpesčių, profesoriai: „niekas nieko nebeužsako“, tai reiškia, nefinansuoja.

Kodėl sveiki medžiai keičiami sodinukais pagal ES projektus? Aplinkosaugininko Lauryno Okockio atsakymas

druskonis.lt

„Druskonio“ skaitytojo Modesto Klenio pastebėjimus apie iškirstų medžių vietoje pasodintus „specialiai miestui pritaikytus“ brangiai kainuojančius sodinukus, kurie netrukus apauga samanomis ir sueižėja, o medžių lajos tampa panašios į kaimišką žabų šluotą (pvz., medžiai Druskininkuose, Vytauto ir M.K.Čiurlionio gatvėse), nes nepritaikyti Lietuvos klimatui, komentuoja neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis.

Scroll to Top