Aplinkosaugos politika

Kreipimasis į Lietuvos žmones dėl Lietuvos upėms vėl iškilusios grėsmės: Atkuriamas Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis“

Komentarų: 2 / Autorius /

Siekiant sustabdyti hidroenergetikų planus užtvankų kaskadomis patvindyti ne tik mažesnes upes ir upelius, bet ir Nemuną bei Nerį, 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vandens įstatymo pataisą, draudžiančią statyti užtvankas Nemune ir kitose ekologiniu bei kultūriniu požiūriais vertingose upėse. Į šių upių sąrašą buvo įrašytos 169 per stebuklą išlikusios nepatvenktos ir melioracijos darbų įkarštyje kanalais nepaverstos upės. Per pastaruosius 10 metų jau trečią kartą bandoma panaikinti šią pataisą ir pradėti masinę užtvankų statybą.

Klimato kaitos diskusijose – nuo Lietuvos klimato politikos iki žaliųjų sprendimų miestams

Komentarų: 9 / Autorius /

Sonata Dirsytė

Lietuvoje investicijos į klimato kaitos mažinimą gali šalies ekonomikai suteikti didelį impulsą – tai nuskambėjo šią savaitę Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio inicijuotoje konferencijoje, kurioje buvo pristatomos Lietuvos klimato permainos, valstybės klimato kaitos politika, kalbama apie išmaniuosius, energiją taupančius sprendimus pramonėje, miestų planavime, renovacijoje.

„Investicijos į klimato kaitos mažinimą gali duoti ekonominės naudos, nes investicijos į energijos efektyvumą, į žaliųjų darbo vietų kūrimą yra ekonomiškai naudingos. Tai ypač rodo išaugęs pasaulio investuotojų dėmesys žaliajai energetikai“, – sakė L. Balsys.

Lietuvos mokslininkai apie tylų sąmokslą prieš Nemuną

Komentarų: 2 / Autorius /

„Žalioji Lietuva“

Šiuo metu per televiziją galime stebėti Nacionalinės ekspedicijos Nemunu vaizdus ir grožėtis išskirtine Lietuvos gamtine vertybe – Nemuno upe ir jos slėniu bei aplinkiniu istoriniu palikimu. Kiti gi kuria planus kaip sunaikinti šį išskirtinį mūsų visų turtą ir iš to nemenkai pasipelnyti. Seime, baigiantis pavasario sesijai, vos pavyko sustabdyti prasidėjusią Nemuno naikinimo bangą. Tačiau dabar matyti, kad planai buvo atidėti iki rudens sesijos, kai bus bandoma pakeisti Vandens įstatymo straipsnį. Dabartinė įstatymo nuostata draudžia Nemune ir kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose Lietuvos upėse statyti užtvankas. Tačiau Nemuno naikinimo iniciatoriai žemiau Kauno nori pastatyti penkių užtvankų kaskadą ir Nemuną paversti susisiekiančių tvenkinių technologiniu koridoriumi. Priėmus siūlomą Vandens įstatymo pataisą, panašus likimas lauktų Neries ir daugelio kitų Lietuvos upių.

Andrejus Gaidamavičius: Kovojo su badu, o sukėlė ligų epidemiją

Komentarų: 3 / Autorius /

15min.lt

Spalio 16 dieną sukanka 36 metai, kai Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Pasaulinę maisto dieną. Tuokart pagrindinis tokios dienos motyvas buvo kova su badu. Tačiau badaujančių žmonių pasaulyje nenumaldomai daugėja (šiuo metu tokių apie milijardą), kaip daugėja ir pačių žmonių – iki 2050 metų Žemė turės išmaitinti 8 milijardus burnų.

Paradoksas tas, kad ne mažiau opia problema tampa ir maisto švaistymas. Yra apskaičiuota, kad industrinėse šalyse 40 proc. viso užauginamo maisto yra sunaikinama. Po dalį jo yra netenkama visoje maisto grandinėje – nuo ūkininkų, perdirbėjų, prekeivių iki mūsų pačių.

