Aplinkosaugos politika

Kirviu užsimota prieš vertingiausius Lietuvos miškus

Bernardinai.lt

Šimtamečiams miškams, sengirėms ir vertingiausiems medžiams bei juose prieglobstį randantiems retiems augalams ir gyvūnams gresia pavojus. LR aplinkos ministerijoje svarstomos Miško kirtimo taisyklių pataisos, kuriomis būtų leidžiama kirsti draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, upių ir ežerų pakrantėse bei miesto parkuose esančius miškus. Įteisinus šiuos kirtimus būtų sunaikintos per šimtmečius susiformavusios unikalios gamtos vietos, namus prarastų daugybė nykstančių paukščių, žvėrių, vabzdžių, retų augalų ir grybų, o mes netektume galimybės atsikvėpti medžių – milžinų paunksmėje. Visuomeninės gamtosaugos organizacijos ragina neleisti sunaikinti vertingiausių Lietuvos miškų.

Karolis Klimka: Plius minus vienas kitas chemikalas – koks skirtumas?

„Žalioji Lietuva“

Kodėl jie valgo patobulintą maistą, o mes – ne?

Nors Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginis Lietuvos partneris, Europą ir Ameriką skiria daugybė skirtumų. Pavyzdžiui, amerikiečiai nevengia genetiškai modifikuoto maisto, mėsą plauna chloru, galvijus šeria hormonais, naudoja Europoje uždraustus chemikalus ir pesticidus (net 82 pesticidai, draudžiami Europoje, amerikiečiams tinka) ir t.t.

Iš kur tiek skirtumų?

Atviras europarlamentaro Bronio Ropės laiškas komisarui Vyteniui Andriukaičiui

Gerbiamas Komisijos nary,

Jūsų teiginiai apie Žaliųjų poziciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership), išsakyti rugpjūčio 23 d. rodytoje Lietuvos televizijos laidoje „Savaitė“, mane labai nemaloniai nustebino.

Jūsų išsakyti teiginiai leidžia susidaryti nuomonę, kad Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija priešinasi TTIP rengimui. Tikiu, kad tai yra klaidingas, tik kai kuriems, mažiau informuotiems žiūrovams galėjęs susidaryti įspūdis. Taip pat tikiu, kad Jūs puikiai žinote, jog tiek Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tvirtai remia transatlantinės prekybos sutarties rengimą, ir suprantate, už kokias ir prieš kokias TTIP projekto nuostatas mes pasisakome kartu siekdami, kad būsimoji sutartis būtų kokybiška ir deramai atspindėtų visuomenės lūkesčius.

A. Strelčiūnas. Atliekų deginimo gamykla Vilniuje: kas laukia mūsų vaikų?

Praėjusią savaitę vėl buvo kalbama naujos kogeneracinės jėgainės Vilniuje, Jočionių g.13 tema. Aplinkos apsaugos agentūra organizavo visų suinteresuotų asmenų pasitarimą gautoms pastaboms ir pasiūlymams dėl minimos gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos aptarti. Tiek šią temą pristatantieji, tiek pastabas teikusieji turėjo savų argumentų.

„The Guardian“ redaktorius: iškastinio kuro verslas yra pasmerktas

Vaida Pilibaitytė | LRT RADIJO laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt

Iškastinio kuro bendrovių verslas neturi ateities, be to, ar verta remti tokias bendroves, kurios pražudys planetą ir žmones, LRT RADIJO laidai „Vienkartinė planeta“ sako britų dienraščio „The Guardian“ Nacionalinių naujienų skyriaus redaktoriaus pavaduotojas Jamesas Randersonas. „Galiausiai, jei pasaulis imsis spręsti klimato kaitos problemą iš esmės ir paliks iškastinį kurą žemėje, ir tų bendrovių akcijos juk bus pasmerktos“, – mano kampanijos „Keep it in the Ground“ („Palikime jį žemėje“) koordinatorius.

„The Guardian“ šį pavasarį pradėjo kampaniją, raginančią gyventojus ir organizacijas atsiimti savo indėlius iš bankų, ir fondų, susijusių su iškastiniu kuru, ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita. Dienraščio parengtą peticiją jau pasirašė daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, o prie iniciatyvos prisijungė ir Velso princas Charlesas. Kaip pastebi J. Randersonas, tai svarbu, nes iki šiol daugiausia akcentuotos mažos kasdienės priemonės, tačiau, kai milijonai svarų nueina kažkur kitur, poveikis labiau matomas nei pakeitus elektros lemputes.

Virginija Vingrienė. Donkichotiška žaliųjų kova dėl Salotės ežero: kas ryšis griauti pakrančių tvoras?

Susivienijimo Žali.lt ir Pilaitės bendruomenės narė

Žalieji skambina pavojaus varpais: žemės reformos klaidos baigia užtverti priėjimus prie gražiausių ežerų. Nors vandens telkiniai Konstitucijos apibrėžti visų gerovei tarnaujančio valstybės turto statusu, kiekvienas maudynių sezonas nustebina vis netikėtesnėje vietose išdygusių tvorų siurprizais. Vis dėlto šis prasilenkimas su teisine logika narpliojamas ne teisingumo, o pakrantės savininkui naudinga linkme, palaipsniui pratinant mus prie minties, kad vandens telkinius greit tegalėsime matyti tik dosniai susimokėję naujiems paežerių valdovams arba vogčia stebėdami juos per prabangių pilaičių tvorų plyšius.

Dalius Stancikas. Naujoji kryptis

Bernardinai.lt

Neteko girdėti, kaip aukštieji Lietuvos politikai (ypač krikščionys demokratai), atkakliai stūmę skalūninių dujų (naftos) gavybą ir naujos atominės elektrinės statybą, sureagavo į popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato si“ iškeltą esminį klausimą: „Kokį pasaulį norime perduoti ateisiantiems po mūsų, augantiems vaikams?“

„Koks mūsų gyvenimo tikslas? Dėl ko mes dirbame ir kovojame? Kodėl mes esame reikalingi šioje žemėje?“, – klausia mūsų visų popiežius Pranciškus, o mes (Lietuva) šiuos jo klausimus, deja, pasitinkame tyla. Panašu, kad ši tyla nereiškia entuziastingo pritarimo popiežiui.

Scroll to Top