Aplinkosaugos politika

Bernardinai.lt

Lapkričio 30–gruodžio 11 dienomis, nepaisant pastarųjų teroro išpuolių, Paryžiuje vyks bene didžiausias šių metų politinis įvykis – 21-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP21), kurioje dalyvaus net 190 valstybių lyderiai. Pirmą kartą per dvidešimt metų bus siekiama patvirtinti privalomą klimato kaitos susitarimą. Šią konferenciją kaip itin svarbią įvardija ir Katalikų Bažnyčia. Rugsėjo mėnesį viešėdamas JAV, popiežius Pranciškus kreipėsi į Jungtines Tautas ragindamas priimti ambicingus įsipareigojimus, o jo pavyzdžiu pasekė ir kiti Katalikų Bažnyčios ganytojai.

Šį kreipimąsi į Jungtines Tautas išsiuntė kardinolai, patriarchai ir vyskupai iš visų žemynų, atstovaudami nacionalinėms vyskupų konferencijoms. Jis skirtas COP21 dalyviams ir ragina daryti viską, kad būtų priimtas privalomas ir tikrus pokyčius nulemsiantis tarptautinis susitarimas.

Siekiant sustabdyti hidroenergetikų planus užtvankų kaskadomis patvindyti ne tik mažesnes upes ir upelius, bet ir Nemuną bei Nerį, 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vandens įstatymo pataisą, draudžiančią statyti užtvankas Nemune ir kitose ekologiniu bei kultūriniu požiūriais vertingose upėse. Į šių upių sąrašą buvo įrašytos 169 per stebuklą išlikusios nepatvenktos ir melioracijos darbų įkarštyje kanalais nepaverstos upės. Per pastaruosius 10 metų jau trečią kartą bandoma panaikinti šią pataisą ir pradėti masinę užtvankų statybą.

Sonata Dirsytė

Lietuvoje investicijos į klimato kaitos mažinimą gali šalies ekonomikai suteikti didelį impulsą – tai nuskambėjo šią savaitę Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio inicijuotoje konferencijoje, kurioje buvo pristatomos Lietuvos klimato permainos, valstybės klimato kaitos politika, kalbama apie išmaniuosius, energiją taupančius sprendimus pramonėje, miestų planavime, renovacijoje.

„Investicijos į klimato kaitos mažinimą gali duoti ekonominės naudos, nes investicijos į energijos efektyvumą, į žaliųjų darbo vietų kūrimą yra ekonomiškai naudingos. Tai ypač rodo išaugęs pasaulio investuotojų dėmesys žaliajai energetikai“, – sakė L. Balsys.

„Žalioji Lietuva“

Šiuo metu per televiziją galime stebėti Nacionalinės ekspedicijos Nemunu vaizdus ir grožėtis išskirtine Lietuvos gamtine vertybe – Nemuno upe ir jos slėniu bei aplinkiniu istoriniu palikimu. Kiti gi kuria planus kaip sunaikinti šį išskirtinį mūsų visų turtą ir iš to nemenkai pasipelnyti. Seime, baigiantis pavasario sesijai, vos pavyko sustabdyti prasidėjusią Nemuno naikinimo bangą. Tačiau dabar matyti, kad planai buvo atidėti iki rudens sesijos, kai bus bandoma pakeisti Vandens įstatymo straipsnį. Dabartinė įstatymo nuostata draudžia Nemune ir kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose Lietuvos upėse statyti užtvankas. Tačiau Nemuno naikinimo iniciatoriai žemiau Kauno nori pastatyti penkių užtvankų kaskadą ir Nemuną paversti susisiekiančių tvenkinių technologiniu koridoriumi. Priėmus siūlomą Vandens įstatymo pataisą, panašus likimas lauktų Neries ir daugelio kitų Lietuvos upių.

Bernardinai.lt

Šimtamečiams miškams, sengirėms ir vertingiausiems medžiams bei juose prieglobstį randantiems retiems augalams ir gyvūnams gresia pavojus. LR aplinkos ministerijoje svarstomos Miško kirtimo taisyklių pataisos, kuriomis būtų leidžiama kirsti draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, upių ir ežerų pakrantėse bei miesto parkuose esančius miškus. Įteisinus šiuos kirtimus būtų sunaikintos per šimtmečius susiformavusios unikalios gamtos vietos, namus prarastų daugybė nykstančių paukščių, žvėrių, vabzdžių, retų augalų ir grybų, o mes netektume galimybės atsikvėpti medžių – milžinų paunksmėje. Visuomeninės gamtosaugos organizacijos ragina neleisti sunaikinti vertingiausių Lietuvos miškų.