Diskusijos apie klimatą persikelia į Vilnių: konferencija apie Lietuvos klimato kaitos politiką ir žaliuosius sprendimus

Komentarų: 1 / Autorius /

Spalio 19 d. (pirmadienį) 10 val. Seimo Europos informacijos biure (Gedimino pr. 53, III-ieji Seimo rūmai) prasidės konferencija „Žalioji ekonomikos reforma: kaip klimato kaitą mažinantys sprendimai gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo“, kurioje bus pristatoma Lietuvos klimato kaitos politika, kalbama apie išmaniuosius, žaliuosius sprendimus pramonėje, miestų planavime, renovacijoje, kurie galėtų tapti raktu ne tik į palankaus klimato kūrimą, bet ir patogesnį gyvenimą bei Lietuvos ekonomikos augimą.

Aplinkosaugininkai: naudą iš JAV ir ES prekybos turi gauti žmonės, ne didžiosios korporacijos

Komentarų: 1 / Autorius /

„Žalioji Lietuva“

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ drauge su 10 kitų organizacijų kviečia Lietuvos gyventojus pasirašyti peticiją dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su JAV ir Kanada stabdymo. Aplinkosaugininkai tikina, kad naudą iš partnerystės ir prekybos tarp šalių turėtų gauti žmonės, o ne didžiosios korporacijos. Jie taip pat ragina Europos Komisiją atlikti šių tarpvalstybinių sutarčių poveikio vertinimą įvairiais aspektais – socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu ir kt.

Kirviu užsimota prieš vertingiausius Lietuvos miškus

Komentarų: 2 / Autorius /

Bernardinai.lt

Šimtamečiams miškams, sengirėms ir vertingiausiems medžiams bei juose prieglobstį randantiems retiems augalams ir gyvūnams gresia pavojus. LR aplinkos ministerijoje svarstomos Miško kirtimo taisyklių pataisos, kuriomis būtų leidžiama kirsti draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, upių ir ežerų pakrantėse bei miesto parkuose esančius miškus. Įteisinus šiuos kirtimus būtų sunaikintos per šimtmečius susiformavusios unikalios gamtos vietos, namus prarastų daugybė nykstančių paukščių, žvėrių, vabzdžių, retų augalų ir grybų, o mes netektume galimybės atsikvėpti medžių – milžinų paunksmėje. Visuomeninės gamtosaugos organizacijos ragina neleisti sunaikinti vertingiausių Lietuvos miškų.

Karolis Klimka: Plius minus vienas kitas chemikalas – koks skirtumas?

Komentarų: 9 / Autorius /

„Žalioji Lietuva“

Kodėl jie valgo patobulintą maistą, o mes – ne?

Nors Jungtinės Amerikos Valstijos yra strateginis Lietuvos partneris, Europą ir Ameriką skiria daugybė skirtumų. Pavyzdžiui, amerikiečiai nevengia genetiškai modifikuoto maisto, mėsą plauna chloru, galvijus šeria hormonais, naudoja Europoje uždraustus chemikalus ir pesticidus (net 82 pesticidai, draudžiami Europoje, amerikiečiams tinka) ir t.t.

Iš kur tiek skirtumų?

Atviras europarlamentaro Bronio Ropės laiškas komisarui Vyteniui Andriukaičiui

Komentarų: 8 / Autorius /

Gerbiamas Komisijos nary,

Jūsų teiginiai apie Žaliųjų poziciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership), išsakyti rugpjūčio 23 d. rodytoje Lietuvos televizijos laidoje „Savaitė“, mane labai nemaloniai nustebino.

Jūsų išsakyti teiginiai leidžia susidaryti nuomonę, kad Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija priešinasi TTIP rengimui. Tikiu, kad tai yra klaidingas, tik kai kuriems, mažiau informuotiems žiūrovams galėjęs susidaryti įspūdis. Taip pat tikiu, kad Jūs puikiai žinote, jog tiek Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tvirtai remia transatlantinės prekybos sutarties rengimą, ir suprantate, už kokias ir prieš kokias TTIP projekto nuostatas mes pasisakome kartu siekdami, kad būsimoji sutartis būtų kokybiška ir deramai atspindėtų visuomenės lūkesčius.

Scroll to Top