Kaip jau skelbėme, Vilniaus Lukiškių aikštėje savivaldybės specialistai norėjo patyliukais iškirsti 58 dar visai geros būklės liepų. Miesto žaluma ir ekologija susirūpinę aktyvūs žmonės, susibūrę į iniciatyvą „Gelbėkime Vilniaus medžius“, kviečia miestelėnus savo parašu paremti jų pastangas apsaugoti visų mūsų pamėgtų liepų teisę išlikti.
Pasirašyti galima iniciatyvos Veidaknygės paskyroje ČIA.
Panašu, kad žaliųjų (ir valstiečių) vyriausybės žaliosios idėjos baigėsi iškart po rinkimų.
„Neringoje šiandien susipažinau su stulbinančiais kai kurių valstybės institucijų „perliukais“. Griuvėsių valstybės institucijos eilę metų pajudinti neįstengia. Arba tingi. Arba nenori. Užtat labai aktyviai priešinasi naujo statinio toje pačioje vietoje atsiradimui. Motyvai visiškai nesuprantami: esą negerai, jei pastatas matysis iš jūros pusės. Taip kietakaktiškai saugodami teritorijas sėkmingai apsisaugome ir nuo pažangos, ir nuo investicijų. Turiu liūdną žinią: kietakaktišką požiūrį institucijoms teks keisti. Bent jau kol dirbs mūsų Vyriausybė“, – išdidžiai savo veidaknygėje pareiškia „žaliųjų“ premjeras S. Skvernelis.
Kovo 25 dieną nuo 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje prisijungs prie pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“. Ši sąmoningumo ir dėmesio aplinkos apsaugai akcija skirta atsigręžti į klimato kaitos keliamas grėsmes mūsų planetai. Prie šios akcijos, kurią Lietuvoje koordinuoja Susivienijimas Žali.LT, jungiasi ir skirtingi Lietuvos regionai.
Veidaknygė
Apie Kalnų parko rytinių šlaitų nuplikinimą tikėjausi gauti daugiau informacijos šiandien [vasario 28 d. – Tiesos.lt] VU Istorijos fakultete, kur Giedrė Miknevičienė pristatė Archeologų draugijai Vilniaus pilių kultūrinio rezervato tvarkymo planą.
Vasario 16-oji – itin svarbi diena Lietuvos istorijoje, kurią, be jokios abejonės, turime paminėti, tačiau Kauno mieste VŠĮ „Vandens turistai“ organizuotas ir Lietuvos valstybės atkūrimui skirtas baidarių žygis buvo paženklintas gulbių krauju, praneša Lietuvos ornitologų draugija (BirdLife Lithuania) savo veidaknygės paskyroje.
Nemažai gamtinės pramogos mylėtojų dalyvavo organizuotame šventiniame plaukime baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą laikosi maždaug 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Šio plaukimo metu, tik pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Dangus virš upės buvo pilnas skrendančių įvairių rūšių vandens paukščių: dalis jų nuskrido žemupio link, tačiau gulbių būriai besiblaškydami pasuko upe aukštyn.
Seime ketinama steigti Darnios plėtros komisiją dabartinės Energetikos komisijos pagrindu. Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, reaguodamas į viešojo transporto problemas Vilniuje, pasiūlė reformuoti Seimo Energetikos komisiją į Darnios plėtros komisiją ir suteikti jai įgaliojimus vykdyti viešojo transporto politikos parlamentinę kontrolę, skelbiama svetainėje lrs.lt.
Danutė Šepetytė | „Respublika“
Gedimino kalnas lankytojams uždarytas, tačiau vis dėlto sausio 1-ąją, Lietuvos Vėliavos dieną, vartai atsidarys ir kariai, lydimi tautiniais kostiumais pasipuošusių lietuvaičių, atliks tradicinę Trispalvės keitimo ceremoniją. Tik šįkart įprastų salvių greičiausiai nebus. Bent to tikisi Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kuriai pastaruoju metu tenka atlaikyti neslūgstančią pretenzijų ir kaltinimų laviną dėl nuošliaužų piliakalnio šlaite.
Ypač nuoseklus šiuo atžvilgiu Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius, viešai apkaltinęs muziejų neveiklumu, o prieš kiek laiko feisbuko paskyroje šaukęsis tarptautinės revizijos: „Akivaizdi komisijos su tarptautiniais ekspertais būtinybė, kuri atsakytų į klausimus, kas pridirbta ir ką reikia padaryti, kad būtų stabilizuotas kalnas, o ne užglaistomi kažkieno darbeliai“…
Vilnius griūna akyse. To – ne karo metu – nebuvo nei prie lenkų, nei prie rusų. Nešneku apie Lietuvos ir Vilniaus valdovus. pastačiusius miestą.
Trūkus senam magistraliniam nuotekų vamzdynui, nuotekos iš Antakalnio, Žirmūnų, Baltupių ir Jaruzalės leidžiamos į Nerį. Neigiami padariniai florai ir faunai yra neišvengiami. Per valandą į upę išbėga per vieną milijoną litrų srutų.
Gedimino kalnas toliau slenka žemyn – dabar jau iš abiejų pusių. Tik laiko klausimas, kada pradės byrėti pilis.
Pirmadienį Lietuvos informacinę erdvę užpildė žinia, jog paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas turįs planų apmokestinti vienkartinę tarą – dėl to tektų brangiau mokėti už gėrimus, pilamus į vienkartinius plastiko ar popierinius puodelius (skaityti ČIA).
Tai, kaip šią žinią pristatė informacijos rengėjai ir skleidėjai, o svarbiausia – ką nutylėjo, tapo ne vieno aplinkosaugininko komentaro Veidaknygėje tema. Keletą jų siūlome ir Tiesos.lt skaitytojų dėmesiui.
Vita Ličytė | LRT RADIJO laida „PASAULIO LAIKAS“ | LRT.lt
Prieš naftotiekį kovojančių indėnų stovykloje visiškai uždraustas alkoholis ir narkotikai, o jie patys tai vertina kaip ženklą, rodantį jų tautos atsigavimą. Taip LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Anot jo, vandens gynimas tapo pačių indėnų sielų ir dvasios gynyba, o šio konflikto rezultatas paaiškėti gali Donaldui Trumpui galutinai tapus prezidentu.
