Plyni kirtimai – kas liko iš Lietuvos miškų?
Be komentarų.
Be komentarų.
Man labai patinka betonas.
Nuo tada, kai žalioj vaikystėj tėvų sode išgirdau kaimyną sakant: „Užliesiu čia viską na***** betonu, užp**** su tais kurmiais kariaut ir žolę pjaut!“.
gyvasmiskas.lt
2018 04 06 Aplinkos ministerijos viceministro filologo Martyno NORBUTO atsakymai į užklausimus dėl buvusių GMU darbuotojų neskaidraus įdarbinimo ir maksimalaus miškų ploto apribojimo IKEA ir partneriams.
„Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“
Justinas Marcinkevičius
Mieli šilutiškiai, p. Mere, gerbiami Šilutės rajono Tarybos nariai,
šis poeto lygiai prieš 50 metų savo gentainiams ištartas perspėjimas, deja, su kiekviena diena darosi vis aktualesnis. Artėjant 2020, Europos Sąjungos paramos pabaigos mūsų šaliai metams, įvairių lygių – didelių miestų ir mažų miestelių – valdžios, užuot europinius pinigus panaudoję infrastruktūros – mokyklų, kultūros ir sveikatingumo centrų, vaikų darželių, globos namų, ambulatorijų ir panašiai – atnaujinimui bei plėtojimui arba socialinių programų, mažinančių skurdą įgyvendinimui, didžiules lėšas „įsisavina“ masiškai naikindami želdinius ir tuo ženkliai blogindami žmonių gyvenimo sąlygas. Tarsi koks apsėdimas mūsų žalią tėviškę užplūdo pragariška medžių genocido „mada“, vietoj parkų, vejų, skverų įtupdanti į miestų ir miestelių centrus neproporcingas, nefukcionalias, saulės deginamas ir skersvėjų perpučiamas „raudonąsias aikštes“, tinkamas nebent desantininkų malūnsparniams leistis.
Netrukus Seimas (nuo 10.35 pagal lrs.lt paskelbtą dienotvarkę) ir vėl svarstys, ar ratifikuoti Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartį (TTIP) tarp Europos Sąjungos (ES) ir Kanados.
Kartą atmesta šįsyk TTIP grįžta neva „pagerinta“ – valstiečiai siūlo į sutartį įtraukti Lietuvos pareiškimą (pridedama) dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo.
lzs.lt
Jau seniai tenka girdėti net pasaulyje garsių mokslininkų reiškiamų nuomonių, kad augalai turi savotišką nervų sistemą, jaučia ne tik šilumą, saulės šviesą, bet ir skausmą, reaguoja į žmonių elgesį su jais ir t.t. Jei taip, tai ir didžiausi, išlakiausi medžiai – ne išimtis…
skrastas.lt
Jau seniai įsitikinau, kad niekas pasaulyje neiškrečia nieko baisesnio, nei žmonės – vienas kitam, savo aplinkai, pasauliui. Kai žmogus lengvai, be ypatingo reikalo ir pernelyg nevargindamas smegenų užsimoja prieš nekaltą medį, tai akimirksniu verčia nusivilti didžiąja šios tautos, o taip pat žmonijos dalimi. Tai reiškia, kad tie žmonės gali užsimoti prieš vaiką, senuką, moterį, bičiulį, jei jis netyčia atsiduria „visuotinio karo“ aikštelėje, nes nepravažiuos tankas. Betonas skelbia visuotinį karą miestų žalumai. Cementas neša pelną ir investicijas. Sparčiai „kastruojamos“, sterilizuojamos ir „obliuojamos“ Šiaulių centro gatvės. Nakties metu, kad nešauktų įtūžę piliečiai, barbariškai ir be atodairos išguldomi didžiuliai medžiai. Vien mintis apie šį veiksmą paralyžiuoja vaizduotę.
„Lietuvos želdynų sunaikinimas yra įvykdomas visiems laikams, nes iš brangių europinių šiukšlių medžiai apskritai neišauga. Želdynų kapitalinis iškirtimas – šios šalies tapatumo ištrynimas, tai yra pradžia kitų naikinimų.“
Salomėja Jastrumskytė, hum. mokslų daktarė, dailininkė, mokslo darbuotoja
„Kiekvienas senas medis potencialiai užima didžiulių pinigų vietą.“
Saulius Dambrauskas, advokatas
gyvasmiskas.lt
Būtini poveikio tyrimai dėl sunkiasvorės skandinaviškos technikos
Kai keliems aukštiems miškų valdininkams ir miškų fakulteto profesoriams siūliau daryti poveikio tyrimus dėl sunkiasvorės skandinaviškos miško kirtimo technologijos taikomos Lietuvos miškuose, valdininkai teatsakė: dabar yra didesnių rūpesčių, profesoriai: „niekas nieko nebeužsako“, tai reiškia, nefinansuoja.
druskonis.lt
„Druskonio“ skaitytojo Modesto Klenio pastebėjimus apie iškirstų medžių vietoje pasodintus „specialiai miestui pritaikytus“ brangiai kainuojančius sodinukus, kurie netrukus apauga samanomis ir sueižėja, o medžių lajos tampa panašios į kaimišką žabų šluotą (pvz., medžiai Druskininkuose, Vytauto ir M.K.Čiurlionio gatvėse), nes nepritaikyti Lietuvos klimatui, komentuoja neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis.