Romualdo Ozolo skaitymai. Vaizdo įrašas
laikmetis.lt
Šiuo pandeminiu laikotarpiu išmušė mokslininkų valanda. Viešojoje erdvėje nuo ryto iki vakaro gyvenimą tik ir aiškina įvairiausių sričių specialistai bei ekspertai. Užkulisiuose pluša dar daugiau sudėtingo tiriamojo darbo bitučių.
Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas reikalauja griebtis prievartos prieš kitaminčius…
Štai vienas iš jų neseniai publikuotame straipsnyje lrt.lt simptomišku pavadinimu „Skiepai, homofobija ir autoritarizmas“, kūrybingai (?) pritaikydamas 70 metų senumo ideologiškai kraštutinai kryptingus tyrimus, nustato fundamentinį ryšį tarp skiepų nuo koronaviruso baimės, homofobijos ir autoritarizmo.
Spalio 25 d. Vilniaus universiteto (VU) rektorius ponas Rimvydas Petrauskas rėžė kalbą MO muziejuje apie Universitetą ir valstybės strategiją. Mat universitetas yra pakviestas dalyvauti Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ kūrime.
Nežinau „Lietuvos strategijos 2030“ autorių, bet aišku, kad ją kūrė ne Lietuvos draugai – strategijoje suplanuotas tragiškas Lietuvos likimas. Pagal ją mūsų šalis turi galutinai išsivaikščioti ir tapti globalia Lietuva.
Tyčiotis iš valstybės vadovo tapo normalu. Gi šis kaišioja pagalius į „pandemijos valdymo“ ratus. Tačiau valdančiųjų sprendimų kritikuoti nevalia. Kaip jau ne kartą buvo pasakyta – tai antivalstybinė, visuomenei pavojinga veikla. Gi šie taip stengiasi dėl mūsų visų sveikatos.
laikmetis.lt
Vaikystėje galvojau, kad mokslininkas – ne tik specifinę sritį tyrinėjantis ir todėl apie ją daugiau nei kiti žinantis žmogus, bet ir išskirtinai protingas: įžvalgus, pastabus, turįs puikią atmintį, mąstantis nuosekliai, preciziškai tiksliai, taip išskirtinai kokybiškai, jog vidutiniam piliečiui nepasiekiama; o humanitaras dar ir rašymo talentą, bent nedidelį, privalo turėti.
Kitaip tariant, galvojau, kad mokslininku gali tapti ne bet kas, o tik išskirtiniai, labai gabūs, pažinimo aistra degantys individai, kuriuos labiau už viską motyvuoja troškimas išsiaiškinti ir suprasti – jei reikės, pamirš valgyti ir gerti (kaip Mikelandželas, tapęs, nenulipdamas nuo pastolių, tol, kol, pasak legendos, prie padų priaugo puskojinės).
Dar vienas valdžios darinys. Jis pagrindinei valdžios partijai (TS-LKD) bus labai reikalingas kaip papildoma atrama, atsarginis variantas, o gal ir politiniam šantažui prieš Laisvės ir Liberalų partijas. Pagrindinė valdžios partija jau pasveikino naują padalinį.
Politinė programa yra skystoka, praktiškai tokios nėra. „Bazinės pajamos“ ir taromatai… Ji skirta tik tam, kad kokia nors būtų. Kad pridengtų valdžios partijos pobūdį.
Iš esmės, tai yra išėjimas į politinio turgaus aikštę ir pareiškimas: „Pažiūrėkit, mūsų vertė kyla, kas duos daugiau?!“
Dalijamės tinklalaidės „Neredaguota“ pokalbiu su teisininku ir politikos stebėtoju Dominyku Vanhara apie politinius vasaros įvykius.
Danutė Šepetytė | „Respublika“
Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjas ir vadovas Valentinas Masalskis retai apsieina be priedėlio „legendinis“. Bet koks filmas, spektaklis, kuriame figūruoja jo pavardė, galima sakyti, pasmerktas pasisekimui, bet kokia vieta, kurioje jis įsikuria namus, tampa kūrybos studija, traukiančia savęsp prasmių ieškančius žmones. Galbūt kai kam pasirodys šokiruojanti V.Masalskio mintis, kad Žmogaus teisių deklaracija bus paleidusi džiną, kurio žmonijai nesiseka suvaldyti, bet paklausykite konteksto. Kalbame ne vien apie žmogaus teises.
Educated – ne „išsilavinęs“, o „mokytas“, „apmokytas“.
Kaip šuo – komandų.
Kaip meška – šokti arba važiuoti cirke motociklu